Options
Psichikos sveikatos raštingumo pokyčiai tarp įstaigų, dalyvaujančių psichikos sveikatos kompetencijų didinimo mokymuose, darbuotojų
Baltrūnė, Viktorija |
Tyrimo tikslas: nustatyti sąsajas tarp respondentų iš Klaipėdos rajono savivaldybės įstaigų, dalyvavusių psichikos sveikatos kompetencijų didinimo mokymuose, ir psichikos sveikatos raštingumo. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas trimis etapais. Pirmajame etape buvo studijuojama mokslinė literatūra iš laisvai prieinamų duomenų bazių, bei analizuojami teisės aktai susiję su psichikos sveikata ir ją reglamentuojantys teisės aktai. Antrajame etape remiantis išanalizuota moksline literatūra ir teisės aktais buvo sudaromas klausimynas, atliekama respondentų apklausa. Trečiajame etape buvo atliekama surinktų duomenų statistinė analizė. Vykdytas kiekybinis tyrimas, o siekiant užtikrinti tyrimo reprezentatyvumą, buvo apskaičiuojama tyrimo imtis, kuri apėmė 104 įstaigų darbuotojus iš keturių Klaipėdos rajono savivaldybių įstaigų, 2022 ir 2023 metais dalyvavusių darbuotojų psichikos sveikatos kompetencijų didinimo mokymuose. Tyrimo rezultatai. Tarp 108 respondentų, kurie dalyvavo psichikos sveikatos kompetencijų didinimo mokymuose ir tarp tų, kurie šiuose mokymuose nedalyvavo, pastebėti reikšmingi skirtumai jų psichikos sveikatos raštingumą vertinančiuose klausimuose. Mokymuose dalyvavusių darbuotojų bendras išvestinis psichikos sveikatos raštingumo balų vidurkis statistiškai reikšmingai aukštesnis (78,7 balai) nei mokymuose nedalyvavusių darbuotojų (68,5 balai). Vertinant pavienius klausimus, taip pat yra pastebimas šis reikšmingas skirtumas. Skirtumas tarp respondentų psichikos sveikatos raštingumo taip pat pastebėtas ir vertinant jų žinias pagal išsilavinimą ir amžių. Aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai statistiškai reikšmingai daugiau turi žinių apie psichikos sveikatos rizikos veiksnius, nei respondentai, turintys vidurinį išsilavinimą. Taip pat šių respondentų psichikos sveikatos raštingumas geresnis – balų vidurkis aukštesnis. 38-51 m. amžiaus respondentai turi statistiškai reikšmingai daugiau žinių kur kreiptis pagalbos dėl suprastėjusios savo ar kolegos psichikos sveikatos, žino apie mažiausiai 3 būdus, kaip išvengti psichologinio smurto darbe nei respondentai, kurių amžius nuo 52 iki 66 metų. Jaunesnio amžiaus respondentų psichikos sveikatos raštingumas geresnis – jų balų vidurkis aukštesnis. Išvada: darbuotojai, dalyvavę psichikos sveikatos kompetencijų didinimo mokymuose, turi aukštesnį psichikos sveikatos raštingumą, t. y. pastebima jų kompetencijų raida, nei darbuotojų, kurie mokymuose nedalyvavo.
Research purpose: To determine the associations between respondents of Klaipeda district municipality institutions who participated in mental health competence increase training and their mental health literacy. Research methods: The research was conducted in three stages. In the first stage, scientific literature from freely available databases was studied, and legal acts related to mental health and regulating it were analyzed. In the second stage, based on the analyzed scientific literature and legal acts, a questionnaire was developed, and respondents were surveyed. In the third stage, statistical analysis of the collected data was performed. A quantitative survey was conducted, and to ensure the representativeness of the research, the research sample was calculated, which included 104 employees from four institutions of Klaipėda district municipality who participated in mental health competence increase trainings in 2022 and 2023. Research Results: Significant differences were observed among 108 respondents who participated in mental health competence increase training and those who did not in terms of their assessment of mental health literacy questions. The overall derived average score of mental health literacy of employees who participated in training was statistically significantly higher (78.7 points) than that of employees who did not participate in training (68.5 points). Significant differences were also observed when evaluating individual questions. Differences in mental health literacy among respondents were also noted when considering their knowledge based on education and age. Respondents with higher education statistically significantly had more knowledge about risk factors for mental health than respondents with secondary education. Also, the mental health literacy of these respondents is better – their average score is higher. Respondents aged 38 to 51 statistically significantly had more knowledge about where to seek help for their or their colleague's deteriorating mental health, also knew about at least 3 ways to prevent psychological violence at work than respondents aged 52 to 66. The mental health literacy of younger respondents is better – their average score is higher. Conclusion: Employees who participated in mental health competence increase training have higher mental health literacy, indicating their competence development, compared to employees who did not participate in the training.