Streso rizika kaip profesinio perdegimo prielaida: globos centrų darbuotojų požiūris

Darbe apibūdinama streso rizika, kaip profesinio perdegimo prielaida, pagrindiniai stresą įtakojantys veiksniai ir prevencijos galimybės. Atskleidžiama globos centrų socialinių darbuotojų veiklos sudėtingumas, įvardijant sunkumus ir problemas, su kuriomis susiduriama praktinėje veikloje. Buvo atliktas tyrimas, kurio objektas – globos centrų socialinių darbuotojų patiriama streso rizika, kaip profesinio perdegimo prielaida. Pagrindinis tikslas – atskleisti globos centrų socialinių darbuotojų patiriamą streso riziką kaip profesinio perdegimo prielaidą, jų patirčių kontekste. Tyrimo tikslui įgyvendinti išsikelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti streso rizikos ir profesinio perdegimo sąsajų teorines prielaidas. 2. Atskleisti socialinių darbuotojų streso rizikos specifiškumą globos centruose ir streso įveikos strategijas. 3. Atlikti empirinį tyrimą įvertinant streso riziką, kaip profesinio perdegimo prielaidą, globos centrų socialinių darbuotojų požiūriu. Tyrime dalyvavo 104 socialiniai darbuotojai, dirbantys globos centruose. Išanalizavus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad globos centrų socialiniai darbuotojai stresą patiria dėl organizacinių (intensyvus ir didelis darbo krūvis, skirtingi reikalavimai, laiko trūkumas užduotims atlikti, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka bei informacijos trūkumas) veiksnių. Atviro klausimo analizė leidžia teigti, kad patvirtinami kiekybinio tyrimo rezultatai. Papildomai išryškėjo socialiniams darbuotojams stresą keliantys vadovų ir kolegų paramos trūkumo, teisės aktų kaitos, pokyčių, įvairių patikrinimų, paslaugų teikimo klientams, Covid – 19 faktoriai. Streso įveikai socialiniai darbuotojai aktyviai naudojasi emocinės paramos ir problemų sprendimo (artimųjų ir šeimos parama, sprendimų paieška, kalbantis su panašių problemų turėjusiais, paieška galinčių padėti išspęsti problemą ir naujų žinių, kurios galėtų būti naudingos problemos sprendimui) įveikos strategijomis. Dalis socialinių darbuotojų kritiką ir kaltinimus nukreipia į save bei stengiasi užsiimti kitais dalykais ir negalvoti apie patiriamus sunkumus. Darbe pateikiami tyrimo rezultatai, įrodantys, kad streso rizika – pagrindinė profesinio perdegimo prielaida socialinio darbuotojo profesinėje veikloje, paveikianti jo fizinę, psichinę ir emocinę gerovę. Tyrimu nustatyta, kad streso patyrimui daugiausia įtakos turi organizaciniai, o ne individualūs veiksniai. Atskleista, kad streso įveikai dažniausiai naudojamos socialinės paramos strategijos. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Darbą sudaro santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas, 3 dalys, išvados, literatūros sąrašas, 2 priedai. Pirmoje darbo dalyje analizuojamas streso rizikos ir profesinio perdegimo sąsajų teorinis diskursas, antroje - atskleidžiamas globos centrų socialinių darbuotojų streso rizikos, kaip profesinio perdegimo prielaidos, tyrimo organizavimas ir metodologija, trečioje – apibrėžiami atlikto empirinio tyrimo apie streso riziką, kaip profesinio perdegimo prielaidą globos centrų socialinių darbuotojų požiūriu, rezultatai.

The paper describes the risk of stress as a precondition for occupational burnout, the main factors influencing stress and prevention options. The complexity of the activities of social workers in care centres is revealed, identifying the difficulties and problems encountered in practical activities. A study was conducted on the risk of stress experienced by social workers in care centres as a precondition for occupational burnout. The main goal is to reveal the risk of stress experienced by social workers in care centres as a precondition for occupational burnout, in the context of their experiences. The following tasks have been set for the implementation of the research goal: 1. To analyse the theoretical assumptions of the links between stress risk and occupational burnout. 2. To reveal the specifics of the stress risk of social workers in care centres and stress coping strategies. 3. To carry out an empirical study evaluating the risk of stress as a precondition for occupational burnout from the point of view of the social workers in care centres. The study involved 104 social workers working in care centres. Having analysed the results of the research, it can be stated that social workers in care centres experience stress due to organisational factors (intensive and heavy workload, different requirements, lack of time to perform tasks, lack of inter-institutional cooperation and lack of information). The analysis of the open-ended question suggests that the results of the quantitative study are confirmed. The stressors of social workers, such as the lack of support from managers and colleagues, changes in legislation, various inspections, provision of services to clients, Covid - 19 factors became clear in addition. To overcome stress, social workers actively use strategies of emotional support and problem-solving (support from loved ones and family, finding solutions to those who have similar problems, finding solutions that can help solve the problem, and new knowledge that could be helpful in solving the problem). Some social workers direct criticism and accusations towards themselves and try to deal with other things and not think about the difficulties they face. The paper presents the results of the research, proving that the risk of stress is the main precondition for occupational burnout in the professional activities of a social worker, affecting his/her physical, mental and emotional well-being. The study found that stress experience was mainly influenced by organisational rather than individual factors. It was revealed that social support strategies were most often used to overcome stress. Conclusions and recommendations are presented. The paper consists of a summary in Lithuanian and English, introduction, 3 parts, conclusions, bibliography, 2 appendices. The first part of the work analyses the theoretical discourse of stress risk and burnout, the second part reveals the organisation and methodology of research on stress risk of care workers as a prerequisite for burnout, the third part defines the results of the empirical research on stress risk as a precondition for burnout from the point of view of employees.