Aukštesniųjų klasių mokinių dorovinės kultūros ugdymas muzikine veikla

Tyrimo aktualumas. Intensyvi mokslo ir technologijų raida globalizacijos sąlygomis, spartus ekonominės socialinės gerovės augimas neišsprendžia esminių žmogaus būties problemų, netenkina dvasinių poreikių. Todėl pastaruoju laikotarpiu išsamiau diskutuojama apie visuomenės dvasinę krizę. Šia prasme ypač akcentuojamas išskirtinis dorovės vaidmuo sudvasinant žmogaus prigimtį. Lietuvoje (Aramavičiūtės, 1985, 2005; Bitinas 2000, 2004; Dzenuškaitė, 1984; Ivanauskienė, 1990, 2000; Martišauskienė, 1993, 2004; Sprindžiūnas, 2000; Šmitienė, 1999; Tamulaitienė, 1984; Tijūnūlienė, 2006; Vaicekauskienė, 2002) ir pasaulyje (Lickona, 1991; Narvaez, 2005; Nissan, 2000; Phillips, 2000; Tate, 2000; Wilkinson, 2000; ir kt.) tyrinėjamos dorovinių vertybių bei idealų, dorovinių orientacijų ar dorovinių pozicijų ugdymo galimybės. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas taip pat įpareigoja „išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi“ (2003, p. 2). Dora, kaip viena iš kultūros raiškos formų, nagrinėjama ir kultūrologiniu aspektu: neatsiejama nuo konkrečios kultūrinės aplinkos konteksto, vertybių ir tradicijų (Andrijauskas, 2000, 2003; Carroll, 2002; Fradlina, 1980; Jackūnas, 2004; Kuzmickas, 1980; Maceina, 1991; Šalkauskis, 1990; Vydūnas, 1990; Žibaitis, 1980, 1983; ir kt.). Bendrosiose ugdymo programose ir išsilavinimo standartuose nurodoma, kad „dorinio ugdymo paskirtis – padėti moksleiviams susikurti dorinės kultūros pagrindus, atskleidžiant bendrąsias žmogaus vertybes, ugdant gebėjimą atsakingai ir išmintingai apsispręsti bei elgtis, brandinti dorinę sąmonę“ (2003, p. 64). a.) [...]

The relevance of the research. Rapid developments in science and technologies under the conditions of globalization or a rapid growth of socioeconomic welfare do not solve the existential problems of a human being and do not satisfy spiritual needs. Thus there has recently been a wide discussion about a spiritual crisis of society. In this context, an exceptional role of morality while spiritualizing human nature is particularly emphasized. In Lithuania (Aramavičiūtė, 1985, 2005; Bitinas 2000, 2004; Dzenuškaitė, 1984; Ivanauskienė, 1990, 2000; Martišauskienė, 1993, 2004; Sprindžiūnas, 2000; Šmitienė, 1999; Tamulaitienė, 1984; Tijūnėlienė, 2006; Vaicekauskienė, 2002) and worldwide (Lickona, 1991; Narvaez, 2005; Nissan, 2000; Phillips, 2000; Tate, 2000; Wilkinson, 2000; et al.) opportunities for the development of moral values and ideals, moral orientations or moral positions are being analyzed. In fact, the Education Law of the Republic of Lithuania even noted the need “to foster value orientations of each young person, allowing him/her to become an honest, seeking for knowledge, independent, responsible, patriotic person” (2003, p. 2). Morals, as one of the representations of culture, is analyzed through cultural aspects as well: it is inseparable from the context of specific cultural surroundings, values and traditions (Andrijauskas, 2000, 2003; Carroll, 2002; Fradlina, 1980; Jackūnas, 2004; Kuzmickas, 1980; Maceina, 1991; Šalkauskis, 1990; Vydūnas, 1990; Žibaitis, 1980, 1983; et al.). In the national education programs and education standards (2003) is indicated, that “the purpose of moral education is to help pupils create basis of moral culture, revealing general human values, developing ability to decide and behave with responsibility and wisdom while establishing their moral consciousness” (2003, p. 64) [...]