Darbo tikslas: teoriškai išanalizuoti ir empiriškai pagrįsti andragogo vaidmens svarbą ir reikšmę, kuriant, fizinę negalią turinčių besimokančiųjų specialius poreikius tenkinančią, mokymosi aplinką. Darbe iškelti šie uždaviniai: 1) Išnagrinėti mokymosi aplinkos sampratų įvairovę, apibūdinti asmenų su fizine negalia poreikius tenkinančios mokymosi aplinkos kūrimo svarbą ir ypatumus; 2) Išanalizuoti andragogo veiklos lauką, bei atliekamas funkcijas, vaidmenis, kuriant fizinę negalią turinčių besimokančiųjų specialius poreikius tenkinančią mokymosi aplinką, padedančią negalią turintiesiems integruotis į darbo rinką; 3) Ištirti fizinę negalią turinčių besimokančiųjų požiūrį į andragogo vaidmenį ir specialius poreikius tenkinančios mokymosi aplinkos, skatinančios asmenų, turinčių fizinę negalią integraciją į darbo rinką, kūrimą. Darbe kelta mokslinė problema: koks yra andragogo vaidmuo, kuriant, fizinę negalią turinčių, besimokančiųjų specialius poreikius tenkinančią mokymosi aplinką? Tyrimo objektas – andragogo vaidmuo ir fizinę negalią turinčių besimokančiųjų specialius poreikius tenkinančios mokymosi aplinkos kūrimas. Šiuo tyrimu siekta teoriniu ir empiriniu aspektu išnagrinėti andragogo vaidmens svarbą ir reikšmę, kuriant, fizinę negalią turinčių besimokančiųjų specialius poreikius tenkinančią, mokymosi aplinką, skatinančią, fizinę negalią turinčių, besimokančiųjų integraciją į darbo rinką. Analizuota mokslinė ir metodinė literatūra, fokus grupės diskusijos metodu atliktas kokybinis tyrimas su besimokančiaisiais. Darbe iškelta hipotezė, kad andragogo atliekami vaidmenys gali būti svarbūs, kuriant, specialius poreikius tenkinančią, mokymosi aplinką, kuri padėtų negalią turintiems besimokantiesiems integruotis į darbo rinką, išanalizavus tyrime dalyvavusių informantų nuomonę, pasitvirtino. Sudarius visas reikiamas sąlygas mokymosi procese ir darbo rinkoje, fizinę negalią turinčiam besimokančiajam atsivertų puikios karjeros galimybės, jam būtų suteikta galimybė aktyviai dalyvauti savo bendruomenės visuomeniniame gyvenime. Besimokančiųjų nuomone svarbiausias yra fizinę negalią turinčio žmogaus padėties darbo rinkoje suvokimas ir supratimas.

Siekiant sėkmingai dirbti verslo sektoriuje, žmonės turi nuolat tobulinti kompetencijas ir kelti kvalifikaciją. Todėl ypatingai išryškėja andragogo vaidmuo, kuriant verslo sektoriuje tinkamą mokymosi aplinką, reikalingą formuluojant organizacijų siekiamus tikslus ir uždavinius, bei padedant juos įgyvendinti. Pabrėžiant andragogo vaidmens svarbą, kuriant mokymosi aplinką verslo sektoriuje, organizacijos ir žinių valdymo strategijų integravimas užtikrina geresnius besimokančiųjų mokymosi rezultatus, darnesnę organizacijos veiklą, nurodo, kaip žinios gali padėti greičiau ir tiksliau įgyvendinti verslo sektoriaus strateginius tikslus.

Atsižvelgiant į kompleksinius aplinkos pokyčius bei šiuolaikinių vartotojų poreikius bibliotekoms reikalingi specialistai, gebantys naujai pažvelgti į situaciją, galintys teisingai nustatyti strateginės veiklos prioritetus, analizuoti, vertinti ir įgyvendinti įvairias naujoves bei programas. Išsikeliant hipotezę, jog bibliotekos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos nėra nuoseklios ir orientuotos į profesinį tobulinimą, todėl kompetencijų tobulinimas gali būti tęsiamas kitose mokymosi erdvėse, iškyla ir mokslinė problema kokios kompetencijos reikalingos bibliotekininko veiklai ir kaip jos galėtų būti tobulinamos? Tyrimo objektas: bibliotekininko kompetencijos ir jų tobulinimo galimybės. Darbo tikslas – teoriškai išanalizuoti ir empiriškai pagrįsti bibliotekininko veiklai svarbias kompetencijas bei jų tobulinimo galimybes. Tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1. išanalizuoti bibliotekininko veiklą jos ypatumus, atliekamas funkcijas; 2. išnagrinėti bibliotekininko veiklai svarbias kompetencijas ir jų tobulinimo galimybes; 3. sukurti hipotetinį bibliotekininko kompetencijų ir jų tobulinimo modelį; 4. ištirti Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos respondentų požiūrį į bibliotekininko veiklai svarbias kompetencijas ir jų tobulinimo galimybes; 5. parengti ir aprobuoti parengtą bibliotekininko kompetencijų ir jų tobulinimo modelį ekspertiniu metodu. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, siekiant išanalizuoti bibliotekininko veiklą, veiklos funkcijas bei jos ypatumus; modeliavimas, siekiant numatyti bibliotekininkų kompetencijas bei jų tobulinimosi galimybes. Šiame darbe laikytasi daugiadimensinės profesionalizacijos analizės metodologinės nuostatos (Leclercg, 2004, cit. Jatkauskienės, 2013). Atlikus tyrimą, nustatyta, kad kiekvieno bibliotekininko veiklai reikalingos profesinės kompetencijos, veiklos, bendravimo, asmeninės bei edukacinės ir vadybinės kompetencijos, kurios gali būti tobulinamos formalioje, neformalioje ar savaiminėje mokymosi aplinkoje.

Bendruomeniškumas - bendruomenės narius vienijantis reiškinys, apimdamas daugybę emocinių, pažinimo ir veiklos sričių, apjungiantisnarystę, įtaką, poreikių visumą, emocinius tarpusavio ryšius, sudaro galimybes kurti kokybiškesnę organizacinę kultūrą. Organizacijos nariai, turintys tvirtą bendruomenės jausmą, supranta, kad jų organizacijos ilgalaikė sėkmė priklauso nuo konstruktyvaus bendradarbiavimo su kitomis aplinkinėmis bendruomenėmis. Darbe iškelta mokslinė problema: kaip organizacinė kultūra ir jos kūrimas siejasi su organizacijos narių bendruomeniškumu, jo plėtojimu? Tyrimo objektas – organizacinė kultūra ir bendruomeniškumas. Tyrimo tikslas – teoriškai išanalizuoti ir empiriškai pagrįsti suaugusiųjų švietimo organizacijų organizacinės kultūros svarbą ir galimybes, plėtojanr jos narių bendruomeniškumą. Šiame darbe iškeltos dvi tyrimo hipotezės. 1. Bendruomeniškumo plėtojimas yra vienas svarbiausių veiksnių, sąlygojančių švietimo organizacijų ir kitų įstaigų organizacinės kultūros, gerįstos bendradarbiavimu, kūrimą. 2. Organizacinė kultūra, grįsta bendradarbiavimu, skatina jos narių pasitikėjimą savimi ir kitais, tarpusavio bendrumą ir priklausomumą, iniciatyvumą ir nuolatinę kaitą, kolektyvinį ir asmenininį įsipareigojimą, kiekvieno nuolatinį vystymąsi ir tobulėjimą bei kitus svarbius bendruomeniškumo plėtrai, pokyčius. Tyrimo rezultatai rodo, kad pasitvirtino abi hipotezės. Informantai vienu iš svarbiausių veiksnių, kuriančių organizacijos kultūrą, nurodė bendruomeniškumo jausmo puoselėjimą. Tik bendradarbiavimu grįsta kultūra skatina narių pasitikėjimą savimi ir kitais, tarpusavio bendrumą ir priklausomumą. Organizacijos nariai, turintys tvirtą bendruomenės jausmą, supranta, kad jų organizacijos ilgalaikė sėkmė priklauso nuo konstruktyvaus bendradarbiavimo su kitomis aplinkinėmis bendruomenėmis. Svarbiausias andragogų vaidmuo organizacinės kultūros kūrime - kurti pozityvią suaugusiųjų švietimo ir mokymosi aplinką ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą.