Vaikų su psichikos ir elgesio sutrikimais būklė dažniausiai reikalauja plataus sisteminio požiūrio, apjungiant neurosensoriką kartu su motorinėmis, psichologinėmis, socialinėmis, psichoemocinėmis funkcijomis, todėl tėvai nuolat ieško papildomų pagalbos metodų. Terapija vandenyje su delfinais yra unikali psichikos ir elgesios utrikimų turintiems vaikams, nes: a) šį sutrikimą turintys vaikai iš esmės labai mėgsta vandenį; b) vanduo yra ypatinga neurosensorinė erdvė, kurioje galima pasiekti geresnius mokymosi ir psichoemocinius rodiklius. Tačiau iki šiol išlikęs diskusinis vertinimas rodo, kad būtina atlikti tolimesnius tyrimus delfinų asistuojamos terapijos srityje, o jos taikymas turėtų būti suprantamas kaip kompleksinės reabilitacijos forma, didinantis tikimybę, kad delfinų asistuojamos terapijos metu pasiekti rezultatai bus veiksmingi vaikui su psichikos ir elgesio sutrikimais gerinant fizinę, emocinę būklę ir įveikiant socialinę izoliaciją, todėl kaip tyrimo objektas tampa labai aktualus. Tyrimo tikslas – ištirti delfinų asistuojamos terapijos poveikį vaikams su psichikos ir elgesio sutrikimais psichomotorinei būklei. Tyrime dalyvavo 140 mokyklinio amžiaus (7–17 metų, SD = 3,36) tiriamųjų: 26 mergaitės ir 114 berniukų, kuriems diagnozuoti psichikos, elgesio ir įvairiapusiai raidos sutrikimai, pagal TLK-10 šie grupių kodai: psichologiniai, specifiniai ir įvairiapusiai raidos sutrikimai (F80 – F89), intelekto sutrikimai (F70–79), elgesio bei emociniai sutrikimai, kurie dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje (F90 – F98). Patogiosios atrankos būdu buvo surinkti duomenys iš 70 vaikų, kurie dalyvavo dviejų savaičių trukmės kompleksinėje delfinų asistuojamoje terapijoje ir 70 vaikų, kurie gyveno įprastomis sąlygomis, jų nekeičiant. Vaikams, kurie dalyvavo kompleksinėje tyrimo programoje buvo taikoma: a) dešimt delfinų asistuojamos terapijos užsiėmimų kasdien po 30 min.; b) refleksų integracijos užsiėmimai; c) sensorinės integracijos užsiėmimai; d) socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimai. Tiriamieji buvo individualiai įvertinti dieną prieš prasidedant pirmajam užsiėmimui ir kitą dieną po paskutinės veiklos sesijos. Kontrolinės grupės dalyviai gyvenonįprastomis sąlygomis, jų nekeičiant. Po pirmo įvertinimo kontrolinė grupė buvo įvertinta po dviejų savaičių. Tyrimo dalyviams įvertinti buvo naudojami : 1. Autorinis – diagnostinis prof. dr. Daivos Mockevičienės ir doc. dr. Brigitos Kreivinienės instrumentas skirtas įvertinti vaikų neurosensomotoriką. 2. „Chandler“psichosocialinio vertinimo forma – vertinti tik delfinų terapijoje dalyvavę vaikai. 3. Po mėnesio po delfinų asistuojamos terapijos buvo vykdytas kokybinis pusiau struktūrizuotas pokalbis su tėvais, naudojant autorinę doc. dr. Brigitos Kreivinienės atgalinio ryšio anketą, siekiant įvertinti terapijos poveikį vaikams su psichikos ir elgesio sutrikimais psichomotorinei būklei praėjus mėnesiui. Išvados: Tyrimo rezultatai atskleidė, jog dviejų savaičių delfinų asistuojama terapija teigiamai paveikė vaikų psichomotorinę būklę ir psichosocialinių funkcijų pakitimus, o psichomotorinių funkcijų teigiamas kitimas tiesiogiai sietinas su geresnėmis psichosocialinėmis funkcijomis. Analizuojant vaikų su psichikos ir elgesio sutrikimais pokyčius po delfinų asistuojamos terapijos nustatytas patologinių refleksų slopinimo, pusiausvyros pagerėjimo, kalbinės raidos ir aukšto reaktyvumo elgsenos sumažėjimas tiesiogiai įrodo delfinų asistuojamos terapijos naudą, kada iš sensomotorinio lygmens einama prie motorinio suvokimo ir kognityvinių gebėjimų lygmens bei tuo pačiu plėtojami socialiniai įgūdžiai, plečiamos psichosocialinės funkcijos tokios kaip –. dalyvavimas, įsitraukimas į veiklą, pozityvus sąveikavimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimas savimi, pykčio ir nerimastingumo sumažėjimas, dėmesio koncentravimo ir t.t. Atliktas kokybinis tyrimas po mėnesio, po delfinų asistuojamos terapijos iš esmės atkartojo šio tyrimo kiekybinius rezultatus. Tėvai, auginantys vaikus su psichikos ir elgesio sutrikimais, nurodė, kad pagerėjo motorika ir kalba, dėmesio koncentravimas bei teigiamai pakito šie psichosocialiniai vaikų elgesio aspektai: savivertė; nerimastingumo lygis; bendradarbiavimo įgūdžiai; bendravimas ir emocijų raiška bei ženkliai sumažėjo destruktyvaus užsispyrimo, pykčio priepuolių skaičius.