Vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumai ir sveikatai palankių įpročių ugdymo reikšmė

Sveikatai palanki mityba ir fizinis aktyvumas pradedami dar ankstyvojoje vaikystėje, skatina sveiką vaiko augimą, pagerina kognityvinį vystymąsi ir gali turėti ilgalaikę naudą sveikatai bei atitolinti lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymą. Dėl šios priežasties, labai svarbu, kad šeima vaikystės etape atsakingai rūpintųsi, sąmoningai ugdytų ir rodytų tinkamą pavyzdį savo vaikams, taip sudarydami jiems sveikatai palankias sąlygas vystytis, augti ir bręsti. Tyrimo tikslas – ištirti, kokią reikšmę turi šeima vaikų maitinimosi ir fizinio aktyvumo įpročių formavimuisi. Tyrimo uždaviniai: 1) Remiantis moksline literatūra, išnagrinėti šeimos poveikį vaikų maitinimosi ir fizinio aktyvumo įpročių formavimuisi ir sveikatai. 2) Išsiaiškinti tėvų požiūrį į vaikų sveikatos ugdymą vaiko socialinėje aplinkoje. 3) Nustatyti ryšį tarp vaikų sveikatai palankių įpročių ir jų tėvų sociodemografinių veiksnių. 4) Ištirti ir nustatyti, kokį vaidmenį vaikų maitinimosi ir fizinio aktyvumo įpročių formavimuisi atlieka tėvai Tyrimo metodai: literatūros analizė, kiekybinis anketavimas, užpildant anoniminę apklausą raštu, statistinė duomenų analizė. Tiriamoji imtis – 450 respondentų. Tyrimo rezultatai: nustatyta, kad beveik visi tyrime dalyvavę tėvai, stengiasi nuolat (50,2 proc.) arba kartais (47,8 proc.) ugdyti savo vaikų sveikatai palankius įpročius. 69,8 proc. tėvų, nuolat skatina savo vaikus judėti. Tėvai, turintys aukštąjį išsilavinimą daug dažniau teigė, kad siekia stiprinti savo vaiko sveikatą fiziniu aktyvumu (p=0,042) ir sveikatai palankiu maistu (p=0,007). Be to, šie tėvai savo vaiko sveikatą vertino geriau (dažniau vertino kaip puikią) negu tėvai, neturintys aukštojo išsilavinimo (p=0,012). Po maitinimosi reformos respondentai daugiau pastebėjo teigiamų pokyčių ugdymo įstaigoje negu namuose, šie vertinimų skirtumai statistiškai reikšmingi (p<0,001). Nustatytas, statistiškai reikšmingas ryšys, kad 3-4 metų vaikus turintys tėvai daug dažniau gamina kartu su vaiku negu tėvai, turintys 5-7 metų vaikus (p<0,001). Dar tėvai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą (lyginant su jo neturinčiais), yra mažiau linkę sutikti su nuomone, kad vaikai ugdymo įstaigoje pakankamai užsiima fizine veikla (p<0,001). Patvirtinta, kad kuo aukštesnis tėvų išsilavinimas (r=-0,246, p<0,001) ir gaunamos didesnės šeimos pajamos (r=-0,135, p<0,01), tuo vaikas rečiau vartoja gazuotus saldžius gėrimus. Išvada: Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad tėvai ir kiti šeimos nariai vaidina svarbų vaidmenį formuojant vaikų maitinimosi ir fizinio aktyvumo įpročius ankstyvame gyvenime, todėl jų indėlis itin svarbus ugdant pirmuosius vaiko įgūdžius, kurie dažniausiai išlieka visą asmens gyvenimą.

A healthy diet and physical activity begin in early childhood, promote child’s healthy growth, improve cognitive development, and can have long-term health benefits and delay the development of chronic non- communicable diseases. For this reason, it is very important for the family to take responsibility, consciously educate and set an example for their children, thus creating healthy conditions for them to develop, grow and mature. The aim of the study – to investigate the role of the family in the formation of children's eating and physical activity habits. Objectives of the study: 1) Based on the scientific literature, to examine the impact of the family on the formation and health of children's eating and physical activity habits. 2) To find out parents’ attitude towards children’s health education in their social environment. 3) To determine the connection between children's health-promoting habits and their parents' sociodemographic factors. 4) To study and determine the parents’ role in the formation of children's eating and physical activity habits. Research methods: literature analysis and quantitative questionnaire by completing an anonymous written survey, statistical data analysis. The research sample – 450 respondents. The results of the research: The results showed that most of the parents who participated in the research constantly (50.2%) or sometimes (47.8%) try to develop their children’s health-friendly habits. 69.8% of the parents, constantly encourage their children to be physically active. Parents with higher education were much more likely to say that they seek to strengthen their child’s health through physical activity (p=0.042) and healthy food (p=0.007). In addition, these parents rated their child’s health better (more often as excellent) than parents without higher education (p=0.012). After the nutrition reform, the respondents noticed more positive changes in the educational institution than at home, these differences in assessments were statistically significant (p<0.001). A statistically significant connection was found that the parents with 3-4 year olds spend much more time cooking together their kids than parents with 5-7 year olds (p <0.001). Parents with higher education (compared to those without it) are less likely to agree with the opinion that children are sufficiently engaged in physical activity in an educational institution (p<0.001). It was confirmed that the higher the parents' education (r =-0.246, p <0.001) and the higher the family income (r=-0.135, p<0.01), the less often the child consumes carbonated sweet drinks. Conclusion: Based on the results of the study, it can be stated that parents and other family members play a key role in shaping children's eating and physical activity habits in early life. Therefore, their contribution to child's first skills is very important, because they usually last a lifetime.