Darbe nagrinėjama pramoninių procesų intelektualiųjų valdymo informacinių sistemų problematika, išskiriant pagrindinius jų privalumus ir trūkumus. Pateikti srities mokslininkų atliktų tyrimų analizės rezultatai, leidžiantys nustatyti nagrinėjamos problematikos sprendimo variantus. Darbe aprašomas intelektualios intermodalinių konteinerių transportavimo krano pozicionavimo posistemės, automatinio konteinerio padėjimo taikant automatinį vaizdų atpažinimo algoritmus, modelis. Pateikti vaizdo atpažinimo bei valdymo sistemos algoritmai, kurių pagrindu sukurtas programinis kodas. Apmokintas ir įdiegtas neuroninis tinklas optimaliai valdantis elektros variklius skirtus konteinerių griebtuvo vertikaliam pozicionavimui.

Šiuolaikiniame gamybos valdymo procese labai svarbu atsižvelgti į gamyklinių užduočių planavimą, užtikrinant jų vykdymo sekos efektyvumą. Darbe yra ieškomas optimalus sprendimas analizuojamai gamybos užduočių sekos optimizavimui, buvo pasitelkus klasterių analize ir dirbtinio intelekto technologijomis. Kad pasiekti didesnį gamybos efektyvumą, užduočių seka yra optimizuojama, mažinant staklių prastovos laiką. Aprašoma realioje gamyboje (laidų rinkinių gamybos įmonė „Yazaki Wiring Technologies“) užduočių sekai optimizuoti naudojama programinė įranga, jos veikimo algoritmas ir efektyvumas, bei tobulinimo galimybės, taikant dirbtinio intelekto agentinių sistemų technologijas.

Automobilių komunikacijos bevieliai tinklai yra viena iš sparčiausiai augančių ir daugiausiai mokslinės bendruomenės dėmesio sulaukiančių mobiliųjų technologijų. Ši nauja platforma automobiliuose leidžia teikti eismo saugumo, informacines bei multimedija paslaugas, leidžiančias keliones padaryti saugesnėmis bei komfortiškesnėmis. Šiuo metu pagrindinės automobilinės komunikacijos sritys, reikalaujančios gilesnių mokslinių tyrimų: eismo saugumo, informacinių bei multimedija paslaugų teikimas, skirtingų bevielio ryšio technologijų panaudojimas bei integravimas, privatumas ir saugumas automobilinės komunikacijos tinkluose. Šiame darbe tiriamos eismo saugumo, informacinių ir multimedija paslaugų teikimo galimybės bei perspektyvos. Atlikta išsami tiriamos srities literatūros analizė, pateikiama imitacinio modeliavimo programinės įrangos analizė. Atlikti eismo saugumo, informacinių ir multimedija paslaugų teikimo automobilių komunikacijos tinkluose tyrimai: AODV ir ADV ad-hoc maršrutizavimo protokolų efektyvumo; ryšio efektyvumo siuntėjui ir gavėjui judant priešingomis kryptimis automagistralėje; 802.11b, 802.11p ir 802.16e technologijų panaudojimo. Taip pat, sukurta nauja, pasitikėjimu grindžiama, autentifikavimo schema informacinių bei multimedija paslaugų teikimo apsaugojimui automobilinėje komunikacijoje.

Projektuojant (M)BST pagrindu sudarytą krovinių monitoringo ir valdymo sistemą, yra ypač svarbu numatyti kuriamos sistemos privalumus bei trukumus. Kur pagrindinis privalumas yra tai, kad atitinkami asmenys išanksto gali sužinoti apie krovinio pažeidimus susijusius su išorės ar vidiniais poveikiais. Tai sutaupo ne tik brangų laiką, bet ir pinigus. Tačiau yra tam tikrų sistemos trukumų susijusiu su ribotais energijos resursais pačiuose (M)BST mazguose ir galutiniu perduodamų duomenų patikimumu. Šitų nagrinėjamų parametrų valdymas gali padidinti kuriamos sistemos efektyvumą, pratęsiant tinklo gyvavimo laiką. Šio darbo tikslas, yra suprojektuoti krovinių monitoringo sistemą remiantis optimaliu energijos sunaudojimu mazguose, bei perduodamos informacijos patikimumu.

Šiuolaikinių sparčiai tobulėjančių technologijų dėka procesų valdymo sistemose yra panaudojama vis modernesnė ir daugiau galimybių suteikianti programinė įranga. Todėl šių sistemų valdymas tampa sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau techninės priežiūros, ypač kylant vis aukštesniems reikalavimams, susijusiems su sistemų tikslumu, greitaveika, veikimo efektyvumu, funkcionalumu ir saugumu tiek eksploatacijos metu, tiek prieš ir po sistemos paleidimo. Sukurta išmanioji bekontaktė intelektinio transporto valdymo sistemos stendo testavimo sistema, kuri padeda stendo aptarnaujančiam personalui, greitai ir kokybiškai pašalinti didžiąją dalį atsirandančių gedimų sistemoje, tuo pačiu užkirsdama kelią būsimiems sistemos nesklandumams. Tuo atveju jeigu atsiranda neatitikimai, inicijuojama papildoma problematinės vietos patikra ir programinio algoritmo pagalba skirtingais valdymo signalų impulsais bandoma įgalinti įrenginį. Nuolat pildomos duomenų bazės dėka, sukuriama galinga nekontaktinių priežiūros metodų, bei žinių bazė, kurios pagalba galima optimizuoti įrenginių priežiūros algoritmus. Naudojant šią informaciją galima nuspėti, kuriam įrenginiui reikalinga papildoma priežiūra, o kuris bus sekantis pakeitimo kandidatas. Taip pat, darbe bus apžvelgiami esami geležinkelio automatikos įrenginiai, bei jų priežiūros metodai. Bus pasiūlytas labiau optimizuotas signalizacijos ir automatikos įrenginių išmanusis bekontaktės priežiūros algoritmas. Darbe aprašomi sistemos metodai užtikrina darbų tvarką, garantuojančią saugų traukinių eismą, atliekant bekontaktę techninę priežiūrą ir taisant sugedusius signalizacijos, bei automatikos įrenginius.

Radijo teleskopas RT-32 Irbenėje, Latvijoje yra labai svarbus radijo astronomijos instrumentas Baltijos jūros regionui. Kol kas radijo teleskopas yra valdomas vietoje, įvedant komandas rankiniu būdu. Norint leisti naudotis tokiu svarbiu instrumentu platesniam mokslininkų ratui, būtina sukurti nuotolinio valdymo posistemę, leidžiančią tiksliai kaip vietoje valdyti radijo teleskopo antenos pozicionavimą. Taip pat labai svarbi grafinė vartotojo sąsaja, kuri palengvintų radijo teleskopo valdymą. Šiame darbe aprašomas radijo teleskopo RT-32 pozicionavimo variklių nuotolinio valdymo posistemės kūrimas. Pateikiami nagrinėjamos srities mokslininkų atlikti tyrimai bei jų rezultatai. Nustatomi kuriamos posistemės funkciniai ir nefunkciniai reikalavimai. Sukuriamas bendras architektūros modelis, duomenų srautų diagrama aprašanti duomenų srautus tarp sukurtos pozicionavimo variklių nuotolinio valdymo posistemės procesų. Nuotolinio valdymo posistemė realizuojama National Instruments LabVIEW programine įranga, kuri leido sukurti virtualaus instrumento blokinę diagramą ir grafinę vartotojo sąsają. Sukurtas virtualus instrumentas, leidžiantis tiksliai nuotoliniu būdu valdyti radijo teleskopo pozicionavimo variklius, gauti valdymo parametrus ir juos įrašyti į tekstinį failą, bei gautus valdymo parametrus atvaizduoti sukurtoje grafinėje vartotojo sąsajoje. Panaudojant gautus valdymo duomenis buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad atsisukimo į užduotą koordinatę trukmės prognozavimo uždaviniui galima taikyti radialinių bazinių funkcijų neuroninius tinklus.

Šiame darbe aprašoma roboto manipuliatoriaus prototipo nuotolinio valdymo sistema valdoma išmaniuoju telefonu. Išmaniojo telefono panaudojimas roboto manipuliatoriaus nuotoliniam valdymui suteikia visiškai naujų galimybių. Aprašomą inovatyvią nuotolinio valdymo sistemą sudaro Samsung Galaxy Nexus I9250 išmanusis telefonas su Android 4.2.1 Jelly Bean operacine sistema bei įrengtais akselerometriniu ir giroskopiniu jutiklais, sukurtas roboto manipuliatoriaus prototipas, sukurta specializuota išmaniojo telefono ir roboto manipuliatoriaus programinė įranga. Išmaniojo telefono programinė įranga sukurta taip, kad robotą manipuliatorių būtų galima valdyti tiek specialiais rankos gestais, tiek valdymo mygtukų pagalba. Specializuota roboto manipuliatoriaus programinė įranga vykdo visas gautas komandas iš išmaniojo telefono ir siunčia grįštamąją informaciją atgal į išmanųjį telefoną. Išmanusis telefonas ir robotas manipuliatorius tarpusavyje keičiasi informacija naudodami Bluetooth bevielį ryšį. Išmaniojo telefono panaudojimas nuotoliniam valdymui suteikia galimybę robotą manipuliatorių valdyti greitai ir patogiai, atliekant krovos bei kitus darbus.