Tyrimo metu siekta atskleisti studentų socialinio nerimo sąsajas su savęs vertinimu ir suvokiamu socialiniu palaikymu. Tyrime dalyvavo 268 studentai. Tiriamųjų amžiaus nuo 19 iki 56 metų (M = 25,27; SD = 5,59). Iš jų 115 (42,9%) vyrai ir 153 (57,1%) moterys. Tyrimo metu buvo naudojama Nerimo socialinėse interakcijose klausimynas (Mattick & Clarke, 1998), Rozenbergo savęs vertinimo skalė (Rosenberg, 1965), Zimet, Dahlem, Zimet & Farley multidimensinė suvokiamo socialinio palaikymo skalė (Zimet et al., 1988). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad studentų vyrų socialinis nerimas yra aukštesnis nei studenčių moterų. Tarp vyrų ir moterų savivertės bei suvokiamo socialinio palaikymo statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo rasta. Taip pat nustatyta, kad bakalauro pakopos studentų socialinis nerimas yra aukštesnis nei magistrantūros studentų bei tai, kad magistrantūros studentų savivertė yra aukštesnė nei bakalauro pakopos studentų. Tyrimo rezultatai parodė, kad, kuo vyresni studentai, tuo jų socialinis nerimas žemesnis, o savivertė aukštesnė. Tačiau suvokiamo socialinio palaikymo sąsajų su amžiumi tirtoje imtyje nebuvo rasta. Studentų vyrų ir moterų aukštesnis socialiniu nerimas siejasi su žemesne saviverte, t.y., kuo socialinis nerimas aukštesnis, tuo savivertė žemesnė. Studentų vyrų ir moterų aukštesnis socialinis nerimas siejasi su mažesniu suvokiamu socialiniu palaikymu, t.y., kuo aukštesnis socialinis nerimas, tuo mažiau studentai jaučia sulaukiantys socialinio palaikymo. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad, kuo žemesnė savivertė ir kuo mažiau studentai jaučia gaunantys socialinio palaikymo, tuo aukštesnis jų socialinis nerimas.