In this master graduation work there are analyzed and described the principles of creation an intelligent component of adaptive e-learning system, by using Kohonen self organized map neural networks. There created intelligent component, which was realized by using agent technologies, distinguishes by abilities to make a decision in respect of concrete user needs. In this work there are also described common structure of adaptive e-learning system, by pointing the place, which takes intelligent component, and its relationships with other parts of such adaptive system.

Darbo tikslas - sukurti SWAT hidrologinį modelį ir atlikti parametrų vertinimą mažame Akmenos–Danės upės baseine. Darbo uždaviniai: atlikti Akmenos-Danės upės baseino erdvinį skaitmenizavimą ir sudaryti kuriamo modelio hidrologinius atsako vienetus (HRU); įvertinti AD SWAT modelio rezultatus panaudojant SWAT Error checker vizualizavimo programą; sudaryti klimato kaitos scnenarijus ir įvertinti jų poveikį skirtingiems hidrologiniams upės baseino komponentams; sudaryti AD upės baseino prognostinius scenarijus. AD SWAT modelis buvo vykdomas naudojant ArcSWAT plėtinį ArcGIS kompiuterinėje programoje. Įtraukti 7 įėjimo duomenų rinkiniai: kaukės, DEM, žemės naudmenų, dirvožemio, Lietuvos upių tinklo ir kitų vandens telkinių sluoksniai ir meteorologiniai duomenys. Sukurtas tarpinis HRU duomenų rinkinio sluoksnis, kuriame sugeneruota virš 200 HRU kombinacijų. SWAT error checker programos pagalba atskleista, kad modelyje verta atkreipti dėmesį į galimus neadekvačius nuosėdų kiekius 28-ame ir 26-ame HRU vienete, 99,4% NO3 pašalinama iš dirvožemio profilio, neįprastai mažai fosforo stresinių dienų, mažas N tirpumo santykis nuotėkyje, didžiausias išleidimo koeficientas į AD upę sugeneruojams Padvarių tvenkinyje. Nustatyta, kad iš pritaikytų 8 klimato kaitos scenarijų didžiausi virš 30% pokyčiai nustatyti 11-oje komponentų taikant CO2RCP6.0 – 8.5 klimato kaitos scenarijų, mažiausi pokyčiai pritaikius kritulių padidėjimo scenarijų ir labai nežymūs pokyčiai pritaikius labiausiai tikėtinus klimato kaitos scenarijus tiriamoje teritorijoje.

Adaptyvios intelektualios mokymos(si) aplinkos (VMA) kontekste analizuojama konceptualios klasterizacijos algoritmų taikymo galimybė, siekiant užtikrinti programinio agento gebėjimą „jausti“ kintančią aplinką ir atpažinti būsenas, kuriose jis atsiduria. Agento aplinka suprantama kaip VMA sąsaja su vartotoju ir VMA bazėje išsaugotus besimokančiojo modelis, kuris nuolat kinta mokymos(si) proceso eigoje. Agento gebėjimas „jausti“ suvokiamas kaip agento savybė klasifikuoti besimokančiuosius, atsižvelgiant į jų turimą žinių lygį, kuris taip pat kinta mokymos(si) proceso eigoje. Taikant literatūroje aprašytus konceptualios klasterizacijos algoritmus, siekiama atrinkti geriausiai tinkantį probleminės srities specifikai, pritaikant realiems duomenims modeliuoti.

Adaptyviose sistemose prisitaikymas prie besimokančiojo yra paremtas duomenų apie besimokantįjį rinkimu, analizavimu ir mokymosi aplinkos pritaikymu besimokančiojo poreikiams. Tam būtina parinkti tokius „sekimo“ duomenis, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadas sistemos lygmenyje. Šie duomenys turi būti suprantami sistemai, nuolat atnaujinami, lengvai surenkami. Jie gali būti įvairūs, pradedant nuorodų paspaudimo laiku, baigiant akies žvilgsnio nukreipimo vieta. Pagal tai sistema gali transformuoti duomenis ir – priklausomai nuo savo paskirties – duoti patarimus ar tam tikromis priemonėmis pavaizduoti naudingą informaciją, tuo pačiu atsižvelgdama į rezultatus. Tačiau daugelis šių sistemų yra tik prototipo stadijoje arba naudojamos nesudėtingiems procesams vykdyti. Mums žinomos adaptyvios sistemos yra skirtos vieno dalyko probleminei sričiai. Šiame darbe tirsime besimokančiojo modelio perteikimo galimybę virtualioje mokymo(si) aplinkoje (VMA), kai besimokantysis dalyvauja viename arba keliuose nuotoliniuose kursuose.

Adaptyvios virtualios mokymo(si) aplinkos (AVMA) kontekste analizuojama mokymo(si) programa bei jo verifikacijos strategijų pritaikymas. Mokymo(si) programa - terminas, apibūdinantis kiekvieno registruoto vartotojo galimybę modifikuotoje VMA pasirinkti studijuotinas temas, mokymo medžiagos pateikimo pavidalą, pasirinkti pageidaujamą mokymosi lygmenį. Verifikacija – procesas, kuris yra vykdomas modifikuotoje VMA susikurtame mokymosi plane, siekiant nustatyti, ar ką tik sudarytas nustatymų rinkinys atitinka realius besimokančiojo poreikius. Tam patikrinti naudojamos įvairios strategijos, kurios ne visada būna optimalios, o dažnai ir stabdančios mokymosi procesą. Taikant mokslinėje literatūroje apra��ytas strategijas arba ieškant naujų, siekiama surasti tinkamiausią verifikacijos strategiją ir pritaikant ją VMA.

Šiame baigiamajame magistro darbe didžiausias dėmesys skirtas daugiamačių duomenų rinkinių analizei, kuriai atlikti naudojami konceptualios klasterizacijos algoritmai. Tokia analizė susideda iš dviejų esminių dalių – tai klasterių duomenų rinkinyje radimo ir klasterius aprašančių taisyklių suformavimo. Analizuojami duomenų rinkiniai gali būti įvairūs. Šiuo atveju mus labiausiai domino realių iš virtualios mokymo(si) aplinkos gaunamų duomenų rinkinių, aprašančių besimokančiųjų pasiekimus, analizė. Algoritmu gautų rezultatų gerumas papildomai buvo patikrintas testuojant duomenų rinkinį su įvardintu klasės atributu. Tai leido įsitikinti gautų rezultatų patikimumu. Realizuoti algoritmai ir atlikto tyrimo rezultatai svarbūs adaptyvios intelektualios virtualios mokymo(si) aplinkos kūrimo etape bei bus naudinga algoritmus diegiant realioje VMA. Tai taip pat sukurs prielaidas kokybiškesnėms savarankiškoms studijoms, kai yra taikomos šiuolaikinės informacinės komunikacinės technologijos. Darbe analizuotų Renyi entropijos, ITERATE, CLIP3 ir CLIP4 klasterizacijos algoritmų pagrindu, sudarytas modifikuotas Renyi-CLIPx klasterizacijos algoritmas, kuris pagerina sudaromų klasterių ir taisyklių kokybę virtualios mokymo(si) aplinkos bei kitokios prigimties duomenų rinkiniams.

At the moment social exclusion is a topical problem in a whole Europe. That’s why innovative decisions are prompted for social exclusive group of people in order to facilitate their integration process into the labour market. The stepping-stone of this work is e-advisor for choosing possibilities within social isolation environment. This e-advisor is created in accordance with artificial neural network and considering to individual person’s features give suggestions for the most suitable professions. Also in this work is presented disease diagnostic model, which is defined by artificial neural network.

Eismo įvykių skaičius, kuriuose yra sužalojami arba žūva žmonės Klaipėdos mieste ir jos rajone kasmet didėja. Informacija apie tokius kelių eismo įvykius yra renkama su tikslu, kad vėliau būtų galima nustatyti konkretaus įvykio aplinkybes. Kelių policijos surinkta informacija turi erdvinius atributus: koordinates, gatvę, namo numerį. Duomenys su koordinačių atributu suteikia galimybę juos analizuoti erdvinės statistikos metodais ir GIS sistemomis. Darbe analizuojami Lietuvos ir užsienio literatūros šaltiniai, aprašantys sistemas ir metodus naudojamus šiuolaikiškai analizuojant eismo įvykių tendencijas. GIS technologijų naudojimas analizuojant eismo įvykius užsienio valstybėse nėra naujovė, o Lietuvoje dar tik pradedama atlikinėti panašius tyrimus. Iš literatūros atrinkti ir aprašyti dažniausiai naudojami erdvinės statistikos metodai, tokie kaip: branduolio tankio vertinimo metodas, artimiausių kaimynų analizės metodas, Morano I indekso skaičiavimo metodas, Getis-Ord Gi* statistikos skaičiavimo metodas. Tyrimui buvo panaudoti 2015-2017 m. surinkti duomenys, konkrečiai 889 eismo įvykių taškai pasiskirstę visame Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone. Išsiaiškinta, kad Klaipėdos rajono eismo įvykių analizei galima naudoti naujus, greitus ir šiuolaikiškus metodus.

Emocijų atpažinimas, tiriant žmogaus fiziologinius parametrus, yra labai aktualus šiuolaikinės informatikos mokslo uždavinys. Šio darbo siekis yra suprojektuoti emocijų atpažinimo sistemos prototipą, kurį su minimaliais kaštais galima būtų pritaikyti įvairiose emocijomis grindžiamose sistemose. Pateikiamas tokios sistemos koncepcinis modelis, susidedantis iš aparatūrinės įrangos ir programinio modelių. Fiziologinių signalų stiprinimui naudojami AD620 ir OP97 operaciniai stiprintuvai. Analoginio signalo keitimas ir perdavimas į kompiuterį atliekamas naudojant Atmega16 mikrovaldiklį. Schemų testavimui naudojamas kompiuterinis oscilografas (PCS500). Atliekamas skaitmeninio signalo filtravimo metodų tyrimas. Pristatomi fiziologinių parametrų fiksavimo metodų (EKG, SC) atpažinimo algoritmai, pagrįsti SVW algoritmu. Atliekama HRV spektrinė analizė į dažninę sritį, naudojant Furjė transformacijas. Pateikiama praplėsta neraiškioji valdymo sistema, kuri iš fiziologinių parametrų (HR, HRVL, HRVH, SCR, STpirštas, STgalva) išveda susijaudinimo–valentingumo laipsnius. Pagal šiuos laipsnius išvedamos emocijos. Aptariami sukurtų algoritmų, realizuojant juos realioje aplinkoje, nauji elgsenos charakteristikų ypatumai.

Šiais laikais, imitacinis modeliavimas tampa vienu būtiniausių sprendimų paieškos etapų ir verslo analitikams, ir inžinieriams, ir įmonės vadovams, ir praktiškai visoms mokslo šakoms. Kuomet modeliavimas naudojant realias sistemas yra labai brangus ar labai sudėtingas, į pagalbą derėtų pasitelkti kompiuterinį modeliavimą, kitaip dar vadinamą – imitaciniu modeliavimu. Imitacinis modeliavimas apima matematikos, logikos, algoritmų ir duomenų struktūrų kūrimo ir skaičiavimo metodus, analizuojant, prognozuojant ir valdant įvairių sistemų funkcionavimą. Darbe analizuojami imitacinio modeliavimo principai ir metodai, logistikos sistemos struktūra ir funkcijos, atliekama logistikos imitacinių modelių kūrimo paradigmų ir metodų lyginamoji analizė. Remiantis autoriaus atliktos lyginamosios analizės išvadomis, pasirenkamas logistikos sistemos procesams tinkamas hibridinis modeliavimo būdas. Vykdant modelio kūrimą detaliai aprašyti visi tiekimo grandinės erdvinio hibridinio modelio kūrimo etapai. Sudaryti scenarijai ir atlikti kompiuteriniai eksperimentai su sukurtu Baltijos regiono tiekimo grandinės modeliu. Jų analizė parodė, kad hibridinis modelis leidžia tinkamai aprašyti pagrindinių tiekimo grandinės komponentų dinamiką, ją tirti ir nustatyti valdymo veiksmus, kurie leidžia optimizuoti nagrinėjamą sistemą. Šis darbas turi ir pridėtinę praktinę - metodinę vertę. Jame detaliai aprašytas hibridinių imitacinių modelių kūrimo procesas, apimantis skirtingų modeliavimo paradigmų submodelių kūrimo ypatumus.

Šiuolaikinėse informacinėse sistemose, kurios siekia maksimaliai patenkinti verslo poreikius, yra plačiai taikomos verslo taisyklės. Verslo taisyklių problematiką nagrinėja daug mokslinių grupių ir yra nemažai publikacijų, analizuojančių verslo taisyklių modeliavimą ir jų įgyvendinimą. Realizuojamos verslo taisyklės yra transformuojamos į informacinės sistemos, ir toliau į programų sistemos, taisykles. Tačiau ir taisykles inicijuojantys įvykiai taip pat turi būti transformuojami nuo verslo iki programų sistemos. Šiame darbe atlikta susijusių publikacijų analizė rodo, kad įvykių, kurie aktyvuoja taisykles, analizei skiriamas nepakankamas dėmesys. Tinkama taisyklių ir įvykių sistemos analizė bei modeliavimas įgalins patobulinti informacinės sistemos kūrimo procesą. Taisyklių, įvykių ir procesų sistemų modelius apjungimas į vieningą karkasą sudarys galimybes kurti sistemas kurios geriau tenkins vartotojų poreikius bei reikalaus mažesnių išlaidų sistemos eksploatacijos ir palaikymo procese.

The thesis paper analyzes the role of information systems developing the learning organization concept in the higher educational institutions‘ environment. On a basis of scientific literature analysis, a detailed research on a learning organization and analysis of concepts of information system are carried out, close communication between development of the concept of the learning organization and uses of information systems is emphasized. In the paper the information infrastructure of Klaipėda University is investigated, the information and data flows between departments of the university are analyzed. The paper offers work ways of development of the concepts of the learning organization inducing organizational double loop learning, cooperation and knowledge dispersion at the Klaipėda University. The given methodology is applied to the information system of Klaipėda University. In the thesis paper there are also offered directions of the learning organization‘s concept developing in the environment of higher educational institutions.

Darbe tiriama 1653 m. Kėdainių leidinių, vadinamų „Knyga nobažnystės“, dviejų dalių morfologija. XVI–XVII a. lietuviškų raštų kalba – vienas svarbiausių lietuvių kalbos istorijos šaltinių. Raštų paminklo kalba gali būti nagrinėjama įvairiais lygmenimis – fonetikos, morfologijos, leksikos ir sintaksės. Daugiausia tyrėjų dėmesio sulaukia senųjų raštų leksika: leidžiami atskirų raštų ar autorių žodynai bei leksikos registrai, kuriamas kompiuterinis istorinis lietuvių kalbos žodynas. Tokie registrai ir žodynai yra labai parankūs ir morfologijos tyrimams, tačiau dėl vis dar gana sudėtingo medžiagos atrankos mechanizmo šie tyrinėjimai nėra labai spartūs. XVI–XVII a. „vidurietiškų“ (vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės pagrindu parengtų) raštų vardažodžio morfologijos tyrimai dar labai fragmentiški. Daugiau dėmesio skiriama Daukšos tekstams, kitų to meto leidinių morfologijos tyrimų tėra keletas. Šiame darbe tiriama 1653 m. Kėdainių leidinių, vadinamų „Knyga nobažnystės“, dviejų dalių morfologija, t. y. daiktavardžių ir būdvardžių kaityba. Tyrimui pasitelktos informacinės technologijos: sukurta skaitmeninė KN teksto kopija ir reliacinio modelio kartoteka, kurioje duomenys (kartotekos kortelių įrašai) pateikiami tarpusavyje susietose duomenų lentelėse; sukurtas ir taikomas įrankis kalbos ypatybėms (ypač morfologijai) grupuoti, atrinkti ir analizuoti (DBVS MS Access realizuota reliacinė senųjų raštų morfologijos duomenų bazė); naudojantis šiuo įrankiu, patikrinti ankstesn KN kalbos tyrimo rezultatai, ištirta ir aprašyta KN vardažodžio kaityba ir pagal to tyrimo rezultatus modifikuoti, patikslinti KN morfologijos duomenys bazėje.

Modern computers are capable of completing most of the tasks in fairly short time, however there are areas in what calculations can last for months and even years. Parallel algorithms are one of the ways to accelerate long-lasting calculations. In the thesis we analyze parallel computing technologies OpenMP (shared memory) and MPI (distributed memory), cons and pros of their architecture. We identify potential parts of program code of Curonian lagoon model for parallelizing, in which chosen parallel computing technologies OpenMP and MPI is applied. Also we make the runtime speedup analysis.

Šiame magistriniame darbe sprendžiama išskirstytos, realizuojančios lygiagrečius skaičiavimus, sistemos netaikymo mechatronikos uždavinių sprendimui Klaipėdos universiteto Mechatronikos mokslo institute problema. Suformuluotas tikslas ir hipotezė, kurie leis įtvirtinti tokios sistemos taikymą, remiantis iškeltais uždaviniais. Darbe detaliai analizuojama išskirstytų sistemų veikimo teoriniai ir praktiniai principai. Atliekamas teorinis ir eksperimentinis tyrimas tik labiau leis paspartinti tokių metodų naudojimą.

For effective remote learning realization we need the complex intelligent remote system, which would keep special and structured material for learning and tests of knowledge. Feedback is the most important thing for learning. In the usual way feedback takes a lot of teacher time, therefore it is very useful to practice electronic system functions for control of feedback and reduction of teachers work time. Creation of complex intelligent eLearning system needs profound knowledge of programming, pedagogical and strategic knowledge, therefore this work would be impossible for one person. The knowledge of study is very important too. Therefore we could use made-up open source remote learning system and readjust for our interests. We use remote learning open source system Moodle and use this system in practice. From practice in lessons of informatics and ECDL learning planning we could propose that this system is really very flexible and useful in learning processes. The suggestion of new well-tried remote learning method – learning with tests show that it is very effective method in learning processes.

Didžiausia pavojingų potvynių tikimybė susidaryti Lietuvoje yra Nemuno upės deltoje. Nemuno žemupyje per pavasario potvynį beveik kasmet užliejamas iki 30 tūkst. ha plotas. Užtvindomo ne tik pievos, bet ir keliai, dalis miestelių, gyvenviečių. Potvynių monitoringui, prognozei ir tyrimams būtinos operatyvios stebėsenos sistemos, pritaikymas geoinformacinių ir nuotolinių metodų. Tyrimo objektas – Nemuno žemupio ir deltos regionas. Darbo tikslas - palyginti su Sentinel-2 ir Landsat-8 duomenimis sukurtų Žemės dangos žemėlapių Nemuno žemupyje klasifikavimo tikslumą ir atrinkus tiksliausią algoritmą nustatyti užliejimų kaitą 2014-2018 metų laikotarpiu. Atliekamas prižiūrimasis (minimalaus atstumo, maksimalaus panašumo, spektrinio kampo algoritmai) ir neprižiūrimasis (ISODATA algoritmas) žemėnaudos klasifikavimas, sudaromos klaidų matricos, kartografuojami užlieti plotai. Debesimis nepadengtų nuotraukų kiekis 2018 ir 2017 metų sezonų užliejimų kaitai nustatyti santykinai pakankamas, kitais sezonais nuotraukų kiekis nepakankamas. Dėl dažno tyrimo teritorijos debesuotumo rekomenduoja naudoti Sentinel-1 palydovų vaizdus. Vandens telkinius geriausiai identifikuoja ISODATA algoritmas. Žemės dangos klases tiksliausiai klasifikuoja spektrinio kampo ir ISODATA algoritmai. Tačiau dėl per mažo referencinio taškų kiekio spektrinio kampo algoritmo tikslumas klaidingai išaugęs. Pirmosios užlietos teritorijos dėl gausių kritulių matyti 2017 metų rugsėjo gale, 2015 ir 2016 metais lapkričio mėnesį. Didžiausi užliejimų pikai 2014-2015 ir 2017-2018 metų sezonais fiksuoti sausio ir kovo mėnesio laikotarpiais. Minėtais metais užliejimai pasibaigė gegužės mėnesiais. Ilgiausiai užlieti lieka Sausgalvių II ir Šyšos polderiai. Sausgalvių II pirmasis gausiai užliejamas, ir paskutinysis išdžiūvantis vasaros polderis.

Darbe nagrinėjami povandeninių objektų aptikimo algoritmai ir programinės priemonės jiems įgyvendinti. Povandeninių objektų atpažinimo algoritmai aktualūs ieškant paskendusių objektų, jūros dugno artefaktų, jūrinės augmenijos ir gyvūnijos pavyzdžių. Tiriami slenksčio metodai ir jų charakteristikos bei jiems daroma įtaka esant skirtingiems filtravimo parametrams. Programinės priemonės kurtos ir testuotos naudojantis Microsoft Visual Studio sistema kartu su OPENCV vaizdų apdorojimo biblioteka, panaudojant KU povandeninio stebėjimo roboto (ROV) vaizdo medžiagą.