Smurtas, nukreiptas į sveikatos priežiūros darbuotojus yra dažnas reiškinys, o skubios pagalbos skyriuje dar dažnesnis. Skubios pagalbos skyriaus aplinka kelia iššūkių smurto darbo vietoje prevencijai ir valdymui. Skubiosios medicinos pagalbos skyriai užtikrina nepertraukiamą sveikatos priežiūrą visose situacijose. Įvairių šalių epidemiologiniai tyrimai parodė, kad skubios pagalbos skyriuose yra didžiausia smurto rizika sveikatos priežiūros srityje. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti skubiosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojų smurto patirtis. Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis tyrimas interakcinės etnografijos strategija nestruktūruotu pokalbiu, giluminiu interviu. Tyrime dalyvauti sutiko 13 Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojų: 4 gydytojai, 5 slaugytojai, 4 slaugytojo padėjėjai. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Analizuojant tyrimo duomenis, identifikuota 19 skirtingų smurto patirčių: 7 fizinio, 7 psichologinio ir 5 darbuotojų tarpasmeninio smurto patirtys. Tyrimo dalyviai pagrindines smurto Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje priežastis įvardino neišpildytus pacientų ar jų artimųjų lūkesčius, smurtautojo nebaudžiamumą, pacientų ar jų artimųjų baimę ir nežinomybę, Covid-19 pandemijos įtaką, pacientų intoksikaciją bei neigiamai formuojamą medikų įvaizdį viešojoje erdvėje. Tyrimo dalyviai nurodė, kad atsainus įstaigos administracijos požiūris, nepranešimas apie smurtą, smurto įrodymų stoka, apsaugos darbuotojų trūkumas arba jų nekompetencija bei darbuotojų baimė, neigiamos patirtys bendraujant su teisėsauga yra priežastys, dėl ko smurto prevencija yra nepakankama. Tyrimo dalyviai nurodė šias smurto prevencines galimybes: apsaugos postas, atitinkantis skyriaus poreikius, teisės aktai, medikams leidžiantys, atsisakyti teikti pagalbą, smurtaujantiems asmenims, saugios darbo aplinkos kūrimas ir palaikymas, darbuotojų apsaugos priemonės ir priemonės padedančios pasikviesti pagalbą, visuomenės švietimas apie medikų teises ir pacientų, jų artimųjų, pareigas, blaivyklų įsteigimas, taip sumažinant neblaivių asmenų lankymąsi skubiosios medicinos pagalbos skyriuje ir didesnis įstaigos administracijos įsitraukimas sprendžiant smurto problemą. Išvada. Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai supranta smurto priežastis ir prevenciją. Tačiau nėra linkę pranešti apie patiriamą smurtą, nors patiria ne tik fizinį, psichologinį, bet ir darbuotojų tarpasmeninį smurtą.