Tyrimo tikslas – išanalizuoti emocinės paramos linijų savanorių asmenybės bruožų, saviveiksmingumo ir streso įveikos strategijų sąsajas. Tyrimo tikslo bei iškeltų uždavinių buvo siekiama atliekant kiekybinį tyrimą. Internetinės apklausos platformoje patalpinta tyrimo anketa sudaryta naudojantis Jaunimo linijos (Bagdonienė, Skruibis, Milašiutė, Miškinytė, Karinauskienė ir Gaudiešiūtė, 2008) parengta Savanorių saviveiksmingumo skale, Streso įveikos klausimynu (Grakauskas ir Valickas, 2016). Penki didieji asmenybės bruožai vertinti naudojant lietuvišką BFI klausimyną (Benet-Martinez, John, 1998; John, Donahue, Kentle, 1991; John, Naumann, Soto, 2008). Socialiniai-demografiniai klausimai buvo skirti surinkti informaciją apie tyrimo dalyvių lytį, amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, darbinę veiklą/užimtumą, gaunamas mėnesines pajamas, savanorystės patirtį. Apklausta 90 emocinės paramos linijose savanoriaujančių moterų nuo 26 iki 66 metų amžiaus (M=45,36, SD=10,18). Dauguma buvo ištekėjusios, įgijusios aukštąjį išsilavinimą, turinčios darbą, uždirbančios 1001-2000 eurų mėnesines pajamas bei 2-4 metus savanoriaujančios moterys. Rezultatai parodė, kad savanorėms labiausiai buvo būdinga atvirumo patyrimui bei sutarumo, mažiausiai – neurotiškumo bruožų raiška, aukštesnis nei vidutinis saviveiksmingumo lygis. Streso įveikai savanorės dažniausiai rinkosi socialinės paramos ir problemų sprendimo strategijos. Papildomi rezultatai pateikiami atsižvelgus į sociodemografinius veiksnius. Darbe taip pat patvirtintos ir analizuojamos emocinės paramos linijų savanorių asmenybės bruožų, saviveiksmingumo ir streso įveikos strategijų sąsajos. Prognozuojant skirtingų streso įveikos pasirinkimo įveikiant stresą dažnumą reikšmingais prognostiniais veiksniais buvo savanorių saviveiksmingumo bei ekstraversijos, sąmoningumo, neurotiškumo ir sutarumo bruožų pasireiškimas.