Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos krašte refleksijos Lietuvos atminimo kultūroje

Darbo tema yra Antrojo pasaulinio karo pabaigos Klaipėdos krašto refleksijos Lietuvos atminimo kultūroje. Šis darbas yra sudarytas iš turinio, įvado, istoriografijos apžvalgos, 3 skyrių ir 6 poskyrių, išvadų ir literatūros sarašo. Ši tema yra unikali, kadangi leidžia labiau įsigilinti bei tyrinėti kultūra bei Klaipėdos krašto politinį aspektą bendroje Lietuvos istoriografijoje. Šiuo tyrimu yra siekiama suteikti prasmę klaipėdiečių pokariniam likimui bei atminimo įprasminimui. Nagrinėjant šią temą, buvo surinkti duomenys, informaciją iš buvusių tremtinių – klaipėdiškių. Pasirinktoji tema ,,Antrojo pasaulinio karo pabaigos Klaipėdos krašto refleksijos Lietuvos atminimo kultūroje“ yra unikali tuo, jog istoriografijoje mažai yra nagrinėjama Klaipėdos krašto istorija 1944 – 1945 m. riboje, kai baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasikeitė ir krašto politinės priklausomybės statusas, ir krašto gyventojų sudėtis. Laikotarpis po 1945 m. suponuoja daug aktualių tyrinėtų temų: sovietinių bei politinių struktūrų kūrimasis. Taip pat yra svarbi Klaipėdos krašto istorija po 1945 m. kadangi tai yra aktualus krašto apgyvendinimas ir likusių vietinių gyventojų – lietuvininkų ir vokiečių – padėtis pasikeitusiomis politinėmis sąlygomis, jų tautinės ir kultūrinės saviraiškos problematika. Remiantis šių tyrimų trūkumų, galima teigti, jog pakankamai didelė stoka informacijos yra susijusios su Klaipėdos krašto bei Mažosios Lietuvos genocido sampratos tematika, bei buvusių Klaipėdos krašto gyventojų tremtimi, bei likimu grįžus iš tremties. Šio magistrinio darbo tyrimas leidžia papildyti vykdomus mokslinius tyrimus, kurie orientuojasi į tremties, genocido, atminimo kultūros bei atminimo kultūros politiniu aspektu, tematiką. Pagrindinis šio darbo tikslas yra Atskleisti Antrojo pasaulinio karo pabaigos refleksijų Lietuvos atminimo kultūroje sanklodos problemas. Remiantis išsikeltais uždaviniais yra pasiektas tikslas. Pirmame skyriuje aprašoma Klaipėdos krašto kultūros atminties suvokimas istoriografiniame, memuaristiniame ir publicistiniame diskursuose. Yra pateikiamos įvairios istoriografijoje aiškios suformuotos nuomonės, apie Klaipėdos krašto padėtį po Antrojo pasaulinio karo, taip pat nuomonės kaip yra suvokiama vienu ar kitu atveju atminties kultūros sąvoka. Ir poskyryje yra tiriama Klaipėdos krašto tremties istorija, analizuojami buvusių tremtinių atsiminimai, pasakojimai, istoriniu analiziniu metodu. Antrajame skyriuje yra analizuojama Genocido sąvokos samprata tiek bendrame Lietuvos kontekste, tiek išskiriant ir Mažosios Lietuvos konteksta. Yra aprašoma įvairi istoriografija bei poskyryje yra išskiriama tema, kaip yra įprasminamas Genocidas pačioje atminties kultūroje. Šioje dalyje atsispindi Klaipėdos krašte esantys simboliai, kurie mini šią baisią tragediją. Simboliai tai įvairūs paminklai, atminimo lentos, kryžiai, muziejai, ekspozicijos. Taip pat yra aprašomas ir Kuršių nerijos kelias bei laivas gelbėtojas Wilhelm Gustloff, kurie yra dabar jau tapę atminties kultūros simboliais.

The topic of work is ,,The Reflections of the End of World War II in Klaipėda Region in Lithuanian Memory Culture.” This work consists of content, introduction, historiography review, 3 chapters and 6 sections, conclusions and a bibliography. This theme is unique in that it allows for a deeper insight and exploration of culture and the political aspect of the Klaipėda region in the overall Lithuanian historiography. The purpose of this research is to give meaning to the post-war fate of the Klaipeda people and to the memory of the memory. When analyzing this topic, data were collected, information from exiles - Klaipėda residents. The chosen topic ,,The Reflections of the End of World War II in Klaipėda Region in Lithuanian Memory Culture.” is unique in the fact that historiography has little research on the history of Klaipėda region in 1944-1945. At the end of the Second World War, the status of the country's political affiliation and the composition of its population have changed. The period after 1945 presupposes a number of topical topics studied: the creation of Soviet and political structures. The history of Klaipėda region after 1945 is also important. whereas this is a topical accommodation in the country and the situation of the remaining local people - Lithuanians and Germans - in the changed political conditions, their national and cultural self-expression problems. Based on the shortcomings of these studies, it can be said that the lack of information is related to the topic of the concept of genocide of Klaipėda region and Lithuania Minor, as well as the exile of former Klaipėda region residents, and destiny after the exile. The study of this Master's Thesis allows to supplement the research on the political aspect of exile, genocide, memory culture and commemorative culture. The main purpose of this work is to reveal the problems of the end of World War II reflections in Lithuanian memory culture. The goal has been achieved based on the challenges. The first chapter describes the perception of cultural memory of Klaipėda region in historiographic, memoaristic and publicist discourses. There are various opinions expressed in historiography, the situation of the Klaipėda region after the Second World War, as well as the perception of the culture of memory in one way or another. The sub-section also examines the history of exile in Klaipėda region, analyzes the memories of former exiles, stories, and historical analytical methods. The second chapter analyzes the concept of Genocide in both the general context of Lithuania and the context of Lithuania Minor. Various historiography is described and the subject is distinguished in the sub-section, as is the genocide in the memory culture itself. This part reflects the symbols of the Klaipėda region that mention this terrible tragedy. Character content includes various monuments, memorial boards, crosses, museums, expositions. The path of the Kuršių nerija and the ship's lifeguard Wilhelm Gustloff, who are now symbols of the culture of memory, are also described. The last chapter presents an analysis of the concept of 'genocide' in legal recitals. It is based on international humanitarian law, a criminal code, and a brief presentation of the Genocide Memorial Day, why it came about and why it is important in the current period. The conclusions state that the recent deportations in Lithuania, which took place in 1945-1948. Now research became more active and especially in the whole of Lithuania, there is a lack of detailed analysis for individual regions. There are so many loopholes in historiography so far, especially in 1945-1948. deportations from Klaipėda region. These studies still require the attention of scientists. There is a particular lack of studies of deportees, emigrants, and repatriated people from Klaipėda region. It is understandable that many people are already dead, but if possible, it would be possible to collect memories from exile families, relatives and put into historiography by analyzing the situation of the population during the Soviet occupation and exile.