Globėjų (rūpintojų) savipagalbos grupė yra grindžiama bendradarbiavimo ir dalijimosi patirtimi principu. Grupės nariai padeda vieni kitiems spręsti iškilusius sunkumus ne tik vaikų, bet ir asmeninius, patys gali sulaukti pagalbos iš grupės vadovų, pasimokyti vieni iš kitų.Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog vaikai, globojami šeimose, turi galimybę mokytis savarankiškumo, formuoti įgūdžius, tačiau išlieka galimi sunkumai adaptacijos periodu, pasireiškia sunkiai suvaldoma vaikų agresija, skirtinga patirtis, kas nulemia pokyčius globėjų (rūpintojų) šeimose bei skirtingas socializacijos situacijas. Socialiniai darbuotojai ir globėjai (rūpintojai) savipagalbą traktuoja per panašių problemų sprendimą, norą padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Socialinių darbuotojų nuomone, savipagalbos grupių kūrimas ir globėjams (rūpintojams) teikiama pagalba yra prasminga dėl tarpusavio santykių, gerosios patirties, problemų sprendimo mechanizmo. Globėjų (rūpintojų) nuomone, savipagalbos grupėse yra palaikomos jų kompetencijos, kas teigiamai veikia globėjo (rūpintojo) santykius su vaiku, padeda perprasti vaiko poreikius, padeda pagilinti žinias ir leidžia globėjui (rūpintojui) jaustis komandos dalimi globos (rūpybos) situacijoje.

A. Čepienė. Kaimo bendruomenės narių socialinio dalyvavimo modeliavimas. Socialinio darbo magistro studijų programos baigiamasis darbas. Darbo vadovas prof. dr. E. Acienė, Klaipėdos universitetas: Klaipėda, 2011. – 66 p. Darbe atlikta teorinių šaltinių analizė. Pirmoje tyrimo dalyje pristatomas kiekybinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti šiandieninio kaimo bendruomenės žmonių gyvenimą, jų veiklos galimybes, kuriant geresnį, aktyvesnį gyvenimą. Antroje tyrimo dalyje pristatomas kokybinis tyrimas, pasirenkant pusiau struktūruoto interviu metodą, siekiant patikslinti kaimo bendruomenių evoliucijos (raidos) įtaką, aplinkos poveikį kaimo bendruomenės veikloms, kaimo bendruomenių tikslus, veiklos struktūrą bei kaimo bendruomenių veiklų aktyvinimą. Iškelta tyrimo hipotezė – nūdienos kaimo bendruomenės narių socialinis dalyvavimas bendruomenės veikloje nėra aktyvus, neturi aiškių dimensijų tiek turinio, tiek veiklų prasme. Tyrimo objektas. Kaimo bendruomenės narių socialinio dalyvavimo modeliavimas. Tyrimo tikslas – suformuoti kaimo bendruomenės socialinio dalyvavimo modelį paremtą aktyviu bendruomenės narių dalyvavimu socialinėse veiklose ir profesionalia socialinio darbuotojo pagalba. Tyrimo uždaviniai: Atskleisti socialinį dalyvavimą aktyvioje ir atviroje kaimo bendruomenėje akcentuojant socialinio dalyvavimo fenomeną. Išanalizuoti kaimo bendruomenės socialinį dalyvavimą sprendžiant problemas, įvertinant bendruomenės socialinio dalyvavimo raišką socialinio darbo aspektu. Atskleisti ir paanalizuoti kaimo bendruomenės socialinio dalyvavimo modeliavimo prielaidas. Magistro darbe, remiantis empiriniais – analitiniais argumentais, nustatyta, kad hipotezė, jog nūdienos kaimo bendruomenės narių socialinis dalyvavimas bendruomenės veikloje nėra aktyvus, neturi aiškių dimensijų tiek turinio, tiek veiklų prasme, pasitvirtino. Tyrimo rezultatai įrodo, kad kaimo bendruomenės nariai yra ne tik patys nepakankamai aktyvūs. Aktyvios, sąmoningos ir modernios veiklos požymių sunku įžvelgti ir profesionalų (socialinių darbuotojų veiklose). Socialiniame empiriniame tyrime identifikuotų ir kaimo bendruomenės narių socialinio dalyvavimo modelyje aprašytų kategorijų kryptingas realizavimas yra kaimo bendruomenės narių socialinio dalyvavimo aktyvinimo, o kartu ir demokratijos principų realizavimo prielaida.

M. Popova. Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių socialinės integracijos problema socialinio darbo kontekste. Socialinio darbo magistro studijų programos baigiamasis darbas. Darbo vadovas Prof. dr. E. Acienė, Klaipėdos universitetas: Klaipėda, 2011. – 99 p. Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių socialinė integracija- viena aktualiausių šiandienės visuomenės problemų, nes Atsižvelgiant į skaičiaus mažėjimo tendenciją, ateinančiais metais imigracijos didėjimas Lietuvoje yra galimas ir būtinas. Imigrantų integracija yra labai svarbi socialinei sanglaudai ir ekonominei plėtrai. Kad imigrantai galėtų jaustis mūsų visuomenės dalimi, privalome su jais elgtis sąžiningai ir užtikrinti jiems tinkamas visaverčio dalyvavimo mūsų visuomenėse priemones. Integracija yra nuolatinis, dvikryptis procesas, pagrįstas imigrantų ir Lietuvos visuomenės savitarpio teisėmis bei atitinkamomis pareigomis. Išanalizavus mokslinę literatūrą buvo pasirinktas tyrimo objektas – trečiųjų šalių piliečių integracijos problemos vertinimas. Tyrimo tikslas – Įšanalizuoti Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių socialinės integracijos problemą.. Tyrimo metodas: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimas, taikant anketinį apklausos metodą bei kokybinis tyrimas, taikant interviu. Analizuojant pirmą uždavinį-migracijos teorinį diskursą įvertinant pasaulinės migracijos teorijas, buvo nagrinėtos pasaulinės migracijos tendencijos, tarptautinės migracijos teorijos ir imigracijos iššūkiai Lietuvai. Antrasis uždavinys skirtas Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinių dokumentų analizei bei migracijos ir socialinės integracijos sąsąjų turinio įvertinimui. Trečiasis uždavinys įpareigojo atskleisti socialinio darbo praktines galimybes trečiųjų šalių piliečių socialinės integracijos procese. Atlikti kiekybinį bei kokybinį trečiųjų šalių piliečių socialinės integracijos problemų tyrimą liečiant socialinio darbo aspektus buvo ketvirtas šios darbo uždavinys. Buvo apklausiami trečiųjų šalių piliečiai bei migrantų integracijos srities ekspertai. Išvadose teigiama, kad Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai susiduria su problemomis įvairiose gyvenimo sirtyse. Dažnas reiškinys įsidarbinimo problema, būsto įsigijimo problema, formalus ir neformalus trečiųjų šalių piliečių išnaudojimas užimtumo sektoriuose, socialinių teisių pažeidimai, visuomenės nepakantumas. Dėl to trečdalis Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių patiria diskriminaciją ir dezintegraciją. Kokybinis bei kiekybinis tyrimai atskleidė, kad migrantų integracijos sferoje turėtų dirbti socialiniai partneriai, kurie galėtų atstovauti migrantus bei ginti jų teises.

Paauglių delinkventinė elgsena – svarbi socialinė problema šių dienų visuomenėje. Tikslingai veikianti tikinčiųjų bendruomenė gali tapti vienu iš efektyvių tokios elgsenos prevencijos šaltinių. Šio darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai išanalizuoti paauglių delinkventinės elgsenos prevencijos vykdymo galimybes tikinčiųjų bendruomenės kontekste. Tyrimas parodė, kad paaugliams skirtos tikinčiųjų bendruomenės veiklos iliustruoja delinkventinės elgsenos prevencijos principus, taip pat buvo atskleista, kad ypatingai didelis vaidmuo tikinčiųjų bendruomenei tenka vykdant pirminę ir antrinę delinkventinės elgsenos prevenciją.