Laižuvos valsčiaus vietovardžiai 1935–1936 m. Lietuvos žemės vardyne ir dabartinė jų vartosena

Šio baigiamojo magistro darbo tikslas – nustatyti Laižuvos valsčiaus vietovardžių darybą, ištirti kilmę ir dabartinę vartoseną. Nors pastaruoju metu daugėja regioninių vietovardžių tyrimų, Lažuvos valsčiaus vietovardžiai iki šiol detaliau lingvistiniu požiūriu tyrinėti nebuvo. Be išsamaus tarpukariu surašytų vietovardžių darybos ir kilmės tyrimo, šiame darbe taip pat nustatoma jų dabartinė vartojimo situacija bei pateikiami nauji šiandien gyvojoje kalboje vartojami vietų vardai. Šis įvairiais aspektais vietovardžius analizuojantis darbas praplės regioninių tyrimų ratą. Sudokumentuoti vietovardžiai galėtų būti pagrindas kuriant naujus vardus, pvz., gatvių ar įmonių pavadinimus. Šiame darbe taikomi tokie metodai: darybinis-struktūrinis, etimologinis ir semantinio motyvavimo, statistinis, lauko tyrimas (ekspedicija), lyginamasis. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog kilmės ir semantinės motyvacijos požiūriu vyrauja apeliatyvinės kilmės vietovardžiai, kurių įvardijimo motyvai atspindi įvairias fiziografines ypatybes, ūkinę veiklą ar kitą žmogaus veiklą ir socialinę aplinką. Didžioji dalis vietovardžių siejami su lietuviškais apeliatyvais, asmenvardžiais ar kitais toponimais, tačiau dalies kilmės šaltinis yra rusų, lenkų, latvių ar kitos kalbos. Darybos požiūriu tiriamajame regione vyrauja antriniai (išvestiniai) vietovardžiai, tarp kurių daugiausia priesaginės darybos vietovardžių. Dabartinės vartosenos tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis vietovardžių šiandien jau yra nebevartojami. Ekspedicijos tiriamajame regione metu surašyti 32 nauji įvairūs mikrotoponimai, agronimai, drimonimai ir kitų vietų vardai.

The aim of this master‘s thesis is to determine the derivation of toponyms in Laižuva subdistrict, analyze their etymology, and current usage. There have been published quite many regional studies of the toponyms recently, however, the toponyms of Laižuva subdistrict have not been thoroughly studied from the linguistic perspective until now. In addition to an in-depth analysis of the derivation and etymology of Laižuva toponyms registered during the interwar period, this work also examines their current usage and provides new names of places that are used nowadays by the local inhabitants of Laižuva town. This multifaceted study of toponyms will expand the scope of regional studies. Documented old and new toponyms could be a basis for creating new names of places, such as street or company names. The following methods were applied to this study: derivational-structural, etymology-semantic motivation, statistical, field research (expedition), and comparative analysis. The research revealed, that in terms of etymology and semantic motivation, toponyms of appellative origins predominate. The motivation of their naming reflects various physiographic features, farming activities, or other human activities and social environment. Most toponyms can be associated with Lithuanian appellatives, anthroponyms, or other toponyms, however, some of them have sources in Russian, Polish, Latvian, or other languages. Regarding derivation, secondary (derivative) toponyms prevail in the studied region, most of them are formed through suffixation. The research of current usage of the toponyms revealed, that majority of toponyms are no longer in use today. During the expedition in the research area, 32 new microtoponyms, agronyms, drimonyms, and other toponyms were recorded.