Darbo tema – hemodializuojamų pacientų mokymo programos sukūrimas. Hemodializuojami pacientai turėtų būti mokomi taisyklingos mitybos, arterinio kraujo spaudimo (AKS) reguliavimo principų ir teisingos arterio – veninės (A-V) fistulės priežiūros. Sergantiesiems būtina suteikti psichologinę pagalbą, išmokyti juos pasinaudoti artimųjų parama. Galima daryti prielaidą, kad pradėjus mokyti hemodializuojamus pacientus, gydymo ir slaugos rezultatai bus geresni. Teiginį, kad pacientų mokymas yra nepakankamas, pagrindžia tai, kad nėra sukurtos mokymo programos. Darbo tikslas–ištirti hemodializuojamų pacientų mokymo poreikį ir sukurti hemodializuojamų pacientų mokymo programą. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė; Anketinė apklausa; Statistinė duomenų analizė. Tyrimas buvo atliktas 2006m. gruodžio - balandžio mėnesiais. Tiriamųjų apklausa atlikta Klaipėdos Jūrininkų ligoninės nefrologijos ir hemodializių skyriuje ir UAB „Nefrida“ hemodializių skyriuje. Išvados: Hemodializuojamų pacientų mitybos mokymo poreikis yra didelis. Hemodializuojami pacientai informaciją mitybos apribojimų klausimais gavo, ta�����iau pavėluotai t. y. 29 pacientai (51 proc.) informaciją gavo mažiau nei pusė metų iki pirmos hemodializės procedūros. Dauguma pacientų net 47 pacientai (82 proc.) negavo iš šeimos gydytojo informacijos mitybos apribojimų klausimais. Iš dializės skyriaus slaugytojos daugiau nei pusė pacientų t. y. 34 pacientai (60 proc.) gavo informacijos mitybos apribojimų klausimais. Gydytojas nefrologas suteikė daugiausiai informacijos mitybos klausimais t.y. 96,5 proc. pacientams. Paskaitos mitybos klausimais nebuvo dėstomos net 84 proc. pacientų. Pacientams, kuriems atliekamos hemodializės procedūros, arterio – veninės fistulės priežiūros mokymo poreikis buvo didelis. Remiantis šio tyrimo rezultatais, buvo nepakankamas sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas. Hemodializuojamų pacientų mokymo programa buvo parengta. Jos sudėtinės dalys: lankstinuko pristatymas, CD įrašo pateikimas, brošiūra apie mitybos apribojimus ir arterio veninės fistulės priežiūrą. Hemodializuojamų pacientų mokymo programų įgyvendinimui reikalaujama slaugytojų, gydytojų ir kitų specialistų, įtrauktų į mokymo programą, pastangų.

Darbo tikslas: Ištirti sveikatą stiprinančias darbo aplinkos kūrimo prielaidas pirminės sveikatos priežiūros (toliau PSP) sektoriuje. Metodai. Tyrimui naudoti šie instrumentai: darbo patirties vertinimo skalė (WEMS), salutogeninių sveikatos indikatorių skalė (SHIS) ir klausimai apie papildomus darbo veiksnius. Klausimyno 25 sričių teiginius respondentai įvertino balais nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 6 (visiškai sutinku) arba 7 (neaktualu). Tyrime dalyvavo 8 Klaipėdos miesto PSP įstaigos, 3 viešos ir 5 privačios. Iš viso apklausti 386 PSP darbuotojai (104 gydytojai, 191 slaugytoja ir 91 kitas personalas). Atsako dažnis – 83,9 proc. Kiekybiniai duomenys buvo standartizuojami. Naudota „SPSS“ programos 17 versija: klausimyno patikimumui tikrinti – Kronbach alfa, vidurkių lyginimui – Stjudento t testas ir ANOVA, sąsajoms nustatyti – Pirsono koreliacija ir tiesinė regresija, dažnių pasiskirstymu – χ2. Daugianarės regresijos metodas naudotas, kuriant teigiamų darbo psichosocialinių veiksnių modelį, turintį prielaidą stiprinti ar palaikyti PSP darbuotojų sveikatą darbo aplinkoje. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezulatai. Nustatyta, kad teigiama darbo patirtis ir papildomi darbo psichosocialiniai veiksniai yra susiję su geresniu darbuotojų sveikatos ir savijautos vertinimu, nustatytas teigiamas vidutinio stiprumo ryšys (r=0,48, p<0,001; r=0,65, p<0,001). Sukurtas modelis, kuriame darbo psichosocialinius veiksnius siūloma naudoti kaip priemonę PSP darbuotojų sveikatai stiprinti ar palaikyti (atskirai gydytojams, slaugytojoms ir kitam personalui). Gydytojų sveikatos stiprinimo šaltiniu gali tapti darbo santykiai, grindžiami kolegialiu darbu, galimybe pasitarti su kolegomis (β=6,098), ypač susiklosčius nekasdieniškoms situacijoms. Slaugytojų sveikatos stiprinimo šaltiniu galėtų tapti vadovavimo stilius, kuomet vadovas pats priima sprendimus (β=3,708). Kitam personalui (administracijai, registratorėms, laborantams ir pan.) sveikatos stiprinimo šaltiniu galėtų tapti vadovo indėlis sąžiningai paskirstant užduotis darbuotojams (β=5,601). Išvados. Ištyrus teigiamų darbo psichosocialinių veiksnių poveikį PSP gydytojų, slaugytojų ir kito personalo sveikatai, nustatyti skirtumai, kurie gali turėti praktinę reikšmę sveikatą stiprinančios darbo aplinkos kūrimui. Tyrimo rezultatai gali būti praktiškai pritaikyti ir panaudoti PSP darbuotojų sveikatos stiprinimui valdymo lygmenyje. Tai būtų naudinga visoms PSP organizacijoms, nes pagerintų ne tik darbuotojų sveikatą ir savijautą, bet ir darbo efektyvumą bei padidintų teigiamus žmogaus gebėjimus ir išteklius.