Būsimųjų pedagogų socialinio dalyvavimo aukštosios mokyklos gyvenime įgijiniai kaip ugdymo(si) karjerai prielaida

Europoje pastebima tendencija užtikrinti visos švietimo sistemos ugdymo kokybę taikant alternatyvius pedagogų rengimo būdus, keliančius mokytojo profesiją į aukštesnį profesionalumo lygį, todėl švietimas pragmatiškai vis labiau orientuojamas į asmens ugdymą(si) karjerai pasitelkiant jį supančią socialinę realybę. Mokymasis universitete vyksta socialinės sąveikos procese, todėl ugdymas yra vertinamas kaip visuma sąlygų individo prigimtyje glūdintiems gebėjimams kūrybiškai reikštis jam perimant ir plėtojant kultūrą t. y. atrandant savo individualizacijos erdvę, kuri paremta patirtimi. Taip socialinio dalyvavimo ir karjeros ugdymo sąveika tampa funkcionalia šiuolaikinio universitetinio gyvenimo prieiga. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti būsimųjų pedagogų socialinio dalyvavimo aukštosios mokyklos gyvenime įgijinius, kaip ugdymo(si) karjerai strateginius orientyrus, ir tuo pagrindu sudaryti teorinį-hipotetinį modelį. Tyrimo rezultatų pagrindu buvo sudarytas studentų (būsimųjų pedagogų) socialinio dalyvavimo aukštosios mokyklos gyvenime įgijinių ir ugdymo(si) karjerai sąveikos modelis, kurio praktinis įgyvendinimas vertinamas kaip strategija efektyvesniam studentų įsitraukimui į socialinio dalyvavimo procesus aukštosiose mokyklose sąmoningai rekonstruojant socialinę tikrovę savo karjeros strateginiams orientyrams įgyvendinti. Šio tyrimo sisteminė teorinė analizė ir empiriniai duomenys atskleidė moksliškai konceptualų ir empiriškai išraiškingą ryšį tarp socialinio dalyvavimo, gyvenimo ir asmens karjeros. Teorinė analizė ir empiriniai duomenys rodo, kad socialinis dalyvavimas turėtų žymiai stipresnį poveikį asmens karjerai, jeigu būtų vykdomas kaip strategiškai suplanuota ir suvokta veikla. Todėl tokio modelio sukūrimas yra reikšmingas ne tik edukologijos ugdymo teorijai, bet ir praktikai.

In Europe, a trend is observed to ensure the quality of all the education system by applying alternative teacher training ways that raise the teacher‘s profession onto a higher level of professionalism; therefore, education is pragmatically increasingly more frequently oriented towards an individual‘s career (self-) education by means of the surrounding social reality. Learning in a university takes place in the process of social interaction, thus, education is evaluated as a totality of conditions for the creative manifestation of an individual‘s innate abilities when he takes over and develops culture, i.e. when he discovers his experience-based space of individualisation. Thus the interaction of social participation and career education becomes a functional approach in the contemporary university life. The aim of the research is theoretical and empirical justification of the gain of prospective teachers‘ social participation in higher school life as strategic guidelines of career (self-) education and, on that basis, the development of a theoretical- hypothetical model On the basis of the research findings, a model of correlation between the gain of students-prospective teachers‘ social participation in higher school life and career (self-) education was developed, whose practical implementation is considered to be a strategy for more effective students‘ involvement in social participation processes in higher school by means of conscious reconstruction of social reality for the implementation of the strategic guidelines of one‘s own career. The systemic theoretical analysis of the present research and the empirical data revealed a scientifically conceptual and empirically expressive correlation between social participation, life, and an individual‘s career.