Magistro baigiamąjame darbe analizuojama alternatyvaus turizmo geografija, turizmo rinkos plėtra Klaipėdos regione (Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas) ir Latvijos Pietų Kuržemės regione (Liepoja, Pavilosta, Aizputė, Durbė, Grobina ir Priekulė). Darbo analizėje pabrėžiamas globalaus neapibrėžtumo poveikis turistinių arealų vystymui ir naujų turizmo nišų plėtrai. Didžiausias dėmesys yra skiriamas analizuojamų arealų turizmo rinkos produktų ir paslaugų analizei, kuria siekiama išsiaiškinti regionų plėtros ir bendradarbiavimo galimybes alternatyvaus turizmo aspektu. Darbo tikslas – įvertinti alternatyvaus turizmo plėtros geografiją Klaipėdos ir Latvijos Pietų Kuržemės regionuose globalaus neapibrėžtumo sąlygomis.
Darbo problema. Klaipėdos ir Latvijos Pietų Kuržemės regionų turistinių išteklių gausa nėra tikslingai išnaudojama norint plėtoti tarpregioninius turizmo rinkos ryšius alternatyvaus turizmo plėtros geografijoje. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama alternatyvaus turizmo samprata, klasifikacija ir atsiradimo priežastys, apibrėžiama alternatyvaus turizmo sąveika su globalaus neapibrėžtumo sąlygomis bei išryškinama Bruno Latour veiksniatinklių teorijos mokslinė prieiga. Antroje darbo dalyje atliekama Klaipėdos ir Latvijos Pietų Kuržemės regionų situacijos analizė ir regionų turizmo rinkos rodiklių palyginimas, išryškinant svarbiausius turizmo išteklius bei paslaugas. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama kokybinio tyrimo (interviu) metodika ir erdvinių duomenų tiriamieji žemėlapiai. Aptariami gauti tyrimo rezultatai, pasitelkiant content analizės metodą. Interviu tyrimo metu apklausti 7 turizmo rinkos ekspertai iš Klaipėdos ir Latvijos Pietų Kuržemės regionų.

This doctoral dissertation comprehensively examines the impact of climate change on the Baltic Sea coast using advanced climatographic methods. The main objective is to identify areas affected by maritime climate and evaluate their transition in response to climate change based on three IPCC scenarios: SSP1-2.6, SSP2-4.5, and SSP5-8.5. Utilizing canonical correlation mapping and cluster analysis of general shortwave solar radiation and air temperature, the study provides a detailed cartographic representation of the Baltic Sea region's maritime climate. The research findings reveal a notable shift in the boundaries of maritime climate, with an observed inland extension of up to 30% in certain areas. Average air temperatures in the region have risen by approximately 1.2°C over the past few decades, with projections indicating further increases of up to 4.3°C by the end of the century under the SSP5-8.5 scenario. The study also highlights changes in climate zones and types, showing a marked transition from maritime to continental climates and vice versa in various parts of the Baltic Sea region. These shifts are critical for understanding the future impacts of climate change on coastal ecosystems and regional climate dynamics. By enhancing the understanding of the interaction between maritime and continental climates, this research provides valuable insights for regional adaptation strategies and informs policy development for climate resilience in the coastal areas of the southeastern Baltic Sea.

Ledynų tirpsmo dėka besiformuojančios lagūnos - nauja, mažai tirta sritis. Pagal kelių pastarųjų dešimtmečių duomenis, Arkties regionų temperatūros kilimas beveik dvigubai greitesnis nei globalus vidurkis. Tai lemia ledynų tirpsmą ir vandens lygio kilimą. Svalbardo salyne skaičiuojama apie 100 ledyninių tirpsmo vandenų suformuotų lagūnų. Viena iš jų, tiriamoji Eidembuktos lagūna pirmą kartą ištirta 2022 metų Klaipėdos universiteto ekspedicijos metu. Pastebėta, kad keliose lagūnos vietose nedideliuose gyliuose formavosi stiprus haloklinas. Projekto tikslas – sukurti baigtinių elementų gardelę šių Eidembuktos ledyninės lagūnos sąlygų modeliavimui naudojantis SHYFEM modeliu. Tam buvo sudarytos dvi gardelės, viena aukštos ir kita žemos raiškos. Vykdant modelio validaciją, skaičiuoti druskingumo profiliai, jų rezultatai buvo lyginami su ekspedicijos vietoje imtais profiliais. Modelio skaičiavimo rezultatai parodė, kad kompleksiškos sąlygos tiriamojoje lagūnoje reikalauja daugiau tyrimų ir duomenų, kad būtų galima pritaikyti SHYFEM modelį. Sukurta žemos raiškos gardelė nepajėgi tiksliai modeliuoti lagūnos sąlygų, nors yra tam tikrų atitikimų rezultatuose, pavyzdžiui, gėlesnė šiaurinė telkinio dalis modelio rezultatuose seka išmatuoto druskingumo tendencijas. Tolesniam gardelės vystymui reikia tikslesnių ir didesnių apimčių kraštines sąlygas nusakančių duomenų, tikslesnės batimetrijos, gėlo ir druskingo vandens patekimo į lagūną laikotarpių ir kiekių.

Rifai neatskiriama Baltijos jūros ekosistemos dalis. Šių rifų svarbą ir apsaugos nuostatas apibrėžia Europos sąjungos Tarybos direktyva 92/43/EEB, kurios įpareigota Lietuva LR aplinkos ministro 2015-07-08 įsakymu Nr. D1-530 įsteigė talasaloginį draustinį ir Baltijos jūros rifus priskyrė NATURA 2000 saugomoms teritorijoms. Pagal Buveinių Direktyvą ES šalys narės įsipareigoja imtis priemonių, kurios turi palaikyti arba atstatyti gerą Europos svarbių buveinių būklę, o Lietuva dar nėra atlikusi išsamaus rifų kartografavimo ir šiuo metu rengia jo stebėjimo charakteristikas. Kadangi priekrantės zonoje (nuo 1 iki 10 m izobatos) po vandeniu gausu didelių riedulių, kurie kai kuriais atvejais gali kyšoti iš vandens, todėl ši zona didesniems tyrimų laivams nepasiekiama, nuotoliniai metodai limituoti dėl prasto Baltijos jūros vandens skaidrumo, o įvairaus pobūdžio distanciniu būdu valdomos profesionalios tyrimo priemonės, yra labai brangios. Todėl viena dinamiškiausių kranto zonų yra menkai ištirta, o rifų būklė, kuriuos Lietuva yra įsipareigojusi saugoti nėra žinoma. Šio darbo tikslas – įvertinti rekreacinio tipo šoninio skenavimo sonaro panaudojimo galimybes Baltijos jūros rifo, ties Olando kepurės skardžiu, kartografavimui. Tyrimo objektas – Baltijos jūros priekrantės zonos ties Olando kepurės skardžiu dugnas. Tyrimo medžiaga buvo surinkta dviejų lauko tyrimo metu, nardant ir skenuojant dugną sonaru, vėliau duomenys buvo apdorojomi ir analizuojami skirtingais būdais ir metodais: naudoti interpoliavimo metodai, regresinio sprendimų medžio analizė, statistiniai vidurkių palyginimai ir ribinių verčių nustatymas, grafinės analizės dalis. 4 Galima teigti, kad rekreacinio tipo sonarai gali būti taikomi moksliniuose tyrimuose, vidutiniškai kas 1,7 m buvo užfiksuoti gylio pokyčiai, kurie leido išskirti du pagrindinius dugno tipus – smėlynus ir akmenynus (identifikuojamus kaip rifus). Panaudoti interpoliavimo IDW ir Kriging metodai atskleidė, kad batimetrinio žemėlapio sudarymui Kriging ir IDW interpoliavimo reikšmių vidurkis statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo echogramuose fiksuotų reikšmių, bet mažesnį skirtumą turėjo IDW interpoliavimo metodas, todėl jis laikomas tinkamesniu analizuojamos vietos batimetrinio žemėlapio sudarymui. O sudarytas sprendimų medis leido nustatyti dugno tipo ryšį su gyliu. Labiausiai išsiskyrė smėlis, kai nuolydžio reikšmė <89,98, o šiurkštumo indeksas turi ryšį su akmenynu, indeksui esant <0,3495 arba >= 0,5455 akmenynas buvo nustatytas 98 % tikslumu. Pritaikius transektų planą kaip x ir y plokštumą, o skersinius kranto profilius kaip z, buvo sudarytas rifų pasiskirstymo žemėlapis, kuris buvo palygintas su Baltijos jūros geologiniame atlase užfiksuoto rifo ribomis, paaiškėjo, kad dabartiniame žemėlapyje rifų kiekis yra 35 procentais didesnis ir didžiausias skirtumas matomas, aukštojoje priekrantės zonoje. Priekrantės zonoje naujai pažymėtame rife, anksčiau vykdant lauko tyrimus buvo fiksuoti keli saugomos rūšies raudondumbliai Furcellaria lumbricalis.

This research examines the physical and environmental processes that affect and alter the land use and land cover (LULC) of areas of the Earth’s surface. Some of these changes are anthropogenic, instigated by humans either using the land for new activities or as a result of management policies. Methods are developed so that new technologies can be used to monitor these changes in real-time or for comparison over longer periods of time. The methods are general, but here are applied to two chosen areas formed by, firstly the coastal area of the Curonian Spit and then the continental part of the Lithuanian coastal zone, forming two case studies or test zones. These areas are particularly interesting to study since data is available for the period pre and post-1990 when the political situation changed, heralding new environmental, forest management, urban planning and management practices in the test zones. This research was carried out utilising remote sensing techniques and comparisons have been made between two methods for retrieving or evaluating LULC, each checked against ground truth data, in order to find the most suitable way to establish geographic details. Specifically, for each patch of land within the test zone, the type of cover was categorised as cropland, arable, sand, forest, artificial, water or grassland as determined using remote sensing Landsat images over the period 1989–2017. An assessment of the accuracy of this new analysis was then compared with Google Earth, other images and in situ data, to produce a high level of confidence in the evaluations. Results are displayed graphically by extracting the levels of the different types of land cover where some areas remained unchanged over a period of almost thirty years while others were subjected to the significant transformations. The forestation of moving dunes, the human impact on the area and wider changes in the environment are all discussed. The results demonstrate how remote sensing and GIS methods can be used as an important tool for planners, dispensing with the need for costly field trips to establish up-to-date data on land cover change and use.

Darnus vystymasis yra neatsiejama ir būtina visuomenės raidos dalis, kuris apima įvairias sritis, pradedant aplinkosauga ir baigiant socialine gerove bei ekonomikos augimu. Tai taip pat atspindi atsakingą ir sąmoningą išteklių naudojimą, gyvenimo būdą ir bendruomenės dalyvavimą sprendžiant svarbiausius iššūkius. Aplinkosauga ir socialinės problemos yra ypatingai svarbios ir jas turime spręsti, norint, kad gyventojų gyvenimo kokybė ir gyvenamoji aplinka nenukentėtų dar labiau. Tai yra labai svarbu kuriant gerą darnaus miesto strategiją. Pagrindinis šio darbo tikslas yra išanalizuoti socialines geografines problemas, kurias patiria pakrantės miestas Klaipėda ir pristatyti šio miesto tolimesnio darnaus vystymosi galimybes. Tyrimo tikslo įgyvendinimui suformuluoti šie uždaviniai: 1) atlikti darnaus vystymosi mokslinių tyrimų teorijų apžvalgą, išskiriant darnaus pakrantės miesto problemas; 2) Analizuoti Klaipėdos miesto strateginį planą ir šios analizės pagrindu sudaryti SSGG matricas pagal ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę dimensijas; 3) nustatyti problemas, keliančias didžiausius iššūkius Klaipėdos miesto darniai plėtrai; 4) pateikti problemų sprendimų priemones Klaipėdos miestui, kurios galėtų užtikrinti darnią plėtrą mieste. Pirmoje darbo dalyje analizuojama darnaus vystymosi samprata, atsiradimas, tvaraus vystymosi kriterijai, dimensijos, miestų problemos, pristatomi darbo tyrimo metodai ir kt. Antroje darbo dalyje analizuojamas miesto strateginis planas ir pagal jį sukuriamos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių matricos. Taip pat pristatomi Klaipėdos miesto problemų tiriamieji žemėlapiai. Trečiojoje darbo dalyje pateikiami kokybinio tyrimo (interviu) gauti tyrimo rezultatai, pasitelkiant Content analizės metodą. Interviu tyrimo metu apklausti 5 Klaipėdos miesto darnaus vystymosi ekspertai. Paskutiniame skyriuje pateikiamos Klaipėdos miesto problemų sprendimų priemonės, kurios sudarytos remiantis atliktu tyrimu. Atlikus tyrimą, pateikiami darbo rezultatai, kurio metu buvo nustatytos Klaipėdos miesto problemos: netinkamas miesto planavimas, miesto infrastruktūros problemos, oro užterštumas, mažas bendruomenių įsitraukimas, triukšmas ir švietimo tinklo ir paslaugų kokybės problemos, kvapai, miesto užterštumas ir kt. Būtinas dėmesys gyventojų nedarbo mažinimui, demografinių rodiklių stebėjimui, reikalingos platesnės užimtumo galimybės gyventojams. Didžiausias dėmesys skiriamas aplinkos būklės gerinimui, reguliuojant pramoninių įmonių veiklą, skatinant žaliąsias transporto priemones, plečiant viešąjį transportą, stebint oro kokybę, bendradarbiaujant su įmonėmis ir kartu vykdant projektus.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama kraštovaizdžio mozaikiškumas ir Eketės pabaseinio ekologinė bei socialinė būklė. Darbo analizėje yra pabrėžiama ankstesniais tyrimais konstatuota blogesnė už vidutinę ekologinė Eketės upės būklė ir galimas poveikis pabaseinyje esančioms gyvenvietėms, miškams ir agrariniams ūkiams. Darbo tikslas - nustatyti Eketės upės pabaseinio ekologinę ir socialinę būklę ir jo kraštovaizdžio mozaikiškumą. Darbo problema - Eketės upė ir jos pabaseinio kraštovaizdis turėtų būti sistemingiau tiriami ir tvarkomi, norint užtikrinti stabilią jo ekologinę ir antropogeninę būklę. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama kraštovaizdžio samprata, jo rūšys, apibrėžiama antropogeninė apkrova ir jos poveikis kraštovaizdžiui. Antroje darbo dalyje atliekama Eketės pabaseinio kraštovaizdžio analizė, nustatoma ekologinės ir socialinė būklė, siekiant pažvelgti į esamą kraštovaizdžio mozaikiškumą ir galimus jo pokyčius tvarumo linkme. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama ekspertų ir specialistų apklausos (interviu) metodika ir rezultatai. Interviu tyrimo metu apklausti Kretingalės, Dauparų-Kvietinių ir Sendvario seniūnijų seniūnai bei Kvietinių, Mazūriškių, Baukštininkų, Smilgynų, Slengių, Plikių ir Vaitelių seniūnaičiai, 3 pabaseinio ūkininkai, Laukžemių tvenkinio naudotojai žvejai ir žuvininkystės ekspertas. Tyrimo dalyviai buvo apklausiami dėl gyventojų rodomos iniciatyvos įvairiose veiklose ir projektuose, esamų problemų seniūnijoje ar seniūnaitijoje, gaunamos paramos gyvenviečių gerinimui, gyventojų skaičiaus kritimo ar kilimo priežasčių, gyventojų lūkesčių patenkinimo, aplinkos ekologinių ir bioįvairovės išsaugojimo ir dėl ateities planų. Tyrimo metu išryškėjo įvairių Eketės pabaseinio ir jam artimų gyvenviečių gyventojų skaičiaus pakilimo ir nukritimo priežastys bei galimi scenarijai dėl tolimesnės šių vietovių demografinės raidos. Daugelyje vietovių yra panašių problemų ir darbų, kuriuos bendruomenė turi atlikti. Tyrimas taip pat parodė jog daugelis gyvenviečių Eketės pabaseinyje negauna reikiamos paramos iš valstybės, nepaisant augančios migracijos iš įvairių gyvenviečių arčiau Klaipėdos miesto ir taip pat dėl to, kad priemiesčiai šalia Klaipėdos miesto auga ir plečiasi, bet į juos migruojantys gyventojai nenori įsitraukti į bendruomenes ar rodyti iniciatyvą gerinant gyvenamąją aplinką.

Darbe išanalizuoti archyviniai erozijos stacionarų duomenys ir 2019 m. vasarą vykdyti eksperimentai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vėžaičių filialo dvejuose dirvožemio erozijos stacionaruose su skirtingo statumo 7–9° ir 9–11° kalvų šlaitais. Dirvožemis – menkai ir vidutiniškai eroduotas balkšvažemis (Albeluvisol). Kiekviename stacionare tirtos dvi skirtingos agropriemonės – lauko augalų (javų) sėjomaina su juoduoju pūdymu ir netręšiamas ir nenaudojamas žolynas. Tyrimo metais stacionaruose auginti žieminiai miežiai, žieminiai kviečiai bei daugiamečių varpinių žolių mišinys (žolynas). Išanalizavus trijų metų archyvinius erozijos stacionarų tyrimo duomenis, nustatyta, kad fosforo junginių netekimas iš agroekosistemos dirvožemio priklausė nuo kalvos šlaito statumo ir jame augusių augalų. Su nuotėkiu nuo 9–11° kalvos šlaito netenkama ~3 kartus daugiau fosfatų (PO4) (0,40 mg l-1) nei nuo mažesnio statumo 7–9° šlaito (0,15 mg l-1). Fosfatų (PO4) nuostoliai su šlaitu nutekėjusiu vandeniu ~2 kartus didesni šlaite padengtame sėjomainos augalais (0,37 mg l-1), kur kasmet atliekamas žemės dirbimas, nei šlaite padengtame daugiametėmis žolėmis (0,18 mg l-1). Tyrimai atlikti 2019 metais parodė, kad gausių kritulių (15,70 mm) metu mažiausias (3,00 l ) nutekėjusio vandens kiekis buvo 7–9° kalvos šlaite, kuriame augo daugiametės žolės, o didžiausias (230,00 l) nuotėkis nustatytas 9–11° kalvos šlaite, kuriame augo sėjomainos augalai. Fosfatų (PO4) nuostoliai 9–11° šlaite užimtame sėjomainos augalais sudarė 0,32 mg l-1 ir buvo 28 % didesnis nei to paties statumo šlaite, kuriame augo daugiametės žolės. Su nuotėkiu daugiausia nuplauta dirvožemio (242,0 kg) ir judriojo fosforo (P2O5) (207,0 mg kg-1) nuo statesniojo (9–11°) kalvos šlaito, kurio dirvožemis lengvos granuliometrinės sudėties (rišlus smėlis-vidutinio sunkumo priemolis) užimtas sėjomainos augalais. Dirvožemio ir fosforo junginių nuostolių nenustatyta mažesnio statumo (7–9°) kalvos šlaite užimtame daugiametėmis žolėmis. Tarp fosfatų (PO4) kiekio ir nutekėjusio vandens kiekio buvo labai silpna priklausomybė (R2 – 0,16), tačiau labai stipri tarp dirvožemio nuostolių ir vandens nuotėkio šlaitu (R2 – 0,99). Lauko augalų sėjomainoje su juoduoju pūdymu organinio ir neorganinio bei judriojo fosforo (P2O5) kiekiai skirtingo statumo šlaituose ir atskirose šlaito dalyse buvo nevienodi. Didžiausias (0,31mg kg-1) organinio fosforo kiekis nustatytas mažesnio (7–9°) statumo kalvos šlaito apatinėje akumuliacinėje dalyje, kurios dirvožemyje vyrauja molio frakcija. Priešingai, judriojo fosforo (P2O5) didžiausi kiekiai (189,00 ir 195,00 mg kg-1) nustatyti statesniojo (9–11%) šlaito viršutinėje ir vidurinėje dalyse, kurių dirvožemis – rišlus smėlis, ir tai siejama su šio dirvožemio maža drėgmės sorbcija, silpnu augalų vystymusi ir mažu judriojo fosforo panaudojimu biomasės augimui. Labiau eroduojamoje viršutinėje šlaito dalyje organinis ir mineralinis fosforas turėjo tendenciją kauptis 2,0–1,0 mm dydžio mezoagregatuose, kurie šiuose dirvožemiuose sudaro 14,28 % ir 4,72 %. Šių agregatų kiekio ir patvarumo vandens poveikiui didinimas yra vienas iš būdų mažinant fosforo nuostolius kalvoto reljefo dirvožemyje. Šiuo atžvilgiu daugiametis žolynas yra pranašesnis nei sėjomainos augalai.

The cumulative doctoral dissertation based on four peer-reviewed scientific pub- lications presents assessing the effectiveness of coastal zone planning processes con- cerning sustainable tourism and identifying and substantiating significant physical geographical factors impacting the Sustainability of South Baltic seaside resorts. A qualitative study (planning documents content analysis) and a quantitative survey of tourists’ and locals needs expressed in the form of a survey and on a social media platform, and long-term hydrometeorological data were used for the South Baltic coastal zone. Furthermore, the Bayesian Networks framework was used for combin- ing knowledge/data from these different sources. This thesis may advise local govern- ments in Integrated Coastal Management, planning the development of the beaches and addressing the seasonality of use; where to direct investments to better the beach quality and beach protection from storm erosion; for maintaining sand quality and beach infrastructure.

Esminis disertacinio darbo naujumas – sukurta ir praktiškai aprobuota unikali Kuršių nerijos kopų ir miško kraštovaizdžio dvigubo artimojo vaizdo estetinio patrauklumo vertinimo metodika. Disertacinis darbas ginamas keturių mokslinių publikacijų pagrindu. Keturiais Clarivate Analytics Web of Science (WoS) 1-ojo ir 2-ojo citavimo kvartilių straipsniais grindžiamoje gamtos mokslų (fizinės geografijos) disertacijoje pateikiami esminiai inovatyvaus Kuršių nerijos kopų ir miško kraštovaizdžio estetinio patrauklumo vertinimo principai, metodai ir praktinio taikymo pavyzdžiai. Visų 45 tirtų Kuršių nerijos kopų ir miško kraštovaizdžio tipų vizualios skirtys statistiškai patikimai ( < 0,0001) patvirtintos taikant 𝝌2 metodą. Kuršių nerijos kopų ir miško kraštovaizdžio tipų estetiniam rangavimui panaudota 14 850 nespalvotų Kuršių nerijos kopų ir miško kraštovaizdžio nuotraukų porų. Šių vaizdų porinį palyginimą atliko atsitiktinai atrinkti 1 485 Kuršių nerijos lankytojai – Lietuvos gyventojai. Tai leido nustatyti estetiškai patraukliausius kraštovaizdžius dvigubo artimojo vaizdo atžvilgiu (baltąsias kopas, baltąsias kopas su pilkosiomis kopomis fone ir pilkąsias kopas su baltosiomis kopomis fone). Taikant Delfi metodą nustatyta, kad estetinį Kuršių nerijos kopų ir miško kraštovaizdžio patrauklumą apibūdina šios vizualinės prasminės sąvokos: 1) tvarkingumas; 2) natūralumas; 3) vaizdingumas; 4) vaizdo mastas. GIS taikymas vertinant kopų ir miško dvigubo artimojo vaizdo estetinį patrauklumą leido sukurti, verifikuoti ir praktiškai pritaikyti Kuršių nerijos kopų ir miško kraštovaizdžio estetinio patrauklumo vertinimo erdvinį modelį.

Lietuvos kranto ruožas ekonominiu požiūriu labai svarbus uosto bei turizmo plėtrai. Tačiau dėl didelės fizinės apkrovos, stiprėjančių ir dažnėjančių audrų bei klimato kaitos, Lietuvos krantai vis labiau yra ardomi. Siekiant įvertinti ardos mastą bei įvairių procesų poveikį, naudojami tyrimų metodai yra kiek pasenę. Tad darbe atsižvelgiama į metodus, kurie taikomi kranto tyrimams, galimybę juos apjungti į bendrą sistemą bei įvertinamos galimas alternatyvos, pagerinant drabų kokybę ir duomenų tikslumą. Galutiniame rezultate įvertinta ilgalaikė ir trumpalaikė Lietuvos kranto ruožo morfodinamika, pasitelkiant skersinės ranto niveliacijos metodą bei taikant antžeminę lazerinę 3D skenavimo sistemą. Tyrimų metodika palyginta tarpusavyje, įvertinant tokius kriterijus, kaip laiko sąnaudos, žmonių kiekis, galutinių duomenų masyvas, padengimas bei rezoliucija. Taip pat įvertintos platesnės metodo panaudojimo galimybės atliekant užduotis, reikalaujančias tikslių skaičiavimų. Kadangi duomenys gauti, naudojant antžemine lazerine 3D skenavimo sistemą yra labai detalūs, jos taikymas gali reikšmingai pagerinti inžinerinių kranto ruožo darbų kokybę.

Makrofitai yra svarbi žuvų veisimosi vieta, jie stabilizuoja nuosėdas, taip pat sumažina anglies dioksido, fosforo ir azoto kiekį atmosferoje. Vienas iš jūrų strategijos pagrindų direktyvos kriterijų yra rūšių ir buveinių pasiskirstymas bei įvairovė. Šiuo metu naudojami makrofitų monitoringo in situ metodai reikalauja daug laiko ir apima nedidelį teritorijos plotą. Šiame darbe bandoma sudaryti aukštos kokybės priekrantės vandens augalų žemėlapius, naudojant drono ir sentinel-2 palydovo duomenis, apibūdinti nendrynų pokytį ir įvertinti dažniausiai kylančias problemas, naudojant šiuos metodus. Pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama kartografuojant dronu, yra hidrometeorologinės ir techninės sąlygos. Taip pat vertinama galimybė tiksliai apskaičiuoti makrofitų tūrį, padengimą, ir gausumą. Gautos ortofoto lyginamos su in situ ir palydovų duomenimis. Galutiniame rezultate dronu gauti aukštos erdvinės rezoliucijos (iki 4 mm) ortofoto žemėlapiai ir nustatytos palankios sąlygos jiems gauti. Iš gautų ortofoto Platelių ežero dalyje apskaičiuotas nendrių pjovimo poveikis (34% padengimo sumažėjimas). Teritorijoje makrofitų padengimo koreliacijos įvertinimas tarp in situ ir drono bei palydovo duomenų buvo apie 0,5. Kadangi vizualus vertinimas yra panašaus tikslumo kaip vertinimas pasitelkiant augalijos indeksus iš drono, jo taikymas gali reikšmingai pagerinti (apimti didesnį plotą) makrofitų monitoringą.

Dabartiniu laiku mikroplastiko tema yra labai aktuali pasaulyje. Lietuvoje su mikroplastiku susijusiu tyrimų išnagrinėta yra labai mažai. Dėl šio priežastis norima įsigilinti į žinias susijusias su mikroplastiko tarša Vakarų Lietuvos upėse. Tyrimas buvo vykdomas siekiant įvertinti Vakarų Lietuvos upių užterštumą mikroplastiku, įvertinti sezoninę mikroplastiko kiekio dinamiką Vakarų Lietuvos upėse ir įvertinti Vakarų Lietuvos upių taršos mikroplastiku apkrovą Baltijos jūrai ir Kuršių marioms. Tyrimo vieta yra Vakarų Lietuvos upės, esančios Vakarų Lietuvos regione. Tyrimai pradėti vykdyti nuo 2021 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio, išskyrus 2021 m. spalio mėnesį ir 2021 m. gruodžio mėnesį. Iš viso buvo tirta 12 didžiųjų Vakarų Lietuvos upių. Per tiriamąjį laikotarpį buvo paimta 324 ėminiai iš intensyvaus monitoringo, kuris buvo vykdomas kiekvieno mėnesio antrąją savaitę. Įvertinus Vakarų Lietuvos upių užterštumą mikroplastiku nustatyta, kad bendras vidutinis mikroplastiko kiekis yra 0,75 vnt/l ± 0,11, mikroplaušas (98%) buvo nustatytas kaip dominuojantis mikroplastiko tipas. Jūros ties Vsidžiaugais tyrimo taškas buo nustatytas kaip labiausiai užterštas mikroplastiko dalelėmis, kur vidutinis kiekis siekė 0,97 vnt./l ± 0,27. Bartuva ties Krakėmis taškas buvo mažiausiai užterštas mikroplastiku ir vidutinis kiekis siekė 0,57 vnt./l. ± 0,24. Nagrinėjant mikroplastiko kiekio pasiskirstymą tiriamuoju laikotarpiu, nustatyta, kad pavasario sezonu aptikta daugiausiai mikroplastiko dalelių (0,87 vnt./l), o rudens ir žiemos sezonu mikroplastiko dalelių kiekis yra mažiausias (0,62 vnt./l). Vertinant Vakarų Lietuvos upių baseinų apkrovą, nustatyta, kad Nemuno upės baseino taršą mikroplastiku yra didžiausia ir siekė 0,077 vnt./m2. Įvertinus galimą metinę emisiją į Kuršių marias, nustatyta, kad Nemuno bei Minijos upių tarša siekia, atitinkamai 1.2 mln. vnt./m., ir 118 tūkst. vnt./m., mikroplastiko dalelių, tuo tarpu Šventosios upės emisija į Baltijos jūrą siekia 824 tūkst. vnt./m. Šis tyrimas gali padėti užpildyti žinių spragas susijusias su upių užterštumu Lietuvoje.

Europos sąjungos Tarybos direktyvos 92/43/EEB įpareigota, Lietuva įsteigė talasaloginį draustinį ir Baltijos jūros rifus priskyrė NATURA 2000 saugomoms teritorijoms, todėl Lietuva įsipareigojo palaikyti arba atstatyti gerą Europos buveinių būklę, jai priklausančioje Baltijos jūros akvatorijoje. Infralitoralės riedulynas ir biogeninis rifas apima teritoriją apytiksliai nuo Karklės iki Palangos (apie 68 km ruožą). Dominuoja kietas substratas ir rieduliai išsidėstę hidrodinamiškai aktyviose bangų veikiamose dugno vietose. Priekrantės rifai pasižymi didžiausia biologine įvairove, kurią nulemia, didelis deguonies kiekis ir dėl Kuršių marių prietakos kintančios temperatūros ir druskingumo vanduo (Olenin, 1997). Šio darbo tikslas nustatyti Sentinel-2 palydovo nuotraukų panaudojimo galimybes, Baltijos jūros priekrantės rifo kartografavimui. Tyrimo objektas – priekrantės zona ties Olando kepurės skardžiu. Tyrimo medžiaga: tais pačiais 2021 metais 5 mėnesių laikotarpyje (nuo gegužės iki rugsėjo) surinkti duomenys: nardymo metu gauta vaizdinė medžiaga, drono nuotrauka, šoninio dugno skenavimo sonaro duomenys ir trys Sentinel-2 palydovo nuotraukos (apvelingo metu, įprastu ramiu metu ir prasidedant apvelingui). Analizuoti rezultatus padėjo tiriamo laikotarpio LR Hidrometeorologijos tarnybos duomenys, literatūros šaltiniai. Atlikus literatūros analizę, tyrimui pasirinktas populiariausias NDWI (normalizuoto vandens skirtumo indeksas) tai vandens masės pokyčių indeksas skirtas tirti vandens telkinius ir plačiai taikomas povandeniniams tyrimams. 8 Iš palydovinių nuotraukų gauti NDWI indekso reikšmių rezultatai buvo lyginami su esama situacija, tyrimas dalintas į dvi pagrindines dalis: lyginant sekliąją priekrantės zoną (iki 1 m izobatos), remiantis dronu, ir gilesnę (1-10 m izobatos), remiantis sonaro duomenimis. Tyrimo rezultatai rodo, kad liepos mėn. (apvelingo metu) darytos nuotraukos NDWI indekso reikšmės buvo pačios didžiausios ir statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kitų mėnesių. Todėl buvo padaryta išvadą, kad dugno tyrimams Baltijos jūros priekrantėje šiltuoju metų laiku, apvelingas yra svarbi ir būtina sąlyga. Tačiau išbandžius skirtingus statistinės analizės metodus, keletą kartų keičiant vertinamų gardelių reikšmes ir tikslinant variacinę eilutę, nepavyko rasti statistiškai reikšmingo skirtumo ar ryšio tarp NDWI indekso reikšmių ir dronu užiksuotų akmenynų Baltijos jūros priekrantės seklioje zonoje (iki 1 m izobatos), todėl buvo gauta išvada, kad Sentinel – 2 palydovo nuotraukos, su pritaikytu NDWI indeksu, Baltijos jūros priekrantės (iki 1 m gylio) dugno kartografavimui nėra tinkamos. Geriausi rezultatai gauti tiriant gilesnę priekrantės zoną, Sentinel- 2 palydovo nuotraukos su pritaikytu NDWI indeksu, tiksliai atvaizdavo nuo 1 iki 3,5 m izobatos esančių akmenynų pasiskirstymą, ir šis atvaizdavimas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kitų zonų. Tokiu atveju NDWI reikšmių vidurkis buvo vidutiniškai 0,13 (kai reikšmės varijuoja nuo -0,07 iki 0,76) didesnis nei smėlio juostų vidurkis. Šiuo tyrimu gauti rezultatai galėtų ne tik padėti stebėti rifo užimamo ploto pokyčius priekrantės zonoje bet ir prognozuoti rifo perspektyvas klimato pokyčių fone ir taip prisidėti prie bendros rifų saugojimo ir stebėjimo programos.

Magistro baigiamąjame darbe analizuojama vandens turizmo plėtros geografija Kuršių marių pakrančių regione ir svarbiausiose regiono gyvenvietėse (Klaipėdoje, Juodkrantėje, Preiloje, Pervalkoje, Nidoje, Priekulėje, Drevernoje, Svencelėje, Kintuose, Šturmuose, Ventėje, Minijoje, Uostadvaryje, Rusnėje, Šilutėje). Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama vandens turizmo samprata, konceptai ir plėtros modeliai, aptariama Bruno Latour veiksniatinklių teorijos mokslinė prieiga. Antroje darbo dalyje atliekama Lietuvos Kuršių marių regiono geografinių sąlygų analizė vandens turizmo plėtojimui. Analizuojami Kuršių marių pakrantės regiono turizmo ištekliai, gyventojų demografiniai pokyčiai, ūkio subjektų struktūra ir geografija, pakrančių infrastruktūra ir pasiekiamumas, prieplaukos ir mažieji uostai. Trečiojoje darbo dalyje analizuojama laivyba ir vandens turizmas Kuršių marių regione, atliekama retrospektyvinė istorinių žemėlapių analizė ir laivybos apžvalga, pateikiami mažųjų laivų savininkų apklausos rezultatai, pritaikoma Bruno Latour‘o veiksniatinklių teorija vandens turizmo įveiklinimui Kuršių marių regiono pakrantėse, formuojamas pramoginės ir linijinės laivybos strateginio planavimo modelis ir pristatomi pažintiniai vandens turizmo maršrutai po Lietuvos Kuršių marių regioną siekiant stiprinti regiono patrauklumą vandens turizmui, turizmo paslaugų ekosistemos ir turizmo verslo modelių kūrimui. Tyrimo metu išryškėjo, jog Kuršių marių pakrančių regionas pasižymi turizmo išteklių gausa, įvairove ir išskirtinumu, tačiau turizmo išteklių potencialas (įskaitant vandens turizmą ir laivybą) nėra pilnai išnaudojamas, nėra kompleksinių vandens turizmo ir rekreacijos erdvinių plėtros koncepcijų ir sisteminio erdvinio planavimo, kuriame svarbų vaidmenį atliktų pramoginė ir linijinė laivyba Kuršių mariose ir Nemuno deltoje. Nustatyta, jog vandens turizmo (pramoginių plaukiojimų) funkcionalumas Kuršių marių regione nepakankamas. Silpna sąveika tarp Kuršių marių pakrančių, nėra arba labai silpnas viešojo ir privataus sektoriaus tarpusavio bendradarbiavimas, skatinant pramoginės ir keleivinės laivybos bei vandens turizmo paslaugų organizavimą.

Šiame darbe analizuojama virtualaus turizmo Klaipėdos mieste galimybės. Per pastaruosius kelis dešimtmečius skaitmeninės technologijos padėjo kelionių ir turizmo pramonei padidinti savo pasiekiamumą. Pasauliui susidūrus su COVID-19 pandemija, virtualus turizmas tapo aktualus, kai dėl pandemijos tapo sudėtingiau keliauti realiai. Todėl svarbu nustatyti, ar matoma virtualaus turizmo perspektyva Klaipėdos mieste, bei nustatyti Klaipėdos miesto virtualaus turizmo galimybes. Šio darbo tikslas – atlikti virtualaus turizmo Klaipėdos mieste galimybių analizę. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą, buvo išsikelti šie uždaviniai:

1. Aprašyti virtualaus turizmo sampratą ir atsiradimo aplinkybes.
2. Išanalizuoti virtualaus turizmo produkto idėją ir klasifikavimą.
3. Nustatyti virtualaus turizmo tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje.
4. Išanalizuoti Klaipėdos miesto virtualaus turizmo išteklius ir paslaugas.
5. Nustatyti Klaipėdos miesto virtualaus turizmo ir virtualaus turizmo produktų galimybes. Pirmoje darbo dalyje remiantis moksliniais šaltiniais, nagrinėjama virtualaus turizmo samprata ir atsiradimo aplinkybės, bei virtualaus turizmo produkto idėja ir klasifikavimas. Antroje darbo dalyje, remiantis moksliniais šaltiniais, publicistiniais straipsniais ir statistiniais duomenimis analizuojama virtualaus turizmo tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje. Empirinėje darbo dalyje pateikiamas Klaipėdos virtualaus turizmo paslaugų žemėlapis, analizuojamas atliktas ekspertinis interviu Klaipėdos miesto virtualaus turizmo galimybių. Atlikus tyrimo duomenų tematinę analizę, atskleidžiamos Klaipėdos miesto virtualaus turizmo galimybės, bei pateikiamos virtualaus turizmo Klaipėdoje plėtros rekomendacijos. Išanalizavus ekspertinius interviu nustatyta, kad Klaipėdos miestui būtų tikslinga, kuriant virtualius turizmo produktus orientuotis į miesto turtingos praeities pristatymą. Tikslinga diferencijuojant pagal tikslinę auditoriją didinti virtualių turizmo produktų reklamą, ir taip kurti šiuolaikiško, patrauklaus miesto įvaizdį pasitelkiant skaitmenines technologijas. Taip pat svarbu diegti mobiliąsias aplikacijas su integruotais audiogidais turistinės informacijos prieinamumo didinimui. Siekiant sumažinti finansinės naštos ir kuriant skaitmeninio turinio produktus tikslinga muziejams ir kitiems objektams jungtis į bendrus projektus.