The Competition of Identity Ideologies in a City of South-Eastern Baltic Sea Region: The Case-Study of Klaipėda in the 20th Century

The dissertation deals with theoretical problem: it seeks to resolve the issues of what determines the competition of identity ideologies, what its manifestations are and what variations of demonstration of belonging and separateness of the population in a particular city of the South-Eastern Baltic Sea region can be created by this competition. The city of Klaipėda and the 20th century are taken as spatial and temporal boundaries of the study, thereby realising that the processes of the competition of identity ideologies which took place in Klaipėda were more general and incidental to many cities of particular South-Eastern Baltic Sea region. This is regarded as the case analysis in a comparative context, which aims at producing generalizations, limited by one case empirical data, of phenomena generic to many cities of the South-Eastern Baltic Sea region, and thereby to contribute to generalization of competition of identity ideologies incidental to multiple cases on the basis of a single case. The objective of the doctoral dissertation is to disclose the influence of the competition of the main consolidating identity ideologies in the public communication space of the city of Klaipėda on the identity of inhabitants of this city in the 20th century and formulate the pattern of the competition of such identity ideologies in the city of the South-Eastern Baltic Sea region on the ground of empirical data. In attaining this objective, the dissertation: 1) analyses the semantics of nationalist identity ideologies actualized in Klaipėda and patterns of symbolic and ritual maintenance of such ideologies in the public communication space in 1918 to 1939, 1945 to 1988 and after 1988; 2) determines stages of the competition of identity ideologies maintained in Klaipėda and essential factors impacting such competition; 3) evaluates potentials of efficacy of the semantics of identity ideologies and their competition in the public communication space of Klaipėda; 4) identifies the changes which deactualized the competition of identity ideologies in Klaipėda at the end of the 20th century. The conclusive section of the dissertation offers the theoretical pattern based on generalizations derived from processing and interpreting the empirical data of Klaipėda case, which reflects the principal theoretical problem of the study.

Disertacijoje sprendžiama teorinė problema: ja siekiama atsakyti į klausimą, nuo ko priklauso, kaip reiškiasi ir kokias gyventojų prisiskyrimo ir atskirumo demonstravimo variacijas konkrečiame Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste gali sukurti tapatybės ideologijų konkurencija. Tyrimo erdvinė ir chronologinė apimtis yra apribota Klaipėdos miestu XX amžiuje, sykiu suvokiant, kad Klaipėdoje vykę tapatybių ideologijos konkurencijos procesai buvo bendresni, pasireiškę ir kituose Pietryčių Baltijos jūros regiono miestuose. Tai yra atvejo analizė lyginamajame kontekste, kuria siekiama pateikti vieno atvejo empirine medžiaga apribotus apibendrinimus apie reiškinius, būdingus daugeliui Pietryčių Baltijos jūros regiono miestų, ir šitaip vieno atvejo pagrindu prisidėti prie tapatybės ideologijos konkurencijos, būdingos daugybei atvejų, apibendrinimo. Disertacijos tikslas yra atskleisti pagrindinių konsoliduojančių tapatybės ideologijų konkurencijos Klaipėdos miesto viešojoje bendravimo erdvėje įtaką šio miesto gyventojų tapatybei XX amžiuje ir empirinės medžiagos pagrindu suformuluoti tokių tapatybės ideologijų konkurencijos Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste modelį. Joje nagrinėjamas Klaipėdoje aktualizuotas nacionalistinių tapatybės ideologijų reikšminis turinys ir šių ideologijų simbolinio ir ritualinio palaikymo viešojo bendravimo erdvėje būdai 1918–1939 m., 1945–1988 m. ir po 1988 m.; yra nustatomi tapatybės ideologijų, kurios buvo palaikomos Klaipėdoje, konkurencijos etapai ir esminiai veiksniai, darę įtaką šiai konkurencijai; vertinamos tapatybės ideologijų reikšminio turinio ir jų konkurencijos Klaipėdos viešojo bendravimo erdvėje paveikumo galimybės; nustatomi pokyčiai, kurie deaktualizavo tapatybės ideologijų konkurenciją Klaipėdoje XX a. pabaigoje. Išvadose pateikiamas pagrindinę disertacijos problemą atliepiantis teorinis modelis, suformuluotas apibendrinimų, gautų apdorojant ir interpretuojant Klaipėdos atvejo empirinę medžiagą, pagrindu.