Baigiamojo darbo tikslas – išnagrinėti visus AB “Klaipėdos vanduo“ priklausančius objektus, nustatyti kaip juose veikia elektros įrenginiai ir parengti išvadas kaip padidinti automatizavimo sistemos efektyvumą. Baigus darbą, išnagrinėjus visus AB „Klaipėdos vanduo“ turimus objektus, buvo padarytos išvados ir duotas pasiūlymas kaip būtų galima valdyti elektros įrenginius, pasinaudojant programavimo kalba „Scada“. Rengiant šį darbą išnagrinėta specifinė literatūra, kuri buvo gauta iš AB „Klaipėdos vanduo“ archyvo darbuotojų. Nagrinėjant atskirus objektus buvo remiamasi vandenviečių vadovų turimais įrenginių aprašais.

Darbe nagrinėjama „protingo namo“ elektros prietaisų atpažinimo problema. Magistro darbo tikslas – sukurti adaptyvaus elektros energijos keitiklio algoritmą bei jį patikrinti. Šio algoritmo realizacijai atrinkti ir suderinti reikalingi elektros komponentai. Sukonstruotas ir išbandytas adaptyvusis vidaus patalpų elektros energijos keitiklis, atliktas jo veikimo funkcijų testavimas.

Darbe nagrinėjamos alternatyvios energetikos sritys, tai saulės kolektoriai ir vėjo elektrinė. Pagrindi-nis darbo tikslas – ištirti kurią dalį energijos sąnaudų galima padengti šildyme, vėdinime ir oro kondi-cionavime naudojant alternatyviąją energetiką. Šiame darbe pristatoma kombinuota saulės kolektorių ir vėjo elektrinės sistema įdiegta į individua-laus namo energetikos sistemą. Atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta nedidelio ploto patalpos įšilimas ir atvėsimas naudojant autonominį kolektorinį šildymą. Tyrimo metu naudotas termovizorius padėjo nus-tatyti kiek galima gauti šiluminės energijos per tam tikrą laiką ir suvartotą energijos kiekį. Darbe atlikti teoriniai tyrimai ir skaičiavimai, kurie įvertina naudą naudojant kombinuotą energijos gavimo sistemą - šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo srityje.

Elektrinis transportas šiuo metu yra augantis transporto segmentas, nes siekiama mažinti aplinkos taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą, kurį lemia vidaus degimo variklių naudojimas transporto sektoriuje. Šiame darbe yra apžvelgiamos ir palyginamos įvairios elektrinių variklių konstrukcijų topologijos, jų elektrinės bei magnetinės savybes, trūkumai bei problemos. Įvertinamas jų pritaikymas elektriniame transporte. Vienas iš svarbiausių elektrinių variklių kriterijų yra galios tankis. Šiomis savybėmis pasižymi ašinio magnetinio srauto varikliai, kurių galios tankis yra didesnis lyginant su radialinio tipo varikliais. Darbe suprojektuotas ir sukurtas ašinio magnetinio srauto sinchroninis elektros variklis, kuris galėtų būti naudojamas elektriniame transporte. Visas kūrimo procesas aprašytas, pateikiama metodika, skaičiavimai, rezultatai su išvadomis.

Baigiamajame magistro darbe aptariamos skirtingos ašinio srauto generatorių konstrukcijos, jų panaudojimas. Šie generatoriai, ypač bešerdės konstrukcijos, lengvai pasigaminami namų sąlygomis, yra aukšto naudingumo koeficiento ir turi aukštą galios koeficientą. Puikiai panaudojami vėjo elektrinėms, kaip varikliai, dėl savo plokščios formos, labai efektyviai gali būti panaudojami elektromobiliuose, tokį variklį montuojant tiesiai į ratą. Aprašomos medžiagos, kurias galima naudoti skirtingoms konstrukcijoms, jos lyginimos, bandoma surasti optimalų mašinos variantą, kur būtų maksimaliai didelė magnetinio srauto tankio vertė, mažas pasipriešinimo momentas ir kuo mažesnė traukos jėga. Lyginamos bešerdės ir feromagnetinės konstrukcijos, aptariamos jų teigiamos ir neigiamos savybės. Tiriamojoje dalyje baigtinių elementų metodu modeliuojamos magnetinės grandinės, keičiant statoriaus, rotoriaus medžiagą, magnetus, jų sudėjimo tvarką. Lyginama, kuri iš analizuojamų konstrukcijų yra optimaliausia ir labiausiai tinkama eksploatuoti. Buvo sudaryti magnetinio srauto tankio modulio ir normalinio magnetinio srauto tankio grafikai, taip pat pateikti magnetinės grandinės vaizdai su magnetinio srauto tankio stipriu skirtingose vietose ir pats magnetinės grandinės pjūvis. Iš modeliavimo rezultatų sudaryti palyginamieji įvairių mašinos konstrukcijų grafikai.Navickas N. Ašinio srauto generatoriaus tyrimas. Pramonės elektros įrangos ir automatikos programos magistro baigiamasis darbas. Baigiamajame magistro darbe aptariamos skirtingos ašinio srauto generatorių konstrukcijos, jų panaudojimas. Šie generatoriai, ypač bešerdės konstrukcijos, lengvai pasigaminami namų sąlygomis, yra aukšto naudingumo koeficiento ir turi aukštą galios koeficientą. Puikiai panaudojami vėjo elektrinėms, kaip varikliai, dėl savo plokščios formos, labai efektyviai gali būti panaudojami elektromobiliuose, tokį variklį montuojant tiesiai į ratą. Aprašomos medžiagos, kurias galima naudoti skirtingoms konstrukcijoms, jos lyginimos, bandoma surasti optimalų mašinos variantą, kur būtų maksimaliai didelė magnetinio srauto tankio vertė, mažas pasipriešinimo momentas ir kuo mažesnė traukos jėga. Lyginamos bešerdės ir feromagnetinės konstrukcijos, aptariamos jų teigiamos ir neigiamos savybės. Tiriamojoje dalyje baigtinių elementų metodu modeliuojamos magnetinės grandinės, keičiant statoriaus, rotoriaus medžiagą, magnetus, jų sudėjimo tvarką. Lyginama, kuri iš analizuojamų konstrukcijų yra optimaliausia ir labiausiai tinkama eksploatuoti. Buvo sudaryti magnetinio srauto tankio modulio ir normalinio magnetinio srauto tankio grafikai, taip pat pateikti magnetinės grandinės vaizdai su magnetinio srauto tankio stipriu skirtingose vietose ir pats magnetinės grandinės pjūvis. Iš modeliavimo rezultatų sudaryti palyginamieji įvairių mašinos konstrukcijų grafikai.

Darbe yra tiriama įmonės „Scandia Steel Baltics“ gamybos linijos. Įmonėje esančios gamybos linijos gamina tą pačią produkciją, tačiau naudoja skirtingus technologinius procesus bei yra skirtingo automatizavimo lygio. Tyrimu norima palyginti šiuos automatizavimo lygius ir nustatyti koks automatizavimo lygis yra kiekviename procese. Eksperimento metu yra surenkami gamybos linijos duomenys, tokie kaip produkcijos pagaminimo laikas, elektros energijos sunaudojimas kiekvienoje gamybos linijoje bei gamybos linijų našumas. Gauti duomenys yra analizuojami Microsoft Excel programoje ir pateikiamos išvados.

Darbe yra apžvelgiamos ir įvertinamos hibridinės sistemos, integruojančios vertikalaus pakilimo ir nusileidimo galimybes su horizontalaus skrydžio rėžimu. Paminėta, kad šių sistemų potencialas bepiločių orlaivių srityje yra gana reikšmingas, bet pastebėtas eksperimentinių energetikos duomenų trūkumas. Pateikiamas projektuojamo orlaivio įrangos aprašymas ir pagrindžiami pasirinkimai. Paruoštas bepilotis orlaivis, kurį galima konvertuoti iš kvadrokopterio į hibridinį fiksuotų sparnų su pakrypstančiais motorais tipą. Konvertuoti orlaivį išlaikant vienodus bazinius komponentus pasirinkta siekiant kuo artimesnio palyginimo. Pasirinkti prietaisai matuoti orlaivio pozicijai ir maitinimo sistemos įtampai, bei srovei. Atlikti ne visi suplanuoti bandymai, kadangi sugedo bandymams reikalinga įranga. Šio darbo galutinis rezultatas – realių skrydžių duomenys, parodantys fiksuoto sparno neigiamą poveikį pakilimo energijos sąnaudoms ir teorinis skaičiavimas, kuris parodo, kad horizontalus skrydis su sparnu yra beveik 6 kartus efektyvesnis.

Darbe nagrinėjamos bevielio energijos perdavimo technologijos ir jų tobulinimo galimybės. Sukurtas bevielio energijos perdavimo stendas, kuris geba perduoti elektros energiją bevieliu būdu esant siųstuvo rezonansiniam dažniui. Literatūroje apžvelgiamos šios sistemos ir jų skirtingos technologijos energijos perdavimui. Aprašomi skirtingų technologijų privalumai ir trūkumai, bei kokios galios sistemas orientuotos technologijos. Darbe tiriamas feromagnetinės medžiagos gavimas iš antrinio panaudojimo elektronikos komponentų, bei aprašoma kaip gauti feromagnetinę medžiagą. Eksperimentų metu nustatyta, kad feromagnetinės medžiagos naudojimas tarp imtuvo ritės ir siųstuvo ritės neturi teigiamo energijos perdavimo efekto. Taip pat nustatyta, kad norint didinti atstumą tarp siųstuvo ir imtuvo stipriai naudingumo faktorių pagerina aukštesnis rezonansinis dažnis.

Darbe apžvelgti egzistuojantys mokslinių tyrimų ir eksperimentinių darbų rezultatai, susiję su bevielio energijos perdavimo technologijomis bei pasirinktų neferomagnetinių medžiagų magnetinės savybės. Naudojantis FEMM programine įranga bei susikurtu programiniu kodu, sukurti bevielio energijos perdavimo sistemos su įterptinėmis medžiagomis matematiniai modeliai. Atlikti skaičiavimai bei sugeneruotos srauto tankio diagramos esant skirtingam skirtingų neferomagnetinių medžiagų išdėstymui bei esant skirtingiems dažniams ir atstumui tarp ričių. Remiantis sugeneruotomis diagramomis ir apskaičiuotomis taškinėmis magnetinio srauto bei magnetinio srauto tankio vertėmis, nustatyta, jog įterptinių neferomagnetinių medžiagų (smėlio, asfalto, cemento, vandens, sniego, ledo) įtaka magnetiniam srautui svyruoja nuo 0.02% iki 1,5%, o magnetinio srauto tankiui – nuo 0,7% iki 2,28%. Atlikus skaičiavimus įterpiant gryną geležį, pastebėtas ryškus magnetinio srauto tankio sumažėjimas.

Šiame darbe aptariama visame pasaulyje aktuali problema. Tai - buitinių atliekų rūšiavimas ir atpažinimas. Moksliniame tiriamajame darbe supažindinama su jau egzistuojančiomis atliekų rūšiavimo, bei atliekų atpažinimo sistemomis. Taip pat aptariamas jų naudingumas ir efektyvumas. Darbe nagrinėjama nesenai pasaulyje pradėta įgyvendinti ultragarso panaudojimo galimybė atpažįstant įvairių rūšių buitines atliekas. Aprašomos problemos naudojant šią sistemą. Pateikiamas eksperimentas ir eksperimento praktinės dalies aprašymas. Taip pat aptariamas šios sistemos efektyvumas, bei aptariami eksperimento metu gauti rezultatai ir pateikiamos pastabos.

Darbe nagrinėjami elektros varikliais valdomi planetiniai reduktoriai - variatoriai. Atliktos mokslinių straipsnių analizės metu susipažinta su įvairių rūšių automobiliuose naudojamomis transmisijomis: pateikta jų klasifikacija, apžvelgtos dažniausiai naudojamos transporte pavarų dėžės. Pateikta tyrimo metodika, apžvelgti eksperimentinių tyrimų įrenginiai ir priemonės. Atlikti elektros varikliu valdomo planetinio reduktoriaus eksperimentai su suprojektuotu tyrimo stendu. Palygintos belaipsnės pavarų dėžės su parinktu dyzeliniu varikliu, bei pateiktos išvados ir rekomendacijos.

Šiame baigiamajame darbe pristatomi elektromagnetinės taršos tyrimai skirtingose aplinkose (laive, apgyvendintose vietovėse, kelyje Kaunas-Klaipeda), bandyta nustatyti elektromagnetinio lauko taršos įtaka žmogaus emocinei būsenai. Darbe yra pateikti matavimo duomenyss įvairiose aplinkose. Pagrindinis tikslas – išmatuoti elektromagnetinę taršą įvairiose aplinkose, palyginti su standartinėmis leistinomis normomis ir nustatyti galimą įtaką žmogaus emocinei būsenai. Pateiktos išvados ir rekomendacijos.

Šis baigiamasis darbas pristato 110 kV aukštos įtampos, nutiestos virš vandens paviršiaus, elektros oro tiekimo linijos elektrinių ir magnetinių laukų pasiskirstymo modeliavimus, esant skirtingoms orų sąlygoms. Taip pat šiame darbe yra pateiktas tos pačios elektros tiekimo linijos ir tomis pačiomis oro sąlygomis elektromagnetinių laukų parametrų modeliavimas, atliktas padarius prielaidą, kad ši linija įrengta virš sausumos paviršiaus.

Šiame darbe aprašomas elektros energijos tiekimo iš kranto aktualumas. Apžvelgiami griežtėjantys reikalavimai naudojamam kurui, aprašomos tarptautinės tendencijos ir tai reguliuojančios direktyvos. Supažindinama su tiekimo sistemos architektūra ir pagrindiniais jos privalumais ir trūkumais. Pateikiamos galimos elektros tiekimo konfigūracijos su jų privalumais ir trūkumais. Įvertinama esama situacija Klaipėdos uoste pasirenkant dviejų krantinių elektros tinklus ir atliekamas modeliavimas, įvertintinant krantinių galimybes prijungti laivus prie elektros tinklo. Pasirinktais parametrais atliekamas ekonominis paskaičiavimas ir pateikiami rezultatai, kada ir kiek atsipirktų elektros tiekimas iš kranto.

Baigiamajame magistro darbe buvo sukurtas matematinis hibridinės energijos sistemos modelis, susidedantis iš vėjo, saulės elektrinių ir energijos kaupimui naudojamų baterijų. Analitinėje dalyje buvo apžvelgti matematiniam modeliui reikalingi komponentai: vėjo elektrinės, saulės elektrinės, jų tipai, paskirtis, apsaugos bei įvairūs energijos kaupimo būdai. Taip pat šiame skyriuje buvo apžvelgti elektros energetikos sistemų tipai ir skirtingi režimai. Baigiamo darbo modeliavimo skyriuje buvo išanalizuotos oro sąlygos, darančios tiesioginę įtaką hibridinės sistemos veikimui. Toliau skyriuje buvo nustatyti gyvenamojo namo elektros poreikiai, kuriuos turi užtikrinti modeliuojama sistema. Buvo sukurti įvairių konfigūracijų matematiniai vėjo, saulės elektrinių ir baterijų modeliai, pagal kuriuos buvo apskaičiuota sistemos generuojama galia visų metų laikotarpiu. Buvo atlikta rezultatų analizė ir aptariami gauti rezultatai, pateiktos išvados.

Šiame darbe apžvelgiama išmaniųjų apšvietimo ir mikroklimato valdymo sistemų principai. Apžvelgiama esama padėtis išmaniųjų apšvietimo sistemų srityje. Pasirenkamos atitinkamos priemonės, žmogaus būsenoms matuoti, pagal juos kuriami metodai, kuri būtini kuriant išmaniojo apšvietimo ir mikroklimato valdymą. Vadovaujantis šiais metodais sukuriamas modelis išmaniojo apšvietimo modeliavimui. Pažvelgiama iš teorinės pusės į LED terminius ryšius su elektriniais. Supažindinama su išmaniuoju galios keitikliu ir suvartojamos energijos programa. Išmaniojo laboratorijos apšvietimo sistemos modelį sudaro programuojamas mikrovaldiklis ATmega32, kurio pagalba galima valdyti apšvietimą panaudojant RGBY LED lempą, valdyti šviesumą ir šviesos spektrą, naudojant impulso pločio moduliaciją valdyti apšvietimo ryškumą ir tokiu būdu reguliuoti mikroklimatą. Mikrovaldiklio ir programos „Atmega oscilografas“ pagalba apskaičiuoti iš tinklo suvartojamą energiją ir ją efektyviai naudoti, sumažinant reaktyviuosius nuostolius.

Darbe apžvelgiami išmaniosios šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemos kūrimo aspektai, apžvelgiamos teorinės prielaidos, aprašoma praktinė techninė dalis. Aprašomas sukurtas šildymo sistemos eksperimentinis stendas, atliekami šildymo sistemos tikro mastelio šiluminių procesų eksperimentai. Aptariama patalpos temperatūros reguliavimo, valdant šildymo sistemos agentus, problema. Atliekamas išmanaus galios keitiklio energetinių parametrų tyrimas.

Šiame baigiamajame darbe pristatomi kietakūnių šviesos šaltinių panaudojimo galimybių tyrimai įvairiose aplinkose ir šalyse, situacijos analizė ir konkretūs tyrimai Klaipėdos ir Palangos miestuose. Darbe yra pateikti matavimo duomenys įvairiose Palangos miesto gatvėse ir įvairiais metų mėnesiais. Pagrindinis tikslas – nustatyti LED panaudojimo gatvių apšvietime efektyvumą ir galimą elektros energijos taupymo būdą panaudojant išmanųjį valdymą.

Darbe nagrinėjami atsinaujinančių šaltinių laivuose integravimo būdai, technologijos, optimizavimo galimybės ir problematika. Literatūroje apžvelgiamos atsinaujinančių šaltinių: saulės ir vėjo sistemos, bei jų panaudojimo galimybės jūriniame sektoriuje. Aprašomi šių sistemų privalumai ir trūkumai bei išorinių veiksnių įtaka. Apžvelgiamos optimizavimo priemonės ir jų panaudojimo būdai jūroje. Nagrinėjama laivo elektros tinklo topologija atsinaujinančių šaltinių kontekste. Nagrinėjamas laivo energetinis balansas ir jo elektros tinklas. Darbe tiriamas saulės ir vėjo energijos kiekis, kurį galima išgauti laivui plaukiant jūroje integruojant saulės foto modulius kartu su „Fletnerio“ rotorinės turbinos koncepcija. Empirinėje dalyje eksperimento metu gauti saulės bei vėjo duomenys ir skaičiavimo bei modeliavimo metodais nustatyta, kaip vėjo kryptis ir stiprumas priklauso nuo „Fletnerio“ rotoriaus naudingos galios generavimo ir koks galios kiekis iš saulės energijos galėtų būti generuojamas laive. Sudarytas laivo elektros tinklo modelis ir apskaičiuoti energijos srautai bei sumažinamas išmetamųjų dujų kiekis, integruojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

Šio darbo tikslas – atlikus informacijos šaltinių, reikalavimų, įrenginių techninės dokumentacijos analizę, sumodeliuoti laivo gaisro aptikimo ir gesinimo sistemą. Teorinėje darbo dalyje pateikti reikalavimai gaisro aptikimo ir gesinimo sistemoms laive, nagrinėjamos gaisrų klasifikacijos, pavojingos patalpos ir priešgaisrinės laivo konstrukcijos. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje analizuojamos šiuo metu laivuose naudojamos gaisro aptikimo ir gesinimo sistemos, jų dalys, paskirtis ir veiksmingumas. Projektinėje darbo dalyje pateikiamas priešgaisrinės sistemos laive modelis, kuriame parinkti gaisro aptikimo sistemos pagrindinis valdiklis, naujausi atitinkantys standartus dūmų ir temperatūros jutikliai, sirenos, vizualizacijos panelės ir šių įrenginių išdėstymas plane. Tai pat gaisro gesinimo sistemos dalys, priešgaisriniai siurbliai, hidrantai, gesintuvai ir jų išdėstymas plane.