Asmenų,smurtaujančių artimoje aplinkoje, įgalinimo keisti savo elgesį raiška Intervencinės programos smurtautojams šeimoje kontekste

Šiandien Lietuvoje vis daugiau kalbama apie smurto artimoje aplinkoje fenomeną – kaip apie socialinę problemą, reikalaujančią įvairių institucijų bei specialistų sutelktų pastangų, ieškant veiksmingų jos sprendimo būdų. Šiai problemai spręsti Lietuvoje kuriama kompleksinės pagalbos šeimai sistema. Šiuo metu Lietuvoje tokios pagalbos teikimą reglamentuojantys teisiniai aktai daugiausia yra nukreipti į pagalbos, smurtą patyrusiems asmenims, užtikrinimą. Paslaugų smurtinio elgesio asmeniui, sistema Lietuvoje dar nėra įsitvirtinusi. Kuriant tokių paslaugų teikimo sistemą yra pabrėžiama, kad smurtinio elgesio keitimas yra svarbi smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonė. Tačiau siekiant pokyčių žmogaus elgesyje labai svarbu naudoti veiksmingas tikslą padedančias pasiekti strategijas. Todėl šio darbo tema pasirinkta neatsitiktinai, ir jame yra nagrinėjama įgalinimo, kaip efektyvios darbo su smurtinio elgesio asmeniu strategijos, taikant Intervencinę programą smurtautojams šeimoje raiška. Šiame darbe atliktas tyrimas buvo orientuotas į įgalinimo kaip efektyvios darbo su smurtinio elgesio asmeniu, keičiant jo elgesį, raišką intervencinėje programoje smurtautojams šeimoje. Atlikto tyrimo tikslas - atskleisti asmenų smurtaujančių artimoje aplinkoje, įgalinimo keisti elgesį raišką taikant Intervencinę programą smurtautojams šeimoje. Atliekant tyrimą buvo išsikelti šie uždaviniai: atskleisti smurto artimoje aplinkoje fenomeno kaip socialinės problemos raišką, smurtautojo veiksmus aiškinančių teorijų kontekste remiantis kompleksinės pagalbos šeimai teikimo teisinėmis prieigomis; išanalizuoti įgalinimo teorines prielaidas, keičiant asmens elgesį, įvertinant Intervencinės programos smurtautojams šeimoje taikymo specifiką; atlikti empirinį tyrimą atskleidžiant įgalinimo keisti savo elgesį rašką taikant Intervencinę programą smurtautojams šeimoje. Įgyvendinant tyrimo uždavinius buvo naudotasi mokslinės literatūros, artimos darbo temai, analize ir empirinio tyrimo duomenimis gautais pusiau struktūruoto interviu su respondentais metu. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, kurie suskirstyti į poskyrius, išvados, rekomendacijos, santrauka, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmajame skyriuje, naudojantis mokslinės literatūros analizės metodu, nagrinėjamas smurto artimoje aplinkoje fenomenas, aptariant smurto rūšis, analizuojant veiksnius įtakojančius smurtautojo asmenybės formavimąsi taip pat susipažįstama su teisiniu kompleksinės pagalbos teikimo šeimai, patyrusiai smurtą, reglamentavimu Lietuvoje ir įgalinimu kaip efektyvia strategija, teikiant pagalbą keičiant savo elgesį asmenims, smurtaujantiems artimoje aplinkoje. Antrajame skyriuje pristatomos tyrimo rezultatų analizei pasirinktos teorinės prieigos, tyrimo metodas, tyrime dalyvaujančių respondentų pasirinkimo kriterijai. Trečiame skyriuje aptariama tyrimo metu iš respondentų gauta informacija apie įgalinimo raišką ir jų patirtis realizuojant Intervencinę programą smurtautojams šeimoje. Remiantis respondentų nuomone smurto artimoje aplinkoje fenomenas yra suvokiamas kaip skaudi socialinė problema sukelianti daugybę pasekmių ne tik šeimai, kurioje yra smurtaujama. Šis reiškinys daro žalą tiek mažos šeimos sistemos, tiek kitų didesnių susijusių sistemų funkcionavimui. Tyrime dalyvavę respondentai pritarė, kad smurtinio elgesio keitimo programų taikymas yra svarbi kompleksinės pagalbos šeimai, patiriančiai smurtą, dalis ir efektyvus metodas padedantis pasiekti ilgalaikių pokyčių asmens elgesį bei daug prisidedantis prie smurto artimoje aplinkoje prevencijos. O įgalinimas kaip efektyvi darbo strategija, remiantis teorinėmis prieigomis, apibrėžiama, kaip galių spręsti savo problemas savarankiškai suteikimas. Atlikus empirinį tyrimą paaiškėjo, kad Intervencinės programos smurtautojams šeimoje efektyvumu tiki visi tyrime dalyvavę respondentai. Respondentų teigimu šioje programoje įgalinimas, keisti savo elgesį, reiškiasi suteikiant programos dalyviams reikiamas žinias, ugdant įgūdžius ir tokiu būdu stiprinant asmens gebėjimus spręsti konfliktus šeimoje nenaudojant smurto. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais rekomenduojama reglamentuojant kompleksinės pagalbos, šeimai patyrusiai smurtą, teikimą daugiau dėmesio skirti smurtinio elgesio keitimo programų taikymui. Numatyti tokios pagalbos teikimo terminus, pagalbą galinčias teikti institucijas; informavimo apie galimybę gauti pagalbą priemones. Ir atsižvelgiant į respondentų pastebėjimus rekomenduojama plėsti, Intervencinės programos smurtautojams šeimoje, taikymą kitose institucijose ypatingą dėmesį skiriant tinkamam informacijos apie tokios pagalbos galimybę pateikimui. Tuo pačiu šviesti visuomenę apie smurtą artimoje aplinkoje griaunant stereotipinį požiūrį į nusistovėjusius moters ir vyro vaidmenis šeimoje. Taip pat labai svarbu didinti specialistų, dirbančių su smurtinio elgesio asmeniu, motyvaciją teikti kokybišką pagalbą, ir kelti jų kvalifikaciją šioje srityje, suteikiant daugiau žinių apie pagalbos, keičiant smurtinį elgesį, svarbą ir galimybes.

Today, in Lithuania there has been increasing concern about the phenomenon of domestic violence - as a social problem, requiring a variety of institutions and professionals focused effort to find effective ways of its solution. To solve this problem, a system of comprehensive family support is being developed in Lithuania. At the present, the legal acts regulating the provision of such assistance in Lithuania are mainly aimed at ensuring assistance to persons who have experienced violence. Although there is an active conversation about the need to include services for a person with violent behaviour in the provision of comprehensive assistance, the system of providing such services is not yet established in Lithuania. The development of a system for the provision of services, violent behaviour to a person, emphasizes that the change of violent behaviour is an important tool for the prevention of domestic violence. However, to change human behaviour, it is essential to use effective strategies to achieve the goal. Therefore, this thesis is not chosen by chance, it considers empowerment as an effective strategy in working with persons with violent behaviour, implementing the intervention programme for perpetrators of violence in the family surroundings. The research conducted in this work focused on the expression of empowerment as an effective way of working with a person with violent tendencies, implementing assistance to change their behaviour. The study aimed to reveal the expression of the empowerment of domestic violators to alter their behaviour by applying the Intervention Programme to Domestic Violators. The following objectives were set during the research: to reveal the expression of the phenomenon of domestic violence as a social problem, in the context of theories explaining the perpetrator's actions and based on legal approaches to assisting the family; to analyse the theoretical assumptions of empowerment by changing a person's behaviour, assessing the specifics of the application of the Intervention Program for Domestic Violent; to conduct an empirical study revealing the letter of empowerment to change their behaviour through the Intervention Program for Domestic Violent. To fulfil the research objectives, an analysis of scientific literature, relevant to the theme of work, was executed, as well as an empirical study was completed, a qualitative research method was implemented, semi-structured interviews were used as a data collection method. The research consists of an introduction, three chapters, which are divided into subsections, conclusion, recommendations, summary, bibliography, and appendices. The first chapter, using the method of analysis of scientific literature, analyses the phenomenon of domestic violence, discussing the types of violence, analysing the factors that influence the formation of the perpetrator's personality, the legal regulation of providing comprehensive assistance to a family who has experienced violence in Lithuania and empowerment as an effective strategy in assisting persons who are violent in the immediate environment. The second chapter presents the theoretical approaches chosen for the analysis of the research results, the research method, the sampling selection criteria of the respondents. The third chapter discusses the information received from the respondents about their experience in implementing the Intervention Programme for Domestic Violators. According to the respondents, the phenomenon of domestic violence is perceived as a painful social problem with many consequences not only for the family in which the violence takes place. This phenomenon is detrimental to the functioning of both the small family system and other larger related systems. Respondents agreed that the use of programmes to change violent behaviour is an important part of comprehensive support for families experiencing violence and an effective method for achieving long-term changes in a person's behaviour as well as it contributes significantly to the prevention of domestic violence. Empowerment as an effective work strategy, based on theoretical approaches, is defined as empowering oneself to solve one’s problems. An empirical study revealed that all respondents to the study believe in the effectiveness of the Intervention Programme for Domestic Violators. According to the respondents, empowerment in this programme means providing the necessary knowledge, developing skills, and thus strengthening the ability of a person with violent behaviour to resolve conflicts in the family without the use of violence. Based on the results of the study, it is recommended to regulate the provision of comprehensive assistance to persons who are victims of domestic violence. By setting deadlines for the provision of such assistance, as well as the authorities that may assist and information about the availability of support measures. Taking into account the respondents' remarks, it is recommended to expand the application of the Intervention Programme for Domestic Violators in other institutions and to educate the public about domestic violence by breaking down stereotypes about the established roles of women and men in the family. It is also essential to increase the motivation of professionals working with a person with violent behaviour to provide quality support and to raise their qualifications by providing more knowledge about the importance and possibilities of assistance in changing violent behaviour.