Polimerinių medžiagų naudojimas pakavimui, gaminiams bei įvairioms pramonės sritims per pastaruosius dešimtmečius ženkliai išaugo. Išsivystė įvairios 3D spausdinimo technologijos bei padidėjo polimerinių medžiagų naudojimo 3D spausdinimui apimtys. Greta plataus naudojimo, išaugo ir polimerinių atliekų kiekiai, kurie turi būti perdirbami, norint išsaugoti tvarią aplinką. Šiame darbe atlikti perdirbtų polimerinių medžiagų skirtų 3D spausdinimui tyrimai. Tyrimams pasirinktos dvi dažniausiai naudojamos medžiagos pramoninių ir buitinių gaminių ar detalių spausdinimui: akrilnitrilo butadienio stireno polimeras (ABS) ir polilaktinė rūgštis (PLA). Iš šių medžiagų atspausdinti bandiniai mechaninių savybių tyrimams ir nustatytos pagrindinės mechaninės charakteristikos: tempiamasis stipris, santykinis bandinio pailgėjimas, smūginis tąsumas ir kt. Palygintos naujų medžiagų ir perdirbtų medžiagų savybės ir nustatyta, kad perdirbimas turi įtakos medžiagų savybėms, jos gali nuvertėti 15-30 proc. Polimerinių medžiagų savybės kinta dėl ultravioletinių (UV) spindulių poveikio. Todėl darbe atlikti tyrimai laikant spausdintų medžiagų bandinius UV aplinkoje. Gauti tyrimų rezultatai leido nustatyti minimalią UV poveikio trukmę, po kurios medžiagų savybės pakinta. Tyrimų rezultatai parodė, kad perdirbtos PLA ir ABS medžiagų savybės pakinta, medžiagos tampa trapesnės, į tai reikia įvertinti projektuojant ir spausdinant gaminius iš perdirbtų polimerinių medžiagų.

Vandens prieinamumas pasaulyje kelia vis didesnį susirūpinimą globaliu mastu. Sparčiai vystantis spaudos ir dažymo pramonei, kasmet pasaulyje pagaminama iki 7,0 × 105 tonų dažų (Fedorov et al., 2021). Azo grupės dažai yra plačiai naudojami maisto pramonėje, taip pat apdorojant vilną, šilką, poliamido pluoštą, odą, popierių, muilą, medieną, mediciną. Tarp visų tekstilės ir popieriaus pramonėje naudojamų dažų rūšių beveik 50–70 proc. dažų yra azo grupės dažai, kuriuos sunkiausia pašalinti iš nuotekų (Song et al., 2009). Pastaraisiais metais tekstilės pramonės nuotekos sukėlė rimtų aplinkosaugos problemų dėl stiprios pigmentacijos, didelio toksiškumo ir kancerogeniškumo. Maždaug 18–20 proc. visų pramonėje naudojamų azo grupės dažų dėl netinkamo apdorojimo patenka į nuotekas, o po to ir į aplinką (Gore et al., 2014). Dažais užterštos nuotekos daro neigiama įtaką vandens ekosistemai, žuvims, augalams ir kitiems vandens organizmams. Dėl didėjančio dažų sunaudojimo svarbu yra tobulinti tokių teršalų pašalinimo metodus. Egzistuoja įvairūs tekstilės, maisto ir kitų pramonės nuotekų valymo būdai, kurie padeda sumažinti šių nuotekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Dažniausiai pasitaikantis nuotekų valymo būdai yra membraninis filtravimas, UV skaidymas, ozonavimas, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų atliekama naudojant hidrodinamines kavitacijos procesą nuotekų valymui. Hidrodinaminės kavitacijos metu generuojami hidroksilo radikalai, kurie pasižymi stipriomis oksidacinėmis savybėmis, ir jie gali būti panaudoti azo grupės dažių šalinimui, šiuo atveju azorubino dažų šalinimui.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – paruošti birių medžiagų šlyties savybių tyrimams skirtą įrangą ir atlikti eksperimentinius matavimus. Perdirbimo pramonėje dažnai naudojama žaliava birių medžiagų pavidalu. Tokią medžiagą lengva sandėliuoti, transportuoti ir perdirbti. Perdirbant birią medžiagą taikoma sraigtinio ekstruzerio technologija. Vykstant medžiagos transportavimui ekstruzijos metu, sraigto kanalu, vyksta medžiagos deformavimo procesas. Moksliniame tiriamajame darbe nagrinėjama, sprendžiama problema – šlyties įtempių nustatymas tarp besisukančio rotoriaus ir birios medžiagos. Šlyties įtempiams tirti pasiūlyta nauja tyrimo metodika. Atlikti eksperimentiniai matavimai. Nustatytos šlyties įtempių priklausomybės tarp besisukančio rotoriaus kukurūzų miltų, kintant slėgiui ir apsisukimų dažniui.

Naftos išsiliejimai pasitaiko naftos terminaluose vykdant naftos perpylimo darbus, remontuojant arba utilizuojant laivus, avarijų metu arba gręžimo metu išgaunant naftą jūroje. Po naftos išsiliejimo pasekmės vietinėms ekosistemoms ir ekonomikai gali būti jaučiamos dešimtmečius. Siekiant neutralizuoti ir pašalinti naftos teršalus iš aplinkos taikomi mechaniniai, cheminiai ir biologiniai metodai. Vienas iš cheminių metodų pašalinti vandenyje pasklidusią naftą yra sorbcinių medžiagų – aerogelių, panaudojimas. Aerogeliai – tai mažo tankio, didelio paviršiaus ploto, poringumo ir efektyvumo, mažų eksploatacinių sąnaudų ir paprasto naudojimo sorbcinės medžiagos. Dažniausiai aerogelių gamyboje naudojamos celiuliozės pagrindo atliekos, susidarančios įvairiuose gamybos ar žemės ūkio sektoriuose bei mažos likutinės vertės produktai. Šiame darbe pristatyti iš celiuliozės atliekų, tvaraus rišiklio – bulvių krakmolo ir ekologiniame ūkyje liekančio mažos pridėtinės vertės produkto – pluoštinių kanapių šiaudų pagamintų aerogelių tyrimo ir panaudojimo naftos teršalų valymui jūroje ir uosto akvatorijoje tyrimo rezultatai. Apskaičiuotas aerogelių tankis, poringumas ir ištirtas hidrofobiškumas. Nustatyta aerogelių maksimali sorbcinė geba, adsorbuojant žaliavinę naftą, mineralinę alyvą ir jūrinį dyzeliną. Įvertintos aerogelių gniuždomosios savybės, pakartotinio panaudojimo galimybės, naudojant mechaninį spaudimą naftą adsorbavusiems aerogeliams ir apskaičiuotas Jungo modulis. Baigiamąjį darbą sudaro: 88 puslapiai, 7 lentelės, 28 paveikslų, 1 priedas. Iš viso buvo pagaminta 250 skirtingos sudėties mėginių. Mėginiams atlikti 2200 aukščio, skersmens ir masės matavimai; 200 žaliavinės naftos, jūrinio dyzelino ir tepalų maksimalios sorbcinės gebos tyrimai; 1170 tankio ir poringumo skaičiavimai; 100 maksimalios bandinio deformacijos ir aerogelių regeneracijos-sorbcijos analizių.

Pagrindinė mašinų elementų dilimo priežastis yra išorinė trintis, pasireiškianti dviejų kūnų lietimosi paviršiuje. Šiame moksliniame tiriamajame darbe analizuojamas nerūdijančių plienų dilimo reiškinys. Duonos pjaustymo įrenginio eksploatavimo metu dėl nepertraukiamo pjūklų veikimo kreipiančiosiose pasireiškia dilimo procesas. Darbe atlikta naujausių mokslinių dilimo reiškinio tyrimų, nagrinėjamų įvairių šalių mokslininkų tyrimuose, apžvalga ir analizė, kurios pagrindu sukurta dilimo reiškinių bei priežasčių tyrimų technologijų schema. Atlikta medžiagų, atsparių dilimui, apžvalga. Apžvalgos analizės pagrindu atrinktos medžiagos tinkančios maisto pramonės įrenginiams sąrašas. Šios apžvalgos pagrindu parinktos medžiagos eksperimentiniams tyrimams, siekiant nustatyti medžiagą geriausiai atitinkančią eksploatacijos metu susidarančias sąlygas. Atlikti pasirinktų medžiagų palyginamieji eksperimentiniai bandymai laboratorinėmis ir natūrinėmis sąlygomis. Nustatytas dilimo proceso mechanizmas. Tyrimų pagrindu parinkta medžiaga pjūklų kreipiančiųjų gamybai tinkanti maisto pramonės įrenginiams, bei pasižyminti reikiamomis atsparumo dilimui charakteristikomis.

Magistrantūros baigiamajame darbe atlikti uosto vilkiko modifikavimo taikomieji tyrimai, kurių tikslas - nustatyti ir įvertinti technines bei technologines galimybes dyzelinį kurą naudojantį uosto vilkiką modifikuoti į elektros energija varomą vilkiką su analogiškomis dyzeliniam vilkikui techninėmis savybėmis. Uosto vilkikui parinktas trifazis kintamosios srovės indukcinis variklis YASA P400R, kurių ant pagrindinio veleno montuojami trys vienetai. Variklių sukuriamas sukimo momentas yra 1100 Nm, didžiausias greitis 8000 rpm. Eksperimentinio tyrimo metu nustatyta, kad vilkiko dyzelinio variklio kuro sąnaudos priklauso nuo gabenamo krovinio svorio ir greičio (vežant sunkesnį krovinį sąnaudos didesnės, taip pat dyzelinio variklio kuro sąnaudos didesnės važiuojant didesniu greičiu). Atlikus bandymus buvo nustatyta, kad vilkikas važiuodamas maksimaliu uoste 30 km/h greičiu ir veždamas maksimalų 70 t krovinį sunaudotų 1,778 l/km dyzelinio kuro. Atlikus tyrimą laivo krovos metu, nustatyta, kad vidutinės dyzelinio kuro sąnaudos yra 1,13 l/km, o bendros sąnaudos vienai moto valandai 12,72 l kuro. Atliktais skaičiavimais nustatyta, kad vienai moto valandai vilkikui reikia 59,92 kWh energijos. Vilkikui buvo parinktos LTO tipo 662 V įtampos ir 91,2 kWh (pagal gamintojo rekomendacijas baterijos įkraunamos 80 % - 72,96 kW/h) talpos energijos šaltinis. Įkrautos baterijos leistų važiuoti apytiksliai 1 val. 30 min. Baterijų įkrovimui parinkta itin greito įkrovimo pantografinė 450 kW galios stotelė, kuri vilkiką įkrautų per 9 minutes ir 45 sekundes. Uosto vilkiko modifikavimui parinkti: maitinimo, valdymo blokai bei kiti mažos galios elektros prietaisai. Sudaryta modifikuojamo vilkiko energijos tiekimo bei valdymo struktūrinė schema. Atlikus aplinkosauginius tyrimus, nustatyta, kad vilkikai per 2021 metus į aplinką išmetė 12,978 t anglies monoksidų, 0,704 t angliavandenilių, 7,414 t azoto oksidų ir 0,093 t kietųjų dalelių. Tyrimo rezultatų pagrindu nustatyta, kad viena moto valanda dirbant su dyzeliniu varikliu kainuoja 26,58 € (dyzelinio kuro kaina 17,72 € ir eksploataciniai kaštai 8,86 €), o naudojant elektros variklį – 13,49 € (elektros energijos kaina 10,79 € ir eksploataciniai kaštai 2,70 €). Įvertinus, kad vilkikai per metus dirba apie 29000 moto valandų vilkikų modifikavimo projektas atsipirktų per 8,51 metų.

Pasaulis susirūpinęs dėl darnaus vystymosi ir vartojimo, susiduria su ekologinėmis problemomis, perdėtu vartojimu bei dideliais atliekų kiekiais. Išaugęs susidomėjimas medžiagomis, kurios galėtų pakeisti įprastines ir būtų ne tokios toksiškos mūsų aplinkai. Itin svarbus tampa spaudos technologijos modernizavimas, siekiant užtikrinti tvarių procesų vystymąsi. Tyrimo tikslas yra įvertinti ekologiškos spaudos ir perdirbto popieriaus kompozicinių spaudinių mechaninių savybių rodiklius ir panaudojimo galimybes. Darbui parengti taikyta literatūros bei mokslinių darbų analizė, atliktas kompozitų mechaninių savybių tyrimai: tempimo, gniuždymo, trinties. Tyrimo įranga: trinties „Model 32-07“ mašina, tempimo ir gniuždymo mašina Zwick/Roell Z020. Tyrimui naudotas popierius: perdirbtas „Nautilus classic“, neperdirbtas „Serixo“. Ekologiški spaudos dažai: Epple stability STR ir Hubergroup eco perfect dry. Duomenys apdoroti naudojant kompiuterines Microsoft Office Word 2010 ir Microsoft Office Excel 2010. Ekologiškų spaudinių iš atsinaujinančių žaliavų mechaninės savybės yra panašios į neekologiškų spaudinių, tarp jų skirtumas yra iki 16 %, kai kuriais atvejais ekologiški spaudiniai yra geresnių savybių. Nustatyta, kad popieriaus ir popieriaus spaudinių tempimo jėga išilginė liejimo kryptimi yra didesnė negu skersine liejimo kryptimi nuo 55% iki 233%. Tempimo tyrimo bandiniams spaudos dažai įtakos turėjo tik skersinės popieriaus liejimo krypčiai, stipresnis spaudinys perdirbto popieriaus su „Epple stability STR“ spaudos dažais, popieriaus 300 gramatūros lyginant be spaudos ir su spauda, skirtumas siekė 16 %. Remiantis gniuždymo tyrimo duomenimis, popieriaus ir popieriaus su spauda išilginė popieriaus liejimo kryptis yra atsparesnė gniuždymui nei skersinė popieriaus liejimo kryptis, vidutiniškai apie 10 %. Trinties tyrimo rezultatai rodo, kad statinės trinties koeficientai yra didesni nei kinetinės trinties. Uždėjus spaudą ant popieriaus, didžiajai daliai spaudinių padidėjo minimaliai statinės ir kinetinės trinties koeficientai iki 12 %. Atlikus mechaninių savybių tyrimus spaudiniams, nustatyta, kad ekologiški spaudiniai su perdirbtu popieriumi “nautilus classic” ir spaudos dažais “Epple stability STR” ir “Hubergroup eco perfect dry” gali pakeisti pramonėje esančius netausojančius gamtos spaudinius iš neatsinaujinančių žaliavų, nes jų mechaninės savybės yra panašios.

Magistrantūros baigiamajame darbe buvo analizuojamas dvikomponentis kompozitas, sudarytas iš bio epoksidinės dervos ir daugiasienių anglies nanovamzdelių. Lyginami bio epoksidinės dervos ir bio epoksidinės dervos su anglies nanovamzdeliais kompozitų mechaninių savybių rodikliai. Pasirinktos septynios bio epoksidinės dervos ir anglies nanovamzdelių kompozitų kombinacijos, kurios tarpusavyje skyrėsi anglies nanovamzdelių koncentracija matricoje procentais pagal masę: 0,2 %; 0,4 %; 0,6 %; 0,8 %; 2,0 %; 5,0 %; 10,0 %. Kiekvienos rūšies bandinių buvo gaminama po 3 vienetus. Laikantis standartų buvo atlikti tempimo, lenkimo ir mikrokietumo bandymai. Pagal gautus tempimo bandymo rezultatus buvo pastebėta, kad pasirinktų kombinacijų kompozitai nepasiekia bio epoksidinės dervos be priedų rodiklių – parametrų vertės mažėjo, didėjant anglies nanovamzdelių kiekiui. Apkrovos reikšmė su 5,0 % ANV koncentracija gauta 47,0 % mažesnė, t.y. 1087,0 N, lyginant su bio dervos reikšme – 2036,0 N. Mažiausia stiprumo ribos reikšmė gauta su 5,0 % ANV koncentracija – 25,47 MPa, t.y. 35,0 % mažiau, lyginant su bio dervos reikšme – 39,45 MPa. Didžiausias pailgėjimas gautas su bio dervos bandiniais – 2,69 %. Net 2,56 karto mažesnė reikšmė gauta su 5,0 % ANV koncentracija, t.y. 1,05 %. Didėjant anglies nanovamzdelių kiekiui, didėja kompozito trapumas. Vertinant lenkimo ir mikrokietumo bandymų rezultatus, gautos rodiklių reikšmės didėja, didėjant anglies nanovamzdelių kiekiui bio epoksidinėje dervoje. Maksimali vidutinė atlaikoma apkrova pasiekta su 0,8 % ANV koncentracija – 162,0 N. Lyginant su bio epoksidinės dervos rezultatu – 128,0 N, buvo gautas 27,0 % geresnis rezultatas. Aukščiausia stiprumo riba lenkiant – 56,98 MPa, gauta su 0,8 % ANV koncentracija. Šis rezultatas 1,5 karto didesnis už epoksidinės dervos kompozito reikšmę. Lenkimo bandymo rodikliai nepriklauso nuo susidariusių anglies nanovamzdelių aglomeracijų, o mikrokietumo rodiklių didėjimas susijęs su vietomis pagerėjusiu anglies nanovamzdelių ryšiu su epoksidiniu tinklu.

Nowadays people are more and more interested in the ecological and zero-emission vehicles, which could provide true replacement to the internal combustion engine vehicles. One of the way is using the compressed air as a source of energy for the engine. Knowing this idea, in this work is performed the analysis of the literature about compressed air vehicle design. Additionally, there are observed the constructed analogies of pneumatic vehicle in EU. Evaluating this information, there had been formed a task to build the new compressed air vehicle and perform it’s optimization analysis to show the dependences of the main engine parameter (pressure, amount of air, mechanical transmission ratios and etc.) to the vehicle dynamics (maximum speed, maximum acceleration, optimal speed, amount of air used and etc.). To perform such analysis and make the conclusions, in this work is described the main engine construction (presented the kinematic and pneumatic schemes, 3D model of vehicle and engine), described list of trials to be performed (4 different types of trials), described the list of the required equipment for analysis and presented the results of the trials. Lastly, it is presented the list of recommendations of development of the topic.

Uosto akvatorijos ir jūros kelių dugno tyrimai yra labai svarbūs nuolat modernizuojamame ir besiplečiančiame Klaipėdos uoste (BPATPI duomenų fondai). Dugno tyrimai šoninės apžvalgos sonaru taip pat naudingi archeologams, sonaro pagalba randami nuskendę laivai bei didesni iš laivų iškritę objektai. Šoninės apžvalgos sonarais išgautų vaizdų kokybei labai didelę įtaką daro sonaro tempimo tolygumas. Net nedideli mechaninių judesių sukeliami trikdžiai gali labai stipriai paveikti sonaru išgaunamų vaizdų kokybę. Šiai problemai pašalinti sukurti metodai, aprašantys mechatroninius ir programinius sprendimus taikančias sistemas. Sukurta laivo ir sonaro judesių matavimo sistema. Pagamintas sistemos prototipas, naudojantis jutiklius ir elektros variklį. Naudojant sistemą sėkmingai atlikti laivosvyravimų eksperimentiniai matavimai ir ištestuotas sistemos prototipas. Kita darbe sprendžiama problema, tiriant sonaru išgautus vaizdus susiduriama su dominančių objektų atpažinimo sonaro ultragarsinio skenavimo medžiagoje. Kuri gali būti efektyviai sprendžiama informacinių sistemų pagalba. Apdorojant gautus vaizdus moderniomis programinėmis priemonėmis (pvz. MatLab) būtų sutaupoma daug laiko, bei padidinamas darbo našumas. Išvada – sukurti 3 metodai, skirti šoninės apžvalgos sonaru išgaunamų vaizdų kokybei gerinti ir 2 algoritmai efektyviai pagreitinantys objektų paiešką.

Šio darbo teorinėje dalyje analizuojama literatūra susijusi su korinio užpildo gamyba, jo savybėmis, konstrukcijomis ir pritaikymo sritimis. Praktinėje darbo dalyje pateikiama sudaryta eksperimentinių tyrimų metodika, remiantis išanalizuotais straipsniais ir standartais. Šio darbo tikslas išanalizuoti kompozitinių plokščių pagamintų kartoninio korio pagrindu mechanines savybes nustatant stiprį lenkiant ir gniuždant, kai yra keičiami skirtingi korio parametrai: aukštis, akies dydis, gramatūra. Analizuotos kompozitinės plokštės buvo pagamintos iš vietinio gamintojo produkcijos, kuris gamina korinį užpildą ir įvairios gramatūros popierių. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir bandymų rezultatai.

Plastiko tarša yra vienas didžiausių aplinkosaugos iššūkių. Pasaulyje atliekama vis daugiau tyrimų, kuriais siekiama išspręsti plastiko taršos problemą. Visame pasaulyje perdirbama tik apie 30% plastiko atliekų, o u vieno populiariausių plastikų HDPE (didelio tankio polietileno) perdirbama tik apie 10%. Pagrindinės priežastys, dėl kurių perdirbami ne dideli plastiko kiekiai yra rūšiavimo sudėtingumas ir energijos sąnaudos susijusios su rūšiavimu. Šiame darbe apžvelgiamos pagrindinės plastikų perdirbimo rūšys – mechaninis perdirbimas ir cheminis perdirbimas, bei rūšiavimo metodai, kurie gali būti pritaikyti ateityje. Sukurta metodologija, kuria remiantis, buvo pagaminti kompozitinių bandinių lakštai iš naujų HDPE/PET ir perdirbtų rHDPE/rPET polimerinių medžiagų skirtingais santykiais. Iš pagamintų skirtingos sudėties plastiko lakštų pagal standartą ISO 527-2 naudojant CNC stakles išpjauti 87 vienetai kompozitinių bandinių ir atlikti tempimo bandymai. Iš gautų rezultatų sudarytos tiesinės kompozitinės medžiagos tempiamojo stiprio priklausomybės nuo PET kiekio. Nustatyta, kad medžiagoje HDPE/PET didėjant PET kiekiui mechaninės savybės prastėja, todėl tokie plastikų kompozitai gali būti panaudoti tik gaminių ar konstrukcijų gamybai, kuriuos veikia labai nedidelės apkrovos.

Šio darbo tikslas yra išanalizuoti konstrukcinio kompozito ,,Rohacell 51 IG/IG-F“ defektų identifikavimo metodus, paremtus vibracijų analize. Tyrime naudojami metodai – smūgio testas ir testas naudojantis vibracijų siųstuvu. Smūgio testo metu stebima kokius savituosius dažnius turi bandinys be defektų skirtinguose taškuose. Analogiški matavimai atliekami tam pačiam bandiniui jau po apkrovimo staklėse ir rezultatai lyginami tarpusavyje. Naudojant pastovaus dažnio vibracijų siųstuvą yra stebimas bendrosios vibracijos (Vrms) parametras skirtinguose taškuose, bandiniui be defekto ir vėliau bandiniui su defektu (po apkrovimo staklėse). Paskutinis tyrimas atliekamas naudojant kombinuotą dviejų metodų analizės būdą. Pagal gautus rezultatus su smūgio testu nustatyta, kad bandinio savitieji dažniai sveikame bandinyje buvo 27 Hz ir 60 Hz, o su defektu 40 Hz ir 82 Hz. Vibracijų siųstuvo rezultatai parodė, kad bendroji vibracija yra didesnė tame taške, kuriame yra defektas. Kombinuotas bandymas parodė, kad abiem būdais galima identifikuoti kompozitą su defektu, tačiau tik naudojant vibracijų siųstuvo metodiką, galima defektą lokalizuoti.

Pasaulio laivybos tarybos (WSC) duomenimis, konteinerių praradimas už borto pastaraisiais metais vis didėja, nepaisant visų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti maksimalią gabenamų krovinių saugą. Baigiamajame magistro darbe analizuojamos konteinerių kolonų tvirtinimo sistemos, konstrukciniai tvirtinimo elementai, jų lūžio priežastys. Tyrimui pasirinktas baigtinių elementų skaitinio modeliavimo metodas, atlikta konstrukcinių elementų įtempių ir nuovargio analizė programa ANSYS. Modeliai simuliacijai sukurti programa SOLIDWORKS. Atlikta mokslinių darbų analizė, kuriuose nagrinėjamos apkrovos veikiančios konteinerių tvirtinimo elementus bei išanalizuotas medžiagų nuovargis dėl ciklinių apkrovų. Iš gautų duomenų apskaičiuotos modeliavimui reikalingos medžiagų savybės bei sudarytos ciklų skaičiaus priklausomybės nuo įtempių kreivės. Atlikta konteinerio tvirtinimo elementų įtempių analizė, keičiant apkrovų dydį, geometriją bei medžiagas: plienai 1.6582; 1.6565 ir titano lydinys 3.7164. Tyrimų metu nustatyta, kad įtempiai didesni bei ciklų skaičius iki suirimo yra mažesnis įtempių koncentracijos vietose, kuriose staigiai kinta geometriniai matmenys. Palyginamasis tyrimas su skirtingomis medžiagomis parodė, kad plienas 1.6565 ciklinių apkrovų sąlygomis atlaiko didesnį ciklų skaičių.

Magistro diplominiame darbe tyrinėjamas slemingo reiškinys. Pagrindinis darbo tikslas Klaipėdos universiteto mokslinio-tiriamojo laivo slemingo sukeliamų pasekmių tyrimai. Darbe aprašytos katamarano jūrinės savybės, slemingo reiškinys. Atlikta mokslinių tyrimų šiomis temomis analizė. Sudaryti 3D modeliai, kurie buvo naudojami Flow-3D ir ANSYS simuliacijose. Išanalizuotos Baltijos jūros vandens fizikinės savybės, pagal kurias, Flow-3D programa atlikti du matematiniai eksperimentai slemingo jėgų įvertinimui. Atliktas slemingo matematinių eksperimentų rezultatų integravimas į ANSYS programą, kurioje apskaičiuojamos apkrovos tenkančios katamarano konstrukcijoms. Sudarytos matematinių eksperimentų rezultatų apibendrinimas. Eksperimentas patvirtino, jog pažeidžiamiausia slemingui laivo konstrukcijos dalis – profiliai.

Šiame magistratūros baigiamajame darbe sumodeliuotas ir atliktas skysčių teliuškavimosi dalinai užpildytuose laivo tankuose tyrimas. Baigiamojo darbo pradžioje atliekama mokslinių darbų analizė, kurios esmė yra išanalizuoti su darbo tema susijusius mokslinius straipsnius, knygas ir apžvelgti tyrimus padarytus vėlyviausiu laikotarpiu. Pateikiama teorija apie teliuškavimosi sukeliamas neigiamas sąvybes: plūdrumui, stovumui, neskęstamumui, eigumui, valdomumui ir supimuisi. Išanalizuotos skysčio teliuškavimosi vertinimo metodikos. Skaičiuojamąja skysčių dinamikos programa „FLOW 3D“ atliktas skysčio teliuškavimosi tanke matematinis modeliavimas. Išanalizuotas programos naudojamas algoritmas RANS (angl. Reynolds avaraged Navier – Stokes simulation), kurio paskirtis yra skaičiuoti programoje sudarytą skysčio srauto charakteristikas. Nagrinėjami kokie greičiai ir pagreičiai susidaro tanke skysčiui teliuškuojantis. Nustatyta, kokio dydžio jėgos veikia tanko sienas. Paskutinėje darbo dalyje atliktas fizinis eksperimentas bandant atkartoti sumodeliuoto tanko supimąsi. Atlikta tyrimo analizė, suformuluota metodika.

Baigiamajame darbe pateikta literatūros šaltinių apžvalga susijusi su riedėjimo guolių defektų diagnostika. Darbe sukurta lėtaeigių riedėjimo guolių (iki 380 aps/min) esančių „INVERFORM“ džiovyklinių mašinų grupėse tyrimų metodika bei atlikti eksperimentiniai tyrimai. Pagrindinis šių tyrimų tikslas – sukurti patikimą tyrimų metodą, skirtą eksploatuojamų lėtaeigių sferinių riedėjimo guolių defektams diagnozuoti ir techninei būklei įvertinti. Metodas buvo sukurtas išsamių guolių korpusų virpesių matavimų ir virpesių duomenų formatų analizės pagrindu, mašinai dirbant natūralios eksploatacijos sąlygomis. Gautos diagnostinių tyrimų išvados patvirtintos mašinos periodinio planinio metu vizualiai apžiūrėjus ir įvertinus guolių techninę būklę.

Darbe yra pateikti ličio geležies fosfato baterijų iškrovimo prie įvairių temperatūrų proceso tyrimai. Išanalizuotos įvairių rūšių baterijos ir nustatytos tinkamiausios baterijos panaudojimui elektra varomame transporte. Mokslinių straipsnių analizė, leido nustatyti ličio geležies fosfato baterijų trūkumus ir pranašumus bei išanalizuoti jų savybes ir ypatumus. Suprojektuotas eksperimentinių tyrimo stendas, pateikta tyrimo metodika ir atlikti ličio geležies fosfato baterijų iškrovimo prie skirtingų temperatūrų tyrimai. Išanalizuoti eksperimentinių tyrimų rezultatai, pateiktos išvados ir rekomendacijos.

Pasaulinė oro tarša 𝐶𝑂2 yra vienas iš didžiausių iššūkių kovojant su klimato kaita, nes būtent anglies dioksidas yra viena iš pagrindinių globalinio atšilimo priežasčių. Didžioji taršos dalis susideda iš energetikos, pramonės bei transporto sektorių. Transporto sektorius dėl ypač intensyvaus iškastinio kuro naudojimo yra atsakingas už beveik ketvirtadalį anglies dioksido emisijos, todėl šio sektoriaus dekarbonizacija yra ypatingai svarbus žingsnis kovojant su globaliniu atšilimu. Elektrinių transporto priemonių skatinimas transporto sektoriuje įgauna ypatingą reikšmę įgyvendinant Europos Žaliojo kurso tikslus. Elektrinės transporto priemonės lyginant su transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais išmeta ženkliai mažiau anglies dioksido, yra efektyvesnės naudojant energiją bei padeda formuoti tvarios energetikos modelį. Nepaisant to, kad ETP ženkliai prisideda prie ženklaus transporto sektoriaus 𝐶𝑂2 emisijų mažinimo, plėtojant šių transporto priemonių technologijas susiduriama su iššūkiais, ypač susijusiais su baterijų celių paviršiaus temperatūrų palaikymu optimaliame 15-35 ℃ diapazone. Šių temperatūrų viršijimas eksploatavimo metu mažina veikimo efektyvumą, pačių baterijų celių tarnavimo laiką bei kelia pavojų saugumui. Norint palaikyti baterijų celių darbą optimaliame režime ETP gamintojai naudoja įvairius baterijų celių aušinimo būdus: pasyvus aušinimas oru, aktyvus aušinimas oru bei aktyvus aušinimas skysčiu. Tinkamos sistemos parinkimas priklausomai nuo numatytų eksploatavimo sąlygų didina ETP efektyvumą bei užtikrina baterijų celių ilgaamžiškumą.

Plienai AISI 304L ir AISI 316L vieni iš labiausiai naudojamų nerūdijančių plienų maisto pramonės įrenginių gamybai. Atliktos mokslinių tyrimų analizės metu paaiškėjo, kad tam tikrose aplinkose plienai AISI 304L ir AISI 316L praranda atsparumą korozijai. Taip pat teigiama, kad labiau korozijai atsparesnis ir labiau higieniškas nerūdijantis plienas AISI 316L. Atlikti eksperimentiniai plienų AISI 304L ir AISI 316L atsparumo korozijai tyrimai, laikant bandinius valgomosios druskos bei pieno rūgšties tirpaluose. Po 40 savaičių eksperimentinių tyrimų užfiksuota plieno AISI 304L taškinė korozija. Plieno AISI 316L korozijos židinių nepastebėta. Plienų struktūra ištirta atlikus mikroskopinę analizę.