Ethnic culture is a constantly evolving and recurrent phenomenon which keeps changing due to historic, economic and social processes. Being a composite part of ethnic culture, ethnic music is also suscepti-ble to inevitable processes of change. A lot of Lithuanian ethnic musical instruments have undergone var-ious changes. Pan flutes, the pipes made from any grass, as well as pan piped dissonant polyphonic music have experienced a multi-dimensional evolution within a reasonably short period of time – slightly more than one hundred years. New ways of playing music have appeared, and the repertoire for pan flutes has faced a divide be-tween ethnic and academic music performed by this type of instru-ment. The elements of ethnic culture played a major role in preserving and developing ethnic culture, national awareness and identity. The present research focuses on a very specific area of culture, namely, ethnic culture and ethnic music, the culture of pan piping in particular. Pan piping culture is an ongoing phenomenon of national culture comprised of such elements as the instrument, music, tradition of play-ing music and existential context of these elements in time and space. The object of this research is forms and functions of pan piping culture (such elements as the instrument, music being played by this instrument and traditions of playing music in particular) in the 20th and 21st century. The objective of the thesis is to determine the phases and peculiari-ties of pan piping culture development predetermined by national ide-ology of the 20th and 21st century and to examine the most prominent features of pan piping culture and its education.

National costumes, as any other clothing, consist of separate parts, which, combined into a single unit, constitute a certain style. All parts of the costume are the elements of a particular fashion, they reflect the idea, attitude, and values. Studies of the costumes of Lithuania and other nations reveal the similarities and differences between the elements of clothing parts. Although the whole ensemble of the European national costume usually consists of the same parts that are influenced by customs, culture and climate of a particular country, the individual elements of costumes of different nations vary in shape and colour combinations. Among the clothing ensembles, apart from the main clothing elements that perform warmth-preserving, aesthetic, social, etc. functions as well as indicate the economic, social and marital (female headwear) status, there are the secondary additions, textile embellishments (accessories) that are not always immediately noticeable. Some of them are not only fancy but also practical additions to the costume (sacks, attachable pockets), they are usually worn underneath the upper garment and their purpose is similar to the purpose of purses and handbags – for women to carry small items. These handicrafts vary in shape, colours and patterns of decoration, but due to the specifics of their wearing, they are less noticeable, less frequently noted (photographed, drawn), described and studied. Until now, the researchers interested in the Lithuanian national costume have been mostly focused on the problems of national clothing: the origins of creation, conceptions and interpretations, the relation between the concept of nationality and national costume. This research presents a textile detail which today has become almost compulsory in the ensemble of the national costume of Lithuania Minor and which helps to identify that the costume belongs to particular regions even without comprehensive knowledge of the composition of the national costume. A textile pocket of the national costume of Lithuania Minor is (should be) created (reconstructed) on the basis of the characteristics of textile pockets of historical clothing of Lietuvininkės (female inhabitants of Lithuania Minor). First of all, an analysis of textile pockets of Lietuvininkės in the context of textile pockets of historical folk and upper class clothing of Lithuania and neighbouring nations has been carried out. The development of textile pockets of the national costume of Lithuania Minor is studied in the context of Lietuvininkės’ pockets. The problem of the research: whether wearing and decoration of textile handiworks (pockets) of local residents Lietuvininkės of Lithuania Minor were related (directly or indirectly) to the expression of identity (being Lithuanian), or was it just a copy of handcrafts of simi-lar purpose from neighbouring nations; whether and, if so, in what way varied the characteristics of these handicrafts during the periods when historical folk clothing (17th–early 20th centuries) and the national costume (late 20th–21st centuries) were worn. Purpose: to study the development of textile pockets of the national costume of Lithuania Minor in the context of characteristics of his-torical clothing of Lietuvininkės and neighbouring nations as well as in the context of characteristics of pockets of upper class clothing.

Liaudies medicina, kaip tyrimų objektas, išryškėjo dar XIX a. pabaigoje ir sveikatos sistemoje išlieka svarbi iki šiol. Skirtingų požiūrių, praktikų ir institutų egzistavimas vienoje erdvėje patenka į medicininio pliuralizmo problematiką. Šiandieninę sveikatos sistemą Europoje veikia įvairių sociokultūrinių grupių nuostatos bei patirtis. Vadinasi, medicinos pliuralizmo problematiką tikslinga tirti sutelkiant dėmesį į pagrindinį klausimą – kaip žmonių religija, etniškumas ir socialinė aplinka veikė sveikatos sistemą Mažosios Lietuvos istorijoje? Tyrimo tikslas – atskleisti ir įvertinti liaudies medicinos vietą Mažosios Lietuvos sveikatos sistemoje XIX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje. Atlikti etnografiniai tyrimai – stebėjimas dalyvaujant ir pusiau struktūruoti interviu. Būtent stebėjimo metodas (atliktas ligoninėje) vertė permąstyti įprastai liaudies medicinos tyrimuose nusistovėjusias prieigas bei paskatino į ją pažvelgti oficialiosios medicinos kontekste. Istoriniam naratyvui atkurti liaudies ir oficialiosios medicinos faktų buvo ieškoma archyvuose ir muziejuose. Medicinos sistema (žinios, praktikos ir institucijos) nagrinėjama moksliškumo, tradicijos ir socialinės aplinkos aspektais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kuo labiau priartėjama prie asmens, tuo sveikatos sistemos vaizdas darosi pliuralistiškesnis ir kiekvieno pateikėjo atveju trinarė medicinos sistema įgauna savitų atspalvių. „Kultūrinių spalvų kompozicija“ visuomenėje, bendruomenėje ir vieno individo patirtyje gali gerokai skirtis, todėl ir pacientus (pateikėjus) derėtų vertinti kaip sveikatos sistemą kuriančias socialines figūras. Nuo jų sociokultūrinio konteksto ir patirties keičiasi sveikatos sistema.

XIX a. pab.–XX a. pr. Mažoji Lietuva buvo veikiama germanizacijos, o Didžioji Lietuva – rusinimo. Svetimų tautų kultūra ir kalbos darė neigiamą įtaką lietuviams. 1879 m. Tilžėje įsikūrė Lietuvių literatūros draugija, kuri domėjosi lietuvių kalba iš mokslinės pusės. Draugijos nariai rinko tautosakinę, literatūrinę ir istorinę medžiagą apie lietuvių kalbą ir kultūrą. Sukauptą informaciją skelbė draugijos periodiniame leidinyje Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft (Lietuvių literatūros draugijos pranešimai), leistame 1880–1912 m. Grožinės literatūros tekstų publikacijos buvo vienas iš būdų, skatinusių mokslo, literatūros ir kultūros kilimą. Jose atsiskleidžia draugijos narių mokslinė, literatūrinė ir kultūrinė veikla. Magistro baigiamojo darbo tikslas – ištirti Lietuvių literatūros draugijos periodinio leidinio kultūrinę-literatūrinę reikšmę. Tyrimo objektas yra 303 leidinyje lietuvių kalba spausdinti grožiniai tekstai. Sugrupavus tekstus išsikelti uždaviniai – tai tautosakos, grožinės literatūros ir giesmių publikacijų analizavimas. Taikyti tyrimo metodai – istorinis-aprašomasis, bibliografinis, interpretacinis. Išanalizuotos periodinio leidinio tekstų publikacijos parodė, jog kai kurie tekstai buvo publikuojami pirmą kartą

Disertacija skirta Mato Pretorijaus (Matthäus Prätorius) (~ 1635–1704, 1707 (?)) apytikriai XVII a. antrojoje pusėje (pab.) parengtame rankraštyje „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ („Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne“) užfiksuotos mitinės informacijos verifikacijai. Šio šaltinio mitiniai duomenys plačiai naudoti XIX–XXI a. mokslininkų, tyrinėjusių ikikrikščioniškąją baltų religiją ir mitologiją (BRM), naudojami dabar ir veikiausiai bus naudojami ateityje. Tačiau M. Pretorijaus mitinių duomenų patikimumas vertintas gana fragmentiškai arba iš viso plačiau nekvestionuotas. Todėl prasminga pamėginti nustatyti „Prūsijos įdomybėse“ užfiksuotos mitinės informacijos autentiškumo tendencijas. Verifikuojant M. Pretorijaus medžiagą, daug dėmesio buvo skiriama tarpdiscipliniškumui. Šiame darbe į senųjų rašytinių šaltinių, fiksuojančių ikikrikščionišką BRM, patikros procesą įvedamas naujas terminas „informacinis triukšmas“ (IT), apibrėžiantis kompiliaciniu stiliumi parengtuose veikaluose atsirandantį informacijos netolygumą. Analizės rezultatai leidžia teigti, kad „Prūsijos įdomybėse“ apčiuoptas IT galimai turėjo įtakos XIX–XXI a. lietuvių mitologijos raidai. Atliktas tyrimas taip pat patvirtino, kad M. Pretorijus traktuotinas kaip XVII a. antrosios pusės (pab.) BRM interpretuotojas, rekonstruktorius ir verifikuotojas. Rengdamas „Prūsijos įdomybes“, jis operavo nevienodo lygmens mitinės medžiagos prieigomis: 1) ankstesnių rašytinių šaltinių informacija; 2) medžiaga, užrašyta iš amžininkų. Tyrimo rezultatai įgalina prielaidą, jog aptariamo veikalo autorius tiek asmeniškai stebėdavo, tiek ir (arba) gaudavo informaciją per tarpininkus apie skirtingą pateikėjų elgseną, kurią įvertindavo bei palygindavo tarpusavyje. M. Pretorijus pirmtakų šaltiniuose užfiksuotą medžiagą ne tik perrašydavo, bet ją savotiškai perskaitydavo, interpretuodavo. Todėl disertacijoje atlikta mitinių duomenų patikra leido suformuluoti penkis esminius tyrinėjamo autoriaus „interpretacinės sistemos“ bruožus. „Prūsijos įdomybių“ analizė taip pat atskleidė M. Pretorijaus užrašytų mitinių duomenų nevienodo patikimumo tendencijas. M. Pretorijaus mitinėje informacijoje užfiksuota nemažai nuorodų, suponuojančių, kad jis, užrašinėdamas medžiagą iš amžininkų, siekdamas apsaugoti tiek medžiagos pateikėją, tiek rinkėją nuo aptariamai epochai būdingų bažnytinių sankcijų už „neteisingą religinę praktiką“, naudodavosi „atsitiktinio veiksmo formule“, kurią sudaro trys dėmenys: laikas, vieta, pateikėjas. Galiausiai XIX–XXI a. mokslininkų, tyrinėjusių M. Pretorijaus mitinę medžiagą, interpretacijų apžvalga ir vertinimas atskleidė, kad jie verifikuojamo šaltinio mitinę informaciją naudojo ir aiškino skirtingai.

Tautiniai kostiumai, kaip ir bet kuri kita apranga, susideda iš atskirų dalių, sujungtų į bendrą visumą, sudarančią tam tikrą stilių. Visos kostiumo dalys yra konkrečios mados, atspindinčios idėją, požiūrį, vertybes, elementai. Drabužių komplektuose, be pagrindinių aprangos dalių, yra ir tekstilinių puošmenų, paskirtimi prilygstančių piniginei ir rankinei, kuriose moterys nešiodavosi smulkius daiktus. Šie rankdarbiai įvairuoja forma, dekoro spalvomis ir raštais, tačiau jie dėl dėvėjimo specifikos ne taip pastebimi, rečiau fiksuojami (fotografuojami, piešiami), aprašomi ir tyrinėjami. Iki šiol lietuvių tautinio kostiumo tyrėjai daugiausia gilinosi į pačią tautinių drabužių problematiką: kūrimo ištakas, koncepcijas ir interpretacijas, tautiškumo sampratos ir tautinio kostiumo ryšį. Šiuo tyrimu pristatoma šiandien Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo komplekte beveik privaloma tapusi detalė – tekstilinis krepšelis, kuris yra (turėtų būti) sukurtas (atkurtas) remiantis istorinės lietuvininkių aprangos tekstilinių krepšelių charakteristikomis. Pirmiausia atlikta lietuvininkių tekstilinio krepšelio analizė lietuvių bei kaimyninių tautų istorinės liaudiškos ir aukštuomenės aprangos tekstilinių krepšelių kontekste. Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raida tiriama istorinės lietuvininkių aprangos tekstilinių krepšelių kontekste. Tiriamoji problema: ar Mažosios Lietuvos vietinių gyventojų lietuvininkių tekstilinių krepšelių dėvėjimas ir dekoras buvo susiję (tiesiogiai ar netiesiogiai) su tapatybės (lietuvybės) raiška, ar tai tik kaimyninių tautų panašios paskirties rankdarbių kopija; ar kito, o jei kito, tai kaip kito šių rankdarbių charakteristika istorinės liaudiškos aprangos (XVII–XX a. I pusė) bei tautinio kostiumo (XX a. II pusė–XXI a.) dėvėjimo laikotarpiais. Tikslas – ištirti Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raidą, istorinės lietuvininkių ir kaimyninių tautų aprangos tekstilinių krepšelių bei aukštuomenės aprangos krepšelių charakteristikų kontekste.

Etninė kultūra yra nuolat kintantis ir atsinaujinantis reiškinys. Ji kinta veikiama istorinių, ekonominių bei socialinių procesų. Etninė muzika, kaip etninės kultūros dalis, taip pat pavaldi kaitos procesams. Įvairiausių pokyčių yra patyrę ir daugelis Lietuvos etninių muzikos instrumentų. Skudučiai – iš žolinio augalo pagamintos dūdelės − ir jais atliekama disonansinė polifoninė muzika per gana trumpą laiką, kiek daugiau kaip šimtą metų, patyrė daugiamatę evoliuciją. Atsirado kitokių muzikavimo galimybių, repertuare išryškėjo takoskyra tarp etninės ir akademinės šiais instrumentais atliekamos muzikos. Išlaikant ir plėtojant etninę kultūrą, tautinę savimonę bei tautos tapatumą, svarbus vaidmuo tenka etninės kultūros elementams. Tyrimas skirtas specifinei kultūros, etninės kultūros ir etninės muzikos sričiai – skudučiavimo kultūrai. Skudučiavimo kultūra − tai yra sąlyginai nepertraukiamai vykstantis nacionalinės kultūros reiškinys bei jį sudarantys elementai: instrumentas, muzika, muzikavimo tradicija bei šių elementų egzistencinis kontekstas laike ir erdvėje. Tyrimo objektas – skudučiavimo kultūros (ypač svarbiausių elementų: instrumento, juo grojamos muzikos, atlikimo tradicijų) formos ir funkcijos XX−XXI a. Tyrimo tikslas – nustatyti XX−XXI a. nacionalizmo ideologijos lemiamus skudučiavimo kultūros raidos etapus, jų ypatybes bei ištirti svarbiausius skudučiavimo kultūros, jos ugdymo (edukacijos) bruožus.

The subject of the dissertation is verification of the mythological information that Matthaeus Praetorius (Matthäus Prätorius) (~ 1635–1704, 1707 (?) circa the second half (end) of the 17th century) recorded in his manuscript "Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne" ("Deliciae Prussicae or Prussian Theater"). The scholars specializing in pre-Christian Baltic religion and mythology (BRM) used the mythological data provided by the latter source very commonly in the 19th to 21st century, have been using them currently, and are likely do so in the future. However, the reliability of these data has been considered either fragmentarily, or almost not considered at all. The question of the reliability of the mythological information in the "Deliciae Prussicae" has been considered by previous researchers either fragmentarily, or almost not considered at all. Therefore, it makes sense to try and find out the authenticity tendencies of the mythological information recorded in the "Deliciae Prussicae". In verifying Praetorius’ material, much attention was paid to interdisciplinarity. The study introduces a new term ("information noise") ("IN") into the process of verification of the ancient written sources that have recorded the pre-Christian BRM to define informational inconsistencies that arise in the works written in a compilation style. The results of the analysis suggest that the IN that has been sensed in the "Deliciae Prussicae" potentially influenced the development of Lithuanian mythology in the 19th to 21st century. The research carried out has also confirmed that Matthaeus Praetorius is to be regarded as an interpreter, reconstructor and verifier of BRM of the second half (end) of the 17th century. In working on the "Deliciae Prussicae", he operated access to several unequal levels of mythological material: information from previous written sources; material recorded from the contemporaries. The results of the research suggest that the author of the work under discussion in person observed and / or received information through intermediaries about two different behaviors of the presenters, which he evaluated and compared with each other. Matthaeus Praetorius rewrites the material from the sources recorded by his precursors not only by re-reading it, but also by interpreting it in a particular way. Thus, the verification of the mythological data carried out in the dissertation has allowed the formulation of the five most essential "features of the interpretative system" of the spoken author. The analysis of the "Deliciae Prussicae" has also tracked the tendency of unequal (ambivalent) reliability of the mythological data. The mythological data provided by Praetorius contains a number of references supposing that, in recording the material from the contemporaries, he sought to protect both the presenter and collector of the material from the clerical sanctions for "incorrect religious practices" that were characteristic of the spoken time period, and thus, used the "random action formula" (RAF) consisting of the following three random elements: time, place, and presenter. Finally an overview and assessment of the interpretations made by the 19th to 21st century researchers who studied the mythological material provided by Praetorius has revealed that they used and interpreted the mythological information of the verifiable source in different ways.