Mokslinių tyrimų duomenimis jau seniai įrodytas teigiamas fizinio aktyvumo poveikis sveikatai (Kardelis ir kt., 2001; Adaškevičienė, 2004). Tyrimo rezultatai rodo, kad fizinis aktyvumas gali padėti išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, diabeto, nutukimo, polinkio į depresiją (Dencker et al., 2006). Pastebėta, kad fiziškai aktyvesnis žmogus yra aukštesnės savigarbos, palankesnė jų su sveikata susijusi elgsena: mityba, žalingų įpročių neturėjimas (Zaborskis ir kt., 2005). Temos problema. Analizuojant Lietuvos mokslininkų (Dadelo ir kt., 2008, Poteliūnienė ir kt. 2003 ir kt.) tyrusių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų fizinį aktyvumą tyrimų rezultatus, nustatyta sumažėjusi studentų motyvacija sportuoti, aktyviai judėti. Dėl to Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sveikata prastėja. Todėl, labai svarbu tirti jaunų žmonių – studentų fizinio aktyvumo poreikius, siekius ir tuo remiantis, kurti palankią edukacinę aplinką, skatinančią juos sportinei veiklai. Tyrimo objektas – KU studentų sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo didinimas. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti neformalųjį fizinį ugdymą universitete kaip sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo didinimo veiksnį. Tyrimo uždaviniai: 1.Atskleisti fizinio aktyvumo ir sveikatos sąvokų apibrėžtis, išryškinant šių fenomenų ryšį edukologijos mokslo požiūriu. 2.Išsiaiškinti KU studentų fizinio pasyvumo priežastis ir nustatyti fizinio aktyvumo didinimo galimybes lyties aspektu. 3.Parengti studentėms sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo didinimo programą ir ugdomuoju projektu patikrinti jos efektyvumą. Tyriminėje darbo dalyje taikyti tyrimo metodai: 1.Mokslinės – metodinės literatūros analizė. 2.Dokumentų analizė. 3.Anketinė apklausa. 4.Standartizuotas atviras interviu. 5.Fizinio aktyvumo registravimas. 6.Fizinio aktyvumo testavimas. 7.Matematinė statistinė analizė. 8.Ugdomasis projektas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nesportuojančios merginos pasyvesnės nei vaikinai (p=0,007). Mažiau nei trečdalis merginų ir vaikinų sportinei veiklai skiria nepakankamai laiko tik 1–2 val., vieną dieną per savaitę kūno įvaizdžiui palaikyti ar fiziniam pajėgumui gerinti. Maža dalis studentų teigiančių, jog sportuoja dėl to, nes nori būti fiziškai sveikais. Paaiškėjo, jog studentai nesportuoja dėl šių priežasčių: trūksta sąlygų nusiprausti, pasigenda sportinių užsiėmimų bei įvairesnio sportinio inventoriaus. Atskleista, jog merginos savo sveikatą vertina praščiau nei vaikinai. Merginos dažniau skudžiasi įvairiais sveikatos sutrikimais: patiria nervinę įtampą (p=0,008), dažniau jaučia galvos skausmus bei skundžiasi bloga nuotaika. Nustatyta, kad tinkamai parengtas ugdomasis projektas, kurio turinio pagrindą sudarė teorinės žinios ir fiziniai gebėjimai, turėjo teigiamos įtakos KU nesportuojančių studenčių SSFA didinimui. Atskleista, kad įgyta naujų žinių fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos temomis, išsiugdyti fiziniai gebėjimai: išmokta daugiau pratimų, kurie reikalingi savarankiškam mankštinimuisi ir aktyviam gyvenimo būdui. Nustatyta, kad studenčių fizinio aktyvumo apimtis darbo dienomis, lyginant I–ojo ir II–ojo tyrimo duomenis, padidėjo (p=0,001). Tai rodo, jog studenčių fizinis aktyvumas keitėsi iš mažo lygio į vidutinės apimties fizinį aktyvumą.