Suaugystės tapatumų žemėlapiai ir gyvenimo eigos scenarijai transnacionalinio gyvenimo vaikystėje patirčių kontekste

Straipsnyje analizuojama, kaip transnacionalinio gyvenimo patirtis vaikystėje veikia asmenų gyvenimo eigos scenarijus suaugystėje. Siekta atskleisti, kaip transnacionalinio gyvenimo patirtis vaikystėje, individualus veiksnumas ir socialinė aplinka kompleksiškai formuoja savitus gyvenimo eigos scenarijus bei tapatumų žemėlapį. Pusiau struktūruotų giluminių interviu1 su jaunais (18–35 m.) asmenimis, kurie vaikystėje patyrė abiejų ar vieno iš tėvų migraciją iš Lietuvos, analizė leido aptarti individualaus veiksnumo bei susijusių gyvenimų aspektus, susijusius su suaugystės gyvenimo tarpsnio supratimu, tapatumu bei gyvenimo eigos scenarijų ypatumais. Nors viešajame diskurse transnacionalinė vaikystės patirtis neretai turi neigiamą atspalvį, tačiau suaugystės gyvenimo laikotarpiu ši patirtis vertinama kaip auginanti bei skatinanti ankstyvą savarankiškumą ir formuojanti savitus gyvenimo eigos scenarijus.

The article analyses how the subjective experience of transnational life in childhood affects Lithuanian adult children during their adulthood life stage. Semi-structured indepth interviews with young people (18–35 years old), who experienced the migration of both or one of their parents, highlighted the subjective adulthood aspects that influence the stage of adulthood and allowed one to reveal the peculiarities of their identities and life course scenarios. In public discourse, living at a distance often has a negative connotation, but in the period of adulthood, this experience is seen as nurturing and encouraging early independence. The experience of transnational life in childhood, individual agency and social environment form unique life course scenarios and a unique map of identities.