Browsing by Affiliation "Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedra / Department of Holistic Medicine and Rehabilitation"

Emocinė būsena daro įtaką kiekvieno iš mūsų gyvenimui visose amžiaus grupėse. Pastaruoju metu šiai temai skiriama vis daugiau dėmesio. Mokslininkai Uskul, Ayse, Horn. 2015 teigia, jog negatyvios emocijos tiesiogiai susijusios su sveikatos sutrikimais, o teigiamos turi ryšį su geresne fizine būkle. PSO savo įstatuose sveikatą apibrėžia kaip ,, fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, o ne tik ligos ar negalavimų nebuvimą“(PSO). Pasaulio Sveikatos Organizacija 1976 metais pripažino ajurvedą kaip “tradicinę mediciną”, atsiradusią maždaug prieš 5000 metų. Žmogaus sveikata ajurvedos apibrėžimuose suvokiama kaip kūno, proto, jausmų ir sielos harmonija (Chomičenkienė, 2014). Taigi emocinės žmogaus pusiausvyros svarba yra moksliškai pagrįsta, plačiai išplėtota ajurvedos traktatuose bei kituose papildomos ir alternatyvios medicinos šaltiniuose. Egzistuoja daug įvairiausių metodų, rekomendacijų, kaip išmokti valdyti emocijas ir kaip jas balansuoti. Ajurveda labai daug dėmesio skiria sveikatos prevencijai ir siūlo daug natūralių metodų, kaip išlikti sveikam, turėti harmoningas emocijas. Ajurvedinis savimasažas, dar vadinamas aliejavimusi yra viena iš kasdieninių terapijų, kuri, pasak A. Chomičenkienės, padeda nuraminti protą ir nervų sistemą, gerina kraujo apytaką, didina raumenų tonusą, sutepa sąnarius, detoksifikuoja, regeneruoja odos ląsteles, padidina energingumą, gerina miegą, balansuoja došas. Tyrimo tikslas – įvertinti, kokį poveikį aliejavimasis daro emocinei būsenai. Tyrimo metodika. Darbe buvo atliktas kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Kiekybiniame tyrime naudotos šios anketos: SF36 bei konstitucinių tipų nustatymo testas (vata, pita, kapha došų) testas. Kiekybinio duomenų apdorojimui buvo naudojama IBM SPSS Statistics 21 programos versija. Grafinė analizė atlikta MS Excel pagalba. Tiriamųjų imtį sudarė 48 dalyviai. Poveikio grupę sudarė 31 dalyvis (29 moterys ir 2 vyrai), kontrolinę grupę sudarė 17 dalyvių (14 moterų ir 3 vyrai). Tyrimas atliktas, laikantis etikos principų. Kokybinio tyrimo rezultatai analizuoti kokybinio turinio (content) analizės metodu, gilinantis į objektą ir kontekstą, domintis panašumais bei skirtumais tarp kategorijų. Tiriamųjų imtį sudarė 12 dalyvių, kurie dalyvavo tiriamojoje (poveikio grupėje). Tyrimo rezultatai. Įvertinus tiriamuosius kontrolinės ir poveikio grupės testo SF 36 rezultatus prieš ir po tyrimo nustatyta nustatyta, kad ajurvedinė terapija savimasažas daro statistiškai reikšmingą pokytį emocinei būsenai (t=-1,814, p<0,1), energingumui/gyvybingumui (t=-1,884, p<0,1), fiziniam aktyvumui (t=-2,875, p<0,05), veiklos apribojimui dėl fizinių negalavimų (t=-2,875, p<0,05), skausmui (t=-2,890, p<0,05) bei socialiniam gyvenimui (t=-3,819, p<0,05). Konstititucinių tipų testas, kuris buvo skirtas nustatyti kiekvieno dalyvio tipą arba došą prieš ir po aliejavimo tyrimo, kaip ir reikėjo tikėtis, statistiškai reikšmingų pokyčių neparodė. Kokybinio tyrimo rezultatai parodė, jog didžioji dalis (9 iš 12) tiriamųjų akcentavo pagerėjusią emocinę būseną aliejavimosi metu, taipogi 9 tiriamieji iš 12 akcentavo pagerėjusią odos būklę. Išvada. Ajurvedinė aliejavimosi terapija rekomenduotina kaip prevencinė priemonė emocinės būsenos, socialinio gyvenimo kokybės pagerinimui, energingumui/gyvybingumui, skausmų, veiklos apribojimų dėl fizinių negalavimų mažinimui bei fiziniams kūno rodikliams (odos būklei, menstruacijų skausmų mažinimui, kūno tonusui, svorio reguliavimui) pagerinti.

Paprastoji aknė ir komplikacijos, su kuriomis susiduria sergantys šia lėtine liga, yra visų šalių terapeutams ir žmonėms aktuali problema. Šiai dienai keičiasi žmonių sąmoningumas ir jie pradeda ieškoti tausojančių, natūralių gydymo metodų. Vienas jų - eterinių aliejų mišiniai. Tyrimo tikslas - atskleisti aknės pažeistos odos pokyčius po eterinių aliejų mišinio taikymo. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti, kaip aknė veikia asmenų savijautą. 2. Pateikti aknės paūmėjimą sukeliančius veiksnius. 3. Išskirti aknės požymių mažinimo būdus. 4. Išsiaiškinti tyrimo dalyvių aknės paveiktos odos požymius. 5. Nustatyti, kaip eterinių aliejų mišinio taikymas veikia aknės pažeistą odą. Tyrimo metodika: Atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo dalyviams taikyta kriterinė atranka. Pusiau standartizuotas interviu ir stebėjimas taikyti tyrimo duomenų rinkimui. Tyrimo rezultatų analizei pasirinktas kokybinės tyrimo analizės metodas (content analizė). Tyrimo rezultatai: aknė neigiamai veikia asmenų savijautą: kelia negatyvių emocijų, diskomfortą, prastina gyvenimo kokybę; aknės paūmėjimą sukelia hormonų pusiausvyros pakitimai, maisto produktai, įtampa, demakiažo stoka ir nekokybiškos kosmetikos naudojimas, odos vientisumo pažeidimas, bakterijos, alkoholio vartojimas ir rūkymas, miego trukūmas, genetinis paveldėjimas; didžioji dauguma tyrimo dalyvių kreipėsi į gydytoją ir kosmetologą, siekdami sumažinti aknės požymius. Jiems buvo atlikta veido valymo procedūros ir/arba paskirti naudoti geriamieji ir/arba tepamieji vaistiniai preparatai; identifikuoti aknės pažeistos odos požymiai: padidėjusios poros, surastas porfirinas ir uždegiminiai ir neuždegiminiai veido odos bėrimo elementai. Didžiajai daugumai tyrimo dalyvių nustatytas I aknės sunkumo laipsnis, vienam - II sunkumo laipsnis; nustatyta, kad dvi savaites panaudojus eterinių aliejų mišinį, matomai sumažėjo veido odos poros ir uždegiminių bėrimo elementų (papulių, pustulių) kiekis, nesiformavo mazgai, padidėjo odos riebalo išsiskyrimas ir kokybė bei sumažėjo porfirino kiekis. Išvada: eterinių aliejų mišinio taikymas mažina aknės pažeistos veido odos požymius.

Daugelio besilaukiančių moterų emocijos bei išgyvenimai, kurie patiriami nėštumo metu, yra tiesiogiai susiję su fizinės sveikatos ir gimdymo problemomis. Todėl labai svarbu prenataliniu laikotarpiu palaikyti stabilią nėščiosios psichologinę būseną ir fizinę būklę. Tyrimo tikslas – įvertinti aktyvios muzikos terapijos poveikį moterų psichoemocinei būklei ir fiziniams sveikatos rodikliams nėštumo metu. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Naudoti instrumentai: Varviko – Edinburgo psichikos sveikatos skalė; Rūpinimosi savimi ir gyvenimo būdo pusiausvyros klausimynas; Raumenų įtampos ir atsipalaidavimo skalė; kraujospūdžio matuoklis. Taikytas anketinė apklausa, testavimas, statistinė duomenų analizė. Respondentės, kurios savanoriškai sutiko dalyvauti tyrime, buvo vertinamos įstaigoje VšĮ „Muzikiniai projektai“ arba apklausiamos namuose laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. Tyrimo metu apklausta 18 respondenčių. Besilaukiančios moterys buvo suskirstytos į dvi grupes: tiriamąją (lankė muzikos terapijos užsiėmimus) ir kontrolinę (nelankė muzikos terapijos užsiėmimų). Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad besilaukiančioms moterims muzikos terapijos užsiėmimai padėjo kasdien išgyventi ir pajusti daugiau teigiamų emocijų, įgauti pasitikėjimo savimi, sumažinti nerimo bei streso atsiradimą, gimdymo baimę. Tai lėmė psichikos sveikatos pagerėjimą. Pagal tyrimo duomenis, matyti, kad MT daro teigiamą poveikį nėščiųjų fizinei sveikatai, keičia jų psichologiją bei harmonizuoja dvasinį pasaulį. MT turėjo įtakos nėščiųjų raumenų grupių atsipalaidavimui ir kraujo spaudimo sumažėjimui. Išvada. Muzikos terapija gerina nėščiųjų psichikos sveikatą bei fizinius sveikatos rodiklius.

Tyrimo tikslas - ištirti akupresūros poveikį pacientams, sergantiems išeminiu galvos smegenų insultu. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti pacientų, sergančių išeminiu galvos smegenų insultu, gyvenimo kokybę, funkcinį nepriklausomumą, kairės rankos judesių amplitudes ir koordinaciją, kraujo spaudimą ir širdies pulsą prieš akupresūros taikymą kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse. 2. Ištirti pacientų, sergančių išeminiu galvos smegenų insultu, gyvenimo kokybę, funkcinį nepriklausomumą, kairės rankos judesių amplitudes ir koordinaciją, kraujo spaudimą ir širdies pulsą po akupresūros taikymo kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse. 3. Pagrįsti akupresūros, kaip papildomosios medicinos metodo, naudingumą pacientams po išeminio galvos smegenų insulto. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Naudoti instrumentai: anketa (modifikuotas SF-36 klausimynas ir FNT, Barthel, MMSE, koordinacijos testų vertinimai, AKS ir širdies pulso matavimai). Taikytas statistinis duomenų apdorojimas (SPSS 17.0 ir MS Excel 2007) ir turinio analizės metodai. Imtį sudarė: 60 pacientų, sergančių išeminiu galvos smegenų insultu (kairių rankų hemiparezės), iš kurių 28 moterys (46,7 proc.) ir 32 vyrai (53,3 proc.). Tyrimas atliktas VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės, Moters ir vaiko klinikos, Reabilitacijos skyriuje laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Išsiaiškintas teigiamas akupresūros poveikis pacientų, sergančių išeminiu galvos smegenų insultu, gyvenimo kokybei, funkciniam nepriklausomumui, kairės rankos judesių amplitudėms ir koordinacijai, kraujo spaudimui ir širdies ritmui. Įvertinus gyvenimo kokybę prieš ir po ergoterapijos su akupresūra procedūrų, pastebėtas pagerėjimas ne tik fiziniame lygmenyje, bet ir psichoemocinėje būsenoje ir socialinėje funkcijoje. Bendra išvada. Akupresūra turi teigiamą poveikį pacientams, sergantiems išeminiu galvos smegenų insultu. Ergoterapiją su akupresūra rekomenduojama taikyti pacientų, sergančių išeminiu galvos smegenų insultu, rankos funkcijoms gerinti reabilitaciniame gydymo etape.

Tyrimo aktualumas. Galvos smegenų insultas yra antra pagal dažnį liga pasaulyje, kuria suserga kas ketvirtas žmogus ir ji tebėra pagrindinė mirties ir ilgalaikės negalios priežastis, sukelianti didelę finansinę naštą sveikatos priežiūros sistemoms ir šeimoms. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja akupunktūrą kaip alternatyvią ir papildomą strategiją gydant GSI ir gerinant pacientų priežiūrą. Tikslas – Atlikus mokslinių straipsnių analizę, nustatyti akupunktūros efektyvumą motorinių ir kognityvinių funkcijų atstatymui pacientams po galvos smegenų insulto. Uždaviniai:

1. Nustatyti akupunktūros efektyvumą motorinių funkcijų atstatymui pacientams po galvos smegenų insulto.
2. Nustatyti akupunktūros efektyvumą kognityvinių funkcijų atstatymui pacientams po galvos smegenų insulto. Metodai. Tyrimo organizavimui buvo atlikta sisteminga literatūros paieška duomenų bazėse: „PubMed“, „PubMed Central“ ir „Google mokslinčius“. Mokslinių straipsnių analizei buvo ieškoma pagal raktinius žodžius anglų kalba: „acupuncture AND stroke“, „acupuncture AND cognitive functions“, „acupuncture AND motor functions“. Paieškos metu buvo gautos 648 publikacijos, kurios buvo peržiūrėtos ir toliau atrenkamos pagal straipsnio pavadinimą ir santrauką. Analizei buvo atrinkta 10 mokslinių straipsnių, visi jie – atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai. Visų tyrimų atlikimo šalis – Kinija. Tyrimo duomenys buvo analizuojami aprašomosios ir palyginamosios statistinės analizės metodais, naudojant programinį SPSS Statistics 26 paketą. Su Excel 2016 kompiuterine programa buvo skaičiuojami tyrimo duomenų vidurkiai ir procentinės išraiškos. Buvo naudojami statistinių išvadų patikimumo lygiai: p > 0,05– nereikšminga, p < 0,05 – reikšminga. Išvados:
3. Tyrimo metu nustatyta, kad akupunktūra gali moduliuoti insulto nervinį plastiškumą, suaktyvindama su pažinimu susijusius smegenų regionus pacientams po GSI.
4. Tyrimo metu nustatyta, kad akupunktūra gali padėti sumažinti negalios laipsnį ir pagerinti motorines funkcijas pacientams po GSI.

Tyrimo problema: Kelio osteoartrito (OA) paplitimas per pastaruosius dešimtmečius labai padidėjo ir toliau didėja, iš dalies dėl didėjančio nutukimo ir rizikos veiksnių paplitimo, bet ir nepriklausomai nuo kitų priežasčių. Dėl didėja nuskausminamųjų vaistu vartojimas kurie didelėmis dozėmis gali sukelti šalutiniu poveikiu pabloginančiu sergančiųjų gyvenimo kokybė. Akupunktūra atveria naujas perspektyvas gydant specifines būkles, tokias kaip kelio sąnario osteoartritas. Tyrimai rodo, kad akupunktūra gali sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę asmenims, to pasėkoje sumažinti nuskausminamuoju vaistu vartojimo kenčiantiems nuo šios būklės. Vis dėlto, norint patvirtinti šiuos teigiamus poveikius, reikalingi papildomi moksliniai tyrimai. Darbo tikslas: Atlikus moksliniu straipsniu analizė nustatyti akupunktūros ir elektroakupunktūros efektyvumą mažinant raumenų skausmo intensyvumą ir gerinant gyvenimo kokybę. Uždaviniai: 1. Nustatyti akupunktūros efektyvumą mažinant raumenų skausmo intensyvumą ir gerinant gyvenimo kokybę. 2. Nustatyti elektroakupunktūros efektyvumą mažinant raumenų skausmo intensyvumą ir gerinant gyvenimo kokybę. 3.Palyginti elektroakupunktūros ir akupunktūros efektyvumą mažinant raumenų skausmo ir gerinant gyvenimo kokybę. Tyrimo pobūdis: Metaanalizė. Tyrimo metodai: Straipsniu paieška Pubmed, EBSCO, Sage Journals moksliniuose bazėse. Paieškos raktažodžiai: „Acupuncture“ AND „Knee osteoarthritis“ OR „Acupuncture and knee osteoarthritis“ OR „Acupuncture and knee“ OR „Placebo acupuncture and knee“ OR „electroacupuncture and knee osteoarthritis“. Tyrimas vyko nuo 2019 metų iki 2024 vasario 1 d. Prieš tai buvo gautas KU bioetikos leidimas tyrimui atlikti (kodas HMRK-BE-23-01). Moksliniai straipsniai buvo atrinkti nuo 2019 metų iki 2024 vasario 1 d. ir turėjo atitikti įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Į metaanalizė įtraukti 7 atsitiktinių klinikinių imčių tyrimai. Tyrimuose dalyvavo 1410 pacientų. Išvados: Akupunktūra ir elektroakupunktųra reikšmingai sumažino raumenų skausma ir pagerino gyvenimo kokybė.

PSO (2020) duomenimis, pasaulyje 15 proc. reproduktyvaus amžiaus porų turi vaisingumo sutrikimų. Moterų nevaisingumas sudaro 20-35 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų. Tai skaudi šeimos patirtis. Ne kiekviena šeima gali sau leisti pagalbinio apvaisinimo procedūras, jei pagal kriterijus nepatenka į asmenų, kuriems kompensuojamos procedūros, sąrašą ar jau išnaudojo neapmokamų paslaugų paketą. Pagalbinis apvaisinimas dar kelia ir žmogaus orumo išsaugojimo klausimą, todėl būtina ieškoti papildomų ir alternatyvių metodų, padedančių gerinti moterų vaisingumo situaciją. Tyrimo tikslas – eksperimentu pagrįsti akupunktūros ir moksaterapijos poveikį moterų, turinčių vaisingumo sutrikimų, fiziniams ir emociniams pokyčiams. Tyrimo metodika. Atliktas eksperimentas, taikant akupunktūrą ir moksaterapiją. Jo metu buvo tiriamas poveikis moterims, turinčioms vaisingumo sutrikimų. Eksperimentui pagrįsti buvo atliekami tyrimai: kokybinis (dienoraščio metodas) ir kiekybinis (klausimynas, pulso diagnostika). Kokybinių duomenų apdorojimui taikyta aprašomosios ar hermeneutinės fenomenologijos metodologija. Imtį sudarė: 4 moterys, turinčios vaisingumo sutrikimų. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Naudoti instrumentai: klausimynas ir kompiuterinė pulso diagnostika. Tyrimo rezultatai. Apibendrinus dienoraščių, kurių rezultatai labai koreliavo su kompiuterinės diagnostikos duomenis, nustatyta, kad po akupunktūros ir moksaterapijos procedūrų kurso, tiriamosioms padidėjo šilumos faktorius kūno organuose ir jų sistemose, pagerėjo inkstų ir šlapimo pūslės, virškinimo sistemos veiklos parametrai, kurie labai svarbūs gerai reprodukcinės sistemos veiklai ir pastojimui. Sumažėjo smegenų kraujotakos įtampa, pagerėjo vegetacinės nervų sistemos būklė, visiškai ar iš dalies nurimo emocinis fonas - akupunktūra ir moksaterapija ženkliai pagerino moterų fiziologinius ir emocinius rodiklius. Trims iš keturių moterų nustatytas nėštumas. Išvada. Akupunktūra ir moksaterapija daro teigiamą poveikį moterims, turinčioms vaisingumo sutrikimų, įvertinant tiek emocinį, tiek fizinį aspektą.

Krūties vėžys – vienas dažniausių moterų onkologinių susirgimų. Hormoninė terapija yra vienas iš gydymo būdų krūties vėžiu sergantiems pacientams, veiksmingai sumažinantis mirčių bei pasikartojančių krūties vėžio atvejų skaičių. Tačiau šios terapijos metu pasireiškia šalutinis poveikis, įskaitant vazomotorinius simptomus. Akupunktūros, kaip papildomos gydymo priemonės, taikymas yra iššūkis onkologijoje, todėl labai svarbu pateikti kuo daugiau įrodymų ir rekomendacijų, patvirtinančių intervencijos veiksmingumą, kokybiškumą, mažinant onkologinės ligos ar jos gydymo sukeltus nepageidaujamus reiškinius ir gerinant gyvenimo kokybę. Tyrimo tikslas: įvertinti akupunktūros poveikį moterų, kurioms taikoma krūties vėžio hormonoterapija, vazomotorinių simptomų lengvinimui. Tyrimo metodika. Kiekybinis tyrimas atliktas gavus bioetikos komisijos leidimą, vadovautasi saugumo, sąžiningumo ir konfidencialumo principais. Tyrime dalyvavo 7 moterys (amžiaus vidurkis 54,42±3,31 metai), kurioms krūties vėžio hormonoterapijos metu pasireiškia vazomotoriniai simptomai. Tyrimas atliktas refleksoterapijos klinikoje VšĮ „Tian“, Vilniuje. Tyrimo metodai: literatūros analizė, eksperimentas – standartizuota akupunktūros terapija, anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė. Naudoti instrumentai: „karščio bangų kalendorius“, EQ-5D-5L ir EORTC QLQ-C30 klausimynai, nerimo ir depresijos (HAD) skalė. Tyrimo rezultatų skaičiavimui naudota SPSS 22.0 matematinės statistikos programa. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad akupunktūros terapija buvo efektyvi karščio bangų skaičiaus ir stiprumo mažėjimui. Pirmąją savaitę tiriamosios vidutiniškai patirdavo 41,48 karščio bangas, stiprumą vertino 2,45 balais (vidutinis), penktąją savaitę jų skaičius sumažėjo iki 15,5 kartų, stiprumas – 1,4 balo (silpnas). Nustatyta, kad taikyta akupunktūros terapija turėjo statistiškai reikšmingą teigiamą poveikį fiziologinių ir psichologinių rodiklių gerėjimui, nebeliko miego, nuovargio, silpnumo, atminties sutrikimų, prislėgtumo, įtampos simptomų, diskomforto, padidėjo tiriamųjų gyvenimo kokybės vertinimo balas, tačiau terapija neparodė veiksmingo poveikio skausmo sumažėjimui. Taikyta terapija veiksmingai sumažino tiriamųjų nerimo ir depresijos raišką. Išvada. Akupunktūros terapija veiksmingai lengvina krūties vėžio hormonoterapijos metu patiriamus vazomotorinius ir kitus šalutinius simptomus.

Tyrimo tikslas – įvertinti alternatyvų kaklinės stuburo dalies degeneracinių ligų gydymą. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti kaklinės stuburo dalies skausmo intensyvumą prieš procedūrą, praėjus 24 valandoms po procedūros ir praėjus 2 mėnesiams po procedūros.
2. Įvertinti tiriamųjų funkcinę negalią prieš procedūrą, praėjus 24 valandoms po procedūros ir praėjus 2 mėnesiams po procedūros.
3. Įvertinti kalinės stuburo dalies judesių amplitudę prieš procedūrą, praėjus 24 valandoms po procedūros ir praėjus 2 mėnesiams po procedūros. Tyrimo hipotezė: po alternatyvaus kaklinės stuburo dalies gydymo sumažės kaklo skausmas, pagerės kaklo funkcinė būklė bei pagerės kaklinės stuburo dalies judesių amplitudė. Tyrimo instrumentai:
4. Skausmo vertinimas - vizualine analogine skausmo skale (VAS).
5. Funkcijos sutrikimo sunkumui įvertinti naudojamas Oswestry negalios klausimynas (angl. Oswestry Disability Index).
6. Galvos judesių amplitudei matuoti naudojamas goniometras (atliekama goniometrija). Išvados:
7. Nustatyta, jog tyrimo dalyviams skausmo intensyvumas sumažėjo ir praėjus 24 val. po procedūros (p>0,05) ir praėjus 2 mėn. po procedūros (p<0,05).
8. Funkcinės negalios indeksas sumažėjo praėjus 24 val. ir praėjus 2 mėn. po procedūros (p>0,05).
9. Kaklinės stuburo dalies judesių amplitudės padidėjo praėjus 24 val. ir praėjus 2 mėn. po procedūros (p>0,05, išskyrus galvos lenkimas p<0,05).

Tyrimo tikslas - Išsiaiškinti antistresinio holistinio masažo poveikį streso darbe paveiktiems individams. Tyrimo uždaviniai: 1) Ištirti darbe patiriamo streso poveikį asmenims prieš antistresinio holistinio masažo poveikio programą. 2) Išmatuoti tiriamųjų kraujospūdį ir pulsą prieš kiekvieną antistresinio holistinio masažo procedūrą ir po jos. 3) Ištirti tiriamųjų nuomonę apie antistresinio holistinio masažo poveikį jų emocinei, fizinei ir mentalinei būsenai po kiekvienos procedūros. 4) Ištirti darbe patiriamo streso poveikį asmenims po antistresinio holistinio masažo poveikio programos. Tyrimo objektas: antistresinio holistinio masažo taikomiems asmenims, kurie yra paveikti streso darbe fiziologiniai, emociniai, mentaliniai pokyčiai. Tyrimo hipotezė: antistresinis holistinis masažas turės teigiamą poveikį žmonėms, kurie yra paveikti streso darbe. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausos metodas, eksperimentas, statistinė duomenų analizė. Išvados: 1) Dokumentuota prasta fizinė būklė 31-40 m. / 41-50 metų amžiaus grupėms, o 21-30 m. amžiaus grupė daugiausiai priskirta vidutiniai fizinei būklei. Vertinant emocinį aspektą visų amžiaus grupės tyrimo dalyviai pasižymėjo bloga emocine būkle. Apžvelgiant mentalinę būklę tik vienas 21-30 m. amžiaus tyrimo dalyvis pasižymėjo teigiamu mentalinės būklės aspektu. Visi kiti dalyviai pakartotinai minėjo negatyvius aspektus 2) Atlikus tyrimą pastebėta, kad sistolinis kraujo spaudimas statistiškai reikšmingai pakito po 4-o masažo (χ2 (5) = 22,023; p = 0,001), tačiau pulsas statistiškai reikšmingai nepakito, pažeminto kraujo spaudimo grupėje. Taip pat, nustatyta, jog sistolinis kraujo spaudimas statistiškai reikšmingai pakito po 3-o masažo (χ2 (5) = 16,606; p = 0,005), o taip pat, ir pulsas (χ2 (5) = 13,741; p = 0,017) paaukštinto kraujo spaudimo grupėje 3) Procedūrų eigoje gera fizinė būklė pasireiškė 21-30 m. / 31-40 metų amžiaus grupėms. Emocinis ir mentalinis pagerėjimas pasireiškė visoms amžiaus grupėms 4) Užfiksuotas bendras tyrimo dalyvių imties fizinis, emocinis ir mentalinis pokytis į geresnę būklę. Gerąją tendenciją, taip pat, patvirtina tyrimo metu atliktas VAS skalės matavimų pokytis, kuris statistiškai reikšmingai fiksuoja po 5 masažų sesijos (χ2 (5) = 5,971; p = 0,309) reikšmių mažėjimą.

Depresiškumas – tai depresijos sutrikimo simptomų turinti būklė, nuotaikos sutrikimas, sukeliantis nuolatinį liūdesio ir domėjimosi praradimą. Tyrimo tikslas: įvertinti aromaterapinio masažo poveikį esant depresiškumui. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti tiriamųjų depresiškumą pagal BEKO klausimyną prieš ir po 10-ies aromaterapinių masažų kurso. 2. Palyginti tiriamųjų kaklo skausmą pagal VAS skausmo skalę prieš ir po 10-ies aromaterapinių masažų. 3. Įvertinti tiriamųjų nuomuonę ir pojūčius prieš ir po masažo kurso anketos pagalba. Tyrimo metodika: atliktas mišrus tyrimas (kokybinis-kiekybinis). Naudoti instrumentai: Beck'o (Aaron T. Beck) depresijos nustatymo klausimynas, tiriamųjų nuomonės vertinimas anketa ir skausmo skalė (VAS). Taikytas statistinis duomenų apdorojimas su Phython 3.10 versija. Imtį sudarė 10 tyrimo dalyvių. Tyrimas atliktas laikantis etikos peincipų. Tyrimo rezultatai: nustatyta, jog 10-ies aromaterapinių masažų kursas taikytas turintiems depresiškumą, buvo efektyvi priemonė kovojant su depresiškumu ir kaklo skausmais. Remiantis BEKO depresiškumo klausimynu (BDI). Po taikyto aromaterapinio masažo, tiriamųjų depresiškumo kriterijus nukrenta statistiškai reikšmingai. Šis nukritimas pagal Koheno koeficientą yra įvertinamas kaip labai didelis. Skausmo kriterijus po aromaterapinių masažų taip pat nukrenta statistiškai reikšmingai. Šis nukritimas pagal Spearmano koeficientą yra įvertinamas kaip Stiprus. Išvados: tiriamųjų depresiškumas pagerėjo statistiškai reikšmingai, taip pat kaip ir kaklo skausmas vertinant pagal (VAS) skalę. Nustatyta, jog anketos metodu visiems tyrimo dalyviams sumažėjo fizinis skausmas, 80% tiriamųjų atsakė, jog prisilietimas kelia malonius pojūčius, po 10- ies masažų atsakymas buvo 90%. 60% atsakė, jog galvoja apie išgyvenimus masažo metu – po masažų liko vos 30%, kurie vis dar galvoja apie išgyvenimus masažo metu. Atsipalaidavimas padidėjo 50%, tyrimo dalyvių, o minčių susidėliojimas nekito (60% atsakė, jog svarbu susidėlioti mintis po masažo). Masažo metu naudojamas kvapas visiems tyrimo dalyviams kėlė gerus jausmus.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama artimųjų į(si)traukimo galimybė į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą. Šiuolaikinėje visuomenėje yra plačiai kalbama apie artimųjų ir gydymo įstaigose dirbančių specialistų bendravimą ir bendradarbiavimą, bendrus tikslus ir siekius, kai pagrindinis artimųjų ir specialistų partnerystės objektas - pacientas, turintis rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto. Tyrimo objektas – artimųjų į(si)traukimas į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą. Tyrimo tikslas – išanalizuoti artimųjų į(si)traukimo galimybę į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą. Tyrime dalyvavo 15 (N=15) šeimos narių, kurie slaugo pacientus, turinčius rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto ir 10 (N=10) klinikinių logopedų, kurie turi sąsajas su pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, artimaisiais. Artimųjų į(si)traukimas į paciento reabilitacijos procesą yra vienas iš esminių pozityviosios socializacijos veiksnių, todėl baigiamajame magistro darbe iškeltas probleminis klausimas: Kaip plėtoti artimųjų į(si)traukimą į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą, kad jie taptų gydymo įstaigos bendruomenės dalimi, aktyviai dalyvaujančia konstruojant ir organizuojant reabilitacijos procesą, o ne perkeltų visos atsakomybės už pacientų rijimo proceso atstatymą gydymo įstaigoje dirbantiems klinikiniams logopedams?Siekiant išsiaiškinti artimųjų į(si)traukimo galimybę į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, bendradarbiavimo perspektyvoje, teorinėje darbo dalyje aptariama klinikinių logopedų ir šeimos bendradarbiavimo bei artimųjų į(si)traukimo į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, sampratos, artimųjų ir gydymo įstaigos sąveika, atskleidžiama artimųjų į(si)traukimo svarba ir galimybės bei partnerystės esminės problemos tarp artimųjų ir gydymo įstaigos, taip pat, aptariama galvos smegenų insulto samprata, klasifikacija, įtaka pacientų savarankiškumui ir gyvenimo kokybei esant rijimo sutrikimui. Pusiau struktūruotu interviu siekiama išsiaiškinti klinikinių logopedų ir pacientų artimųjų į(si)traukimo galimybes į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą ir gautus atsakymus palyginti tarpusavyje. Tyrimu nustatyta, kad daugelis klinikinių logopedų ir pacientų artimųjų akcentuoja ir tvirtina kad artimųjų į(si)traukimas yra labai svarbus procesas, nurodo pagrindinius bendravimo ir bendradarbiavimo aspektus, kurie yra svarbūs norint užtikrinti tikrą partnerystę. Teigiama, kad artimųjų ir specialistų bendradarbiavimas yra labai svarbu paciento gyvenimo kokybės ir reabilitacijos tęstinumo užtikrinimui. Daugelis artimųjų džiaugiasi ir yra patenkinti bendravimu ir bendradarbiavimu ne tik su klinikiniais logopedais, bet ir su kitais specialistais ir tai juos tenkinta, nes jie mato, kad teikiant kompleksinę pagalbą galima pasiekti geresnių rezultatų. Artimieji teigia, kad geriausia bendradarbiavimo forma – individualūs pokalbiai su klinikiniais logopedas bei kitais specialistais.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų sensorinės integracijos pokyčius taikant hipoterapiją. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų sensorinės integracijos sutrikimus, naudojantis Sensorinio profilio klausimyno pirma dalimi „Sensorinė integracija“. 2. Įvertinti autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų sensorinės integracijos pokyčius taikant hipoterapiją, naudojantis Sensorinio profilio klausimyno pirma dalimi „Sensorinė integracija“ užpildyta prieš ir po hipoterapijos. 3. Išanalizuoti tėvų pastebėtus individualius vaikų pokyčius po hipoterapijos, naudojantis autorės sudarytais atvirais klausimais. Tyrimo metodika: Tyrimui naudotas internetinės anketinės apklausos metodas, naudojant autorės sudarytą anketą, „Sensorinio profilio“ klausimyno pirmą dalį „Sensorinė integracija“ ir autorės sudarytus atvirus klausimus. „Sensorinio profilio“ klausimyno pirma dalis „Sensorinė integracija“ naudota siekiant išsiaiškinti autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų reakcijas į aplinkos dirgiklius prieš ir po hipoterapijos. Autorės sudaryti atviri klausimai naudoti siekiant išanalizuoti tėvų individualius pastebėjimus apie jų vaikų pokyčius po hipoterapijos. Tyrimo išvados: 1.Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai kasdieniame gyvenime susiduria su sensorinės integracijos sutrikimais. Dažniausiai pasireiškia sumažėjęs jautrumas į klausos sistemos, regėjimo sistemos, vestibulinės sistemos, taktilinės sistemos, propriocepcinės sistemos, skonio ir uoslės sistemos dirgiklius. 2.Įvertintus autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų pokyčius taikant hipoterapiją pastebėti statistiškai reikšmingi teigiami pokyčiai reakcijose į klausos sistemos, taktilinės sistemos, propriocepcinės sistemos, skonio ir uoslės sistemos dirgiklius. Nors nebuvo rastas statistiškai reikšmingas sensorinės integracijos pokyčių ryšys su hipoterapijos užsiėmimų skaičiumi, tačiau išsiaiškinta, kad kuo daugiau hipoterapijos užsiėmimų lankė autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai, tuo jų tėvai hipoterapijos užsiėmimus statistiškai patikimai vertino kaip efektyvesnius. 3.Išanalizavus tėvų pastebėtus individualius vaikų pokyčius po hipoterapijos pastebėti teigiami pasikeitimai socialiniuose įgūdžiuose, pastebint vaikų susidomėjimą veikla ir svetimų žmonių priėmimą; kalbėjime ir kalboje, pastebint naujų žodžių ir garsų atsiradimą; elgesyje ir emocijose, pastebint ramesnį vaiko elgesį; fiziologiniuose pokyčiuose, pastebint vaiko padidėjusį ištvermingumą, raumenų sustiprėjimą.

Onkologiniai ligoniai išgyvendami sunkų gydymo etapą, susiduria su fiziniais ir psichologiniais veiksniais, kurie blogina gyvenimo kokybę. Daug rašoma apie papildomą ir alternatyvią mediciną kaip metodą, skirtą vėžiui gydyti, tačiau mažai ištirtas biblioterapijos poveikis onkologinių ligonių gyvenimo kokybei. Tyrimo tikslas - ištirti bibilioterapijos efektyvumą (poveikį) žmonėms, sergantiems onkologine liga. Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis tyrimas. Atvejų analizė. Naudotas instrumentas: pusiau struktūrinis interviu. Imtį sudarė: 4 pacientai ir 1 biblioterapeutė. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Išsiaiškinta, kad vėžio diagnozės sužinojimas paveikia žmogaus psichoemocinę būseną ir elgesį. Išgirdus diagnozę „vėžys“, pirmiausiai žmogus ją neigia, po to atsiranda užsisklendimo požymiai. Nerimas dėl ateities – dar vienas psichoemocinės būsenos požymis, kurį keičia susitaikymas / pripažinimas. Žmonės, susirgę onkologine liga, patiria sunkių vidinių išgyvenimų, nuo pastarųjų mėgina pabėgti pasinerdami į aktyvią veiklą arba labai racionaliai užsiprogramuodami sėkmingai ateičiai. Išsiaiškinta, kad onkologinių ligonių depresiškumą skatina bloga somatinė būklė, chemoterapijos gydymas ir skausmas, o pagrindiniai depresijos požymiai yra šie: nemiga, pyktis, nuovargis, bejėgiškumas. Nustatyta, kad biblioterapija daro teigiamą poveikį onkologine liga sergančiojo sveikatai: palaiko kokybiško gyvenimo viltį, suteikia dvasinės emocinės paramos, leisdama žmogui pasijausti nevienišam sunkiame ligos laikotarpyje, sudaro galimybes daugiau būti tarp žmonių ir bendrauti, išreikšti vidinius jausmus. Ištirta, kad naujos žinios (patirtys) - tai dar vienas veiksnys, gerinantis gyvenimo kokybę. Išvada. Biblioterapija daro teigiamą poveikį onkologine liga sergančiojo sveikatai - palaiko ir stiprina tolesnio kokybiško gyvenimo viltį.

Tyrimo tikslas - Įvertinti delfinų asistuojamos terapijos, kaip kompleksinės reabilitacijos poveikį asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti motorinių funkcijų pakitimus prieš ir po kompleksinės reabilitacijos taikymo. 2) Nustatyti sensorinių sistemų pakitimus prieš ir po kompleksinės reabilitacijos taikymo. 3) Apibendrinti psichoemocinės būklės pokyčius prieš ir po kompleksinės reabilitacijos taikymo. Tyrimo objektas: Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų motorinių funkcijų, sensorinės integracijos ir psichoemocinės būklės pokyčiai. Tyrimo hipotezė: DAT turės teigiamą poveikį asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, testavimas, anketinė apklausa, eksperimentas, statistinė duomenų analizė. Išvados: 1) Stebimas pagerėjimas tiriamųjų pusiausvyros vertinimuose, stovint ant vienos kojos atmerktomis akimis (dešinė p=0,001, kairė p=0,009), stovint viena koja prieš kitą (p=0,009). Motorinių funkcijų pagerėjimas, teiginių apie tiriamuosius rezultatuose (sagų, užtrauktuko užsisegimas 6 proc., stalo įrankių valdymas 9 proc.), motorinis planavimas (ideacijos stadija). 2) Nustatytas teigiamas DAT poveikis refleksų integracijai, babinskio ir galanto refleksų vertinimai statistiškai reikšmingi p = 0,003. Nustatytas sumažėjęs dirglumas išoriniams bei vidiniams stimulams vidutiniškai nuo 14 iki 22 proc. Daroma išvada, jog DAT, turi teigiamos įtakos asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais padedant įveikti baimes, mažinant stereotipinių/savi-stimuliacinių veiksmų epizodus, lavinant sensorinių sistemų darbą ir tinkamą priimamų impulsų analizę. 3) Užfiksuota ženkliai pagerėjusi dėmesio koncentracija (19proc.), sustiprėjusios socialinės funkcijos (skirtingų paviršių tolerancija 21proc., kasdienė organizacija 24proc., galimos rizikos įvertinimas 6 proc.). Daroma išvada, jog DAT kartu su sensorine integracija teigiamą veikia tiriamųjų psichoemocinę būseną, socialinius įgūdžius, tinkamai priimant ir panaudojant naują informaciją. Iškelta tyrimo hipotezė pasitvirtino, kad taikant sensorinės integracijos metodiką kartu su delfinų asistuojama terapija, jau po 16 užsiėmimų galima fiksuoti pirmuosius sensorinių sistemų teigiamus pokyčius.

Vaikų su psichikos ir elgesio sutrikimais būklė dažniausiai reikalauja plataus sisteminio požiūrio, apjungiant neurosensoriką kartu su motorinėmis, psichologinėmis, socialinėmis, psichoemocinėmis funkcijomis, todėl tėvai nuolat ieško papildomų pagalbos metodų. Terapija vandenyje su delfinais yra unikali psichikos ir elgesios utrikimų turintiems vaikams, nes: a) šį sutrikimą turintys vaikai iš esmės labai mėgsta vandenį; b) vanduo yra ypatinga neurosensorinė erdvė, kurioje galima pasiekti geresnius mokymosi ir psichoemocinius rodiklius. Tačiau iki šiol išlikęs diskusinis vertinimas rodo, kad būtina atlikti tolimesnius tyrimus delfinų asistuojamos terapijos srityje, o jos taikymas turėtų būti suprantamas kaip kompleksinės reabilitacijos forma, didinantis tikimybę, kad delfinų asistuojamos terapijos metu pasiekti rezultatai bus veiksmingi vaikui su psichikos ir elgesio sutrikimais gerinant fizinę, emocinę būklę ir įveikiant socialinę izoliaciją, todėl kaip tyrimo objektas tampa labai aktualus. Tyrimo tikslas – ištirti delfinų asistuojamos terapijos poveikį vaikams su psichikos ir elgesio sutrikimais psichomotorinei būklei. Tyrime dalyvavo 140 mokyklinio amžiaus (7–17 metų, SD = 3,36) tiriamųjų: 26 mergaitės ir 114 berniukų, kuriems diagnozuoti psichikos, elgesio ir įvairiapusiai raidos sutrikimai, pagal TLK-10 šie grupių kodai: psichologiniai, specifiniai ir įvairiapusiai raidos sutrikimai (F80 – F89), intelekto sutrikimai (F70–79), elgesio bei emociniai sutrikimai, kurie dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje (F90 – F98). Patogiosios atrankos būdu buvo surinkti duomenys iš 70 vaikų, kurie dalyvavo dviejų savaičių trukmės kompleksinėje delfinų asistuojamoje terapijoje ir 70 vaikų, kurie gyveno įprastomis sąlygomis, jų nekeičiant. Vaikams, kurie dalyvavo kompleksinėje tyrimo programoje buvo taikoma: a) dešimt delfinų asistuojamos terapijos užsiėmimų kasdien po 30 min.; b) refleksų integracijos užsiėmimai; c) sensorinės integracijos užsiėmimai; d) socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimai. Tiriamieji buvo individualiai įvertinti dieną prieš prasidedant pirmajam užsiėmimui ir kitą dieną po paskutinės veiklos sesijos. Kontrolinės grupės dalyviai gyvenonįprastomis sąlygomis, jų nekeičiant. Po pirmo įvertinimo kontrolinė grupė buvo įvertinta po dviejų savaičių. Tyrimo dalyviams įvertinti buvo naudojami : 1. Autorinis – diagnostinis prof. dr. Daivos Mockevičienės ir doc. dr. Brigitos Kreivinienės instrumentas skirtas įvertinti vaikų neurosensomotoriką. 2. „Chandler“psichosocialinio vertinimo forma – vertinti tik delfinų terapijoje dalyvavę vaikai. 3. Po mėnesio po delfinų asistuojamos terapijos buvo vykdytas kokybinis pusiau struktūrizuotas pokalbis su tėvais, naudojant autorinę doc. dr. Brigitos Kreivinienės atgalinio ryšio anketą, siekiant įvertinti terapijos poveikį vaikams su psichikos ir elgesio sutrikimais psichomotorinei būklei praėjus mėnesiui. Išvados: Tyrimo rezultatai atskleidė, jog dviejų savaičių delfinų asistuojama terapija teigiamai paveikė vaikų psichomotorinę būklę ir psichosocialinių funkcijų pakitimus, o psichomotorinių funkcijų teigiamas kitimas tiesiogiai sietinas su geresnėmis psichosocialinėmis funkcijomis. Analizuojant vaikų su psichikos ir elgesio sutrikimais pokyčius po delfinų asistuojamos terapijos nustatytas patologinių refleksų slopinimo, pusiausvyros pagerėjimo, kalbinės raidos ir aukšto reaktyvumo elgsenos sumažėjimas tiesiogiai įrodo delfinų asistuojamos terapijos naudą, kada iš sensomotorinio lygmens einama prie motorinio suvokimo ir kognityvinių gebėjimų lygmens bei tuo pačiu plėtojami socialiniai įgūdžiai, plečiamos psichosocialinės funkcijos tokios kaip –. dalyvavimas, įsitraukimas į veiklą, pozityvus sąveikavimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimas savimi, pykčio ir nerimastingumo sumažėjimas, dėmesio koncentravimo ir t.t. Atliktas kokybinis tyrimas po mėnesio, po delfinų asistuojamos terapijos iš esmės atkartojo šio tyrimo kiekybinius rezultatus. Tėvai, auginantys vaikus su psichikos ir elgesio sutrikimais, nurodė, kad pagerėjo motorika ir kalba, dėmesio koncentravimas bei teigiamai pakito šie psichosocialiniai vaikų elgesio aspektai: savivertė; nerimastingumo lygis; bendradarbiavimo įgūdžiai; bendravimas ir emocijų raiška bei ženkliai sumažėjo destruktyvaus užsispyrimo, pykčio priepuolių skaičius.

Tyrimo tikslas. Įvertinti ergoterapijos ir abjangos masažo poveikį sergančiųjų reumatinėmis ligomis gyvenimo kokybei ir savarankiškumui. Uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų reumatinėmis ligomis rankų funkcijas tyrimo pradžioje, po abjangos masažo taikymo ir tyrimo pabaigoje. 2. Išsiaiškinti tiriamųjų savarankiškumą tyrimo pradžioje, po abjangos masažo taikymo ir tyrimo pabaigoje. 3. Analizuoti, kokia tiriamųjų gyvenimo kokybė tyrimo pradžioje, po abjangos masažo taikymo ir tyrimo pabaigoje. Metodika. Atliktas kokybinis tyrimas, o būtent – dviejų atvejų analizė. Kadangi buvo norima atskleisti detales, kurių negalima atrasti vien matavimais, į kokybinį tyrimą buvo integruoti kiekybinio tyrimo instrumentai siekiant pasitikrinti, ar gautą informaciją galima patvirtinti objektyvaus tyrimo instrumentais. Tyrime dalyvavo dvi moterys, 76 ir 70 metų amžiaus, priklausančios Klaipėdos miesto bendrijai „Artritas“. Tyrimas buvo atliktas dviejuose įstaigose, pradžiai holistinių terapijų mokykloje, paskui Klaipėdos miesto bendrijoje „Artritas“. Tyrimas truko 3 mėnesius, nuo spalio iki gruodžio. Holistinių terapijų mokykloje tyrimas trūko 1,5 mėnesio, abjangos masažas buvo darytas du kartus per savaitę. Vienas masažo seansas trūko apie vieną valandą. Iš viso buvo atlikta 12 seansų. Viso kūno masažui aliejai buvo parinkti atsižvelgiant į tiriamųjų kūno konstitucijos tipą, pirmos tiriamosios masažavimas vyko su sezamo aliejumi, antros tiriamosios – su saulėgrąžų aliejumi. Ergoterapijos užsiėmimai taip pat trūko 1,5 mėnesio, vyko 2 kartus per savaitę. Iš viso buvo pravesta 12 užsiėmimų. Su kiekviena respondente buvo dirbama individualiai pagal sudarytą programą, atsižvelgiant į rankos funkcijos ir savarankiškumo sutrikimą. Šią programą sudarė: pratimai judesių amplitudės lavinimui, smulkiosios motorikos ir judesių koordinacijos lavinimui, pratimai raumenų jėgos stiprinimui, taip pat sąnarių apsaugos principų mokymas. Užsiėmimai truko apie vieną valandą su pertrauka poilsiui. Taip pat kiekvienai tiriamajai buvo rekomenduojami pratimai, kurios jos galėtų atlikti namie savarankiškai. Tyrimo metų nė viena iš respondenčių papildomų reabilitacijos procedūrų gavę nebuvo. Tyrimo metu naudoti metodai ir instrumentai: SF-36 klausimynas gyvenimo kokybės vertinimui, dinamometras plaštakos raumenų jėgai įvertinti, goniometras aktyvių riešo judesių įvertinimui, manometras pirštų suspaudimo jėgai įvertinti, klausimynas ir pusiau struktūruotas interviu. Tiriamųjų vertinimas buvo atliktas tris kartus: per pirmą susitikimą su tiriamąją, po atliktų abjangos masažų, po taikytų ergoterapijos užsiėmimų. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad žmonėms, sergantiems reumatinėmis ligomis, didžiausi sunkumai kyla apsitarnavimo srityje. Liga apriboja rankų sąnarių judesius ir sukelia skausmą, o tai mažina sergančiųjų savarankiškumą. Sumažėjęs savarankiškumas neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Po abjangos masažo terapijos pakartotinai įvertinus tiriamųjų rankų funkcionavimą buvo matomas pagerėjimas, išskyrus pirmos tiriamosios dešinės rankos stipininį nuokrypį ir kairės rankos alkūninį nuokrypį. Antros tiriamosios kairės rankos stipininis nuokrypis taip pat liko nepakitęs, ir nepakito abiejų rankų bendra plaštakos jėga. Gyvenimo kokybės vertinimas abiejų tiriamųjų parodė pagerėjimus tokiose srityse kaip emocinė būsena ir patiriamas skausmas. Po ergoterapijos užsiėmimų pakartotinai įvertinus tiriamųjų rankų funkcionavimą buvo matomas pagerėjimas visuose matavimuose. Pakartotinai atliktas gyvenimo kokybės vertinimas parodė pagerėjimus tokiose srityse kaip fizinis aktyvumas ir bendras sveikatos vertinimas. Pirmos tiriamosios taip pat pagerėjo veiklos apribojimai dėl emocinių sutrikimų, o antros tiriamosios – veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, energingumas/gyvybingumas, socialinė funkcija. Išvados: 1. Pirmos tiriamosios po taikytos abjangos masažo terapijos pagerėjo abiejų rankų riešo lenkimo ir tiesimo amplitudės. Dešinės rankos alkūninis nuokrypis bei kairės rankos stipininis nuokrypis taip pat pagerėjo. Kairės rankos alkūninis nuokrypis ir dešinės rankos stipininis nuokrypis liko nepakitę. Abiejų rankų I-II pirštų, I-II-III pirštų, rakto suspaudimo ir bendra plaštakos jėga taip pat padidėjo. Antros tiriamosios abiejų rankų riešo lenkimo ir tiesimo amplitudės bei alkūninis nuokrypis pagerėjo, dešinės rankos pagerėjo ir stipininis nuokrypis. Kairės rankos riešo stipininis nuokrypis liko nepakitęs. Abiejų rankų I-II, I-II-III pirštų bei rakto suspaudimo jėga padidėjo. Nepakito abiejų rankų bendra plaštakos jėga. Po ergoterapijos užsiėmimų pirmos tiriamosios abiejų rankų riešo lenkimo, tiesimo, alkūninio ir stipininio nuokrypio amplitudės dar labiau pagerėjo. Abiejų rankų I-II, I-II-III pirštų, rakto suspaudimo ir bendra plaštakos jėga taip pat dar labiau padidėjo. Antros tiriamosios abiejų rankų riešo lenkimas, tiesimas, alkūninis ir stipininis nuokrypis taip pat pagerėjo. Abiejų rankų I-II pirštų, I-II-III pirštų, rakto suspaudimo ir bendra plaštakos jėga taip pat padidėjo. 2. Pagerėjęs rankų funkcionavimas lėmė padidėjusį savarankiškumą kai kuriose gyvenimo srityse. 3. Abiejų tiriamųjų gyvenimo kokybė po abjangos masažo pagerėjo tokiose srityse kaip emocinė būsena bei patiriamas skausmas. Po ergoterapijos užsiėmimų abiejų tiriamųjų gyvenimo kokybė pagerėjo tokiose srityse kaip fizinis aktyvumas ir bendras sveikatos vertinimas. Pirmos tiriamosios taip pat pagerėjo veiklos apribojimai dėl emocinių sutrikimų, o antros tiriamosios – veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, energingumas/gyvybingumas, socialinė funkcija. Nepakitę liko patiriamas skausmas ir emocinė būsena. Galima pasakyti, kad tiek abjangos masažas, tiek ergoterapija turėjo įtakos tiriamųjų fizinei būklei, savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Šie metodai labiau papildo vienas kitą, negu kažkuo skiriasi.

Temos aktualumas. Vis labiau atkreipiamas dėmesys ekologijai ir sveikai gyvensenai, todėl ligų gydymui ir profilaktikai renkasi natūralius augalinius preparatus. Vartojant fitoterapinius preparatus organizmą veikia medžiagų kompleksas. Poveikis, kurį sukelia augaliniai preparatai, būna daugialypis ir kompleksinis. „Moksliškai įrodyta, kad negalavimus gydo augaluose esančios veikliosios medžiagos, tam tikri cheminiai junginiai (vitaminai, mineralinės medžiagos, alkaloidai ir kt.). Šiandieną mes susiduriame su cheminių vaistų trūkumu ar neefektyvumu, vis daugiau žmonių patiria nepageidaujamus šalutinius poveikius ir diskomfortą ne tik namuose, bet ir aktyviai gydantis stacionare. Tyrimo tikslas: atskleisti fitoterapijos preparatų asortimentą ir poreikį stacionare. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti respondentų žinias apie fitoterapiją ir jos taikymą.
2. Nustatyti, kokia augalinių vaistų forma yra skiriama medikų pacientams stacionare.
3. Ištirti augalinių preparatų poreikį stacionare.
4. Atlikti palyginamąją analizę medicinos darbuotojų poreikio renkantis fitoterapijos preparatus. Tyrimas: pasirinkta kiekybinio tyrimo metodika, • empirinis metodas, kurio pagrindinis instrumentas - anketa. • Statistinis –matematinis tyrimo metodas, kur gauti duomenis analizuoti naudojant dažnių ir kryžmines lenteles. Tyrimas buvo atliktas LSMU Kauno ligoninėje, buvo apklausta 200 respondentų, kurie dirbo šiame stacionare. Rezultatai: buvo išanalizuota demografiniai duomenys, fitoterpija ir jos taikymas , augalinių preparatų poreikis stacionare, jų naudojimo forma ir poreikis. Atlikta medicinos darbuotojų poreikio renkantis augalinius preparatus analizė. Išvados:

1. Daugiau kaip puse apklaustų medicinos darbuotojų žino ir taiko savo srityje augalinius preparatus. Mažiau kaip puse Lietuvos gyventojų žino kas yra fitoterapija.
2. Atlikus apklausą, daugumą medicinos darbuotojų rinkosi minkštos formos vaistą, tačiau nevengiama skystos (tinktūros) ar kietos (tabletės, kapsulės) formos fitoterapinių preparatų, mažiausiai populiari stacionare skystos formos ( įv.arbatos ).
3. Dauguma (86 proc.) respondentų mano, kad augaliniai preparatai yra reikalingi stacionare, kaip pagalbinis preparatas. Tačiau absoliuti dauguma respondentų nesutinka augalinių preparatų naudoti kaip pagrindinį preparatą,.
4. Atlikus sisteminę analizę, galima daryti išvadą, kad medicinos darbuotojai naudoja ir naudotų augalinius preparatus kaip veiksmingą papildomą priemonę konservatyvaus įvairių ligų gydymo metu. Tačiau stacionare augalinių vaistų asortimentas palygint su cheminiais vaistais, yra labai mažas - tik 0,25 proc.

Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti fitoterapijos priemonių poveikį žmonių virškinimo sistemos sutrikimams Tyrimo metodika: Atlikta aprašomoji statistinė analizė, kuri magistro darbe pateikiama grafikais bei lentelėmis. Apklausa buvo patalpinta į Apklausa.lt ir platinta socialiniuose tinkluose. Anketa sudaryta remiantis išanalizuota moksline literatūra ir darbe iškelta hipoteze. Tyrimo imties charakteristika: apklausti 81 skirtingų profesijų respondentas nuo 18 metų ir vyresni. Metodas: apklausa. Instrumentas: klausimynas (demografiniai ir specifiniai klausimai), kurį sudaro 46 klausimai. Respondentai atsakė į klausimus prieš maisto papildo Herbasetis vartojimą ir po jo vartojimo. Raktiniai žodžiai: fitoterapija, augalai, respondentai Rezultatai. Išanalizuota ir susisteminta mokslinė literatūra, kurioje pateikiami tyrimai, atlikti su įvairiomis fitoterapinėmis priemonėmis. Išstudijuoti moksliniai straipsniai parodo, jog fitoterapija, kaip viena iš holistinės medicinos šakų, yra vis labiau populiarėjanti ir fitoterapinės priemonės plačiai taikomos tiek holistinėje, tiek ir alopatinėje medicinoje. Darbe atliktas tyrimas patvirtino hipotezę, kad augalai, jų dalys, jų ekstraktai bei augaliniai preparatai yra efektyvūs šalinant arba palengvinant virškinimo sutrikimus, tokius kaip skrandžio, tulžies pūslės, kepenų, kasos, žarnyno negalavimai. Tyrime dalyvavo nedidelis respondentų skaičius, todėl siekiant išsamesnių rezultatų, tyrimą reikėtų plėtoti į jį įtraukiant daugiau respondentų. Išvados. Apibendrinti respondentų demografiniai ir savijautos duomenys. Apklausoje dalyvavo 81 respondentas nuo 25 iki 62 metų, jie atsakė į klausimus apie savijautą ir nurodė savo sveikatos būklę prieš vartojant fitoterapinį maisto papildą Herbasetis ir po vartojimo. Respondentų amžiaus vidurkis 41 metai, nuokrypis 7,9. Išanalizuoti respondentų jaučiami simptomai leidžia daryti išvadą, kad respondentai jaučia labai skirtingus negalvimus, kurie gali būti būdingi ir sutrikus virškinamojo trakto veiklai, tačiau kadangi jokie medicininiai tyrimai respondentams nebuvo atliekami, galima daryti išvadą, jog pagerėjo jų bendra savijauta. Įvertinti respondentų savijautos pokyčiai vartojant maisto papildą Herbasetis ir matematinės statistinės analizės būdu palyginti rezultatai prieš vartojant maisto papildą Herbasetis ir po vartojimo pagrindžia darbe iškeltą hipotezę, kad augalai, jų dalys bei augaliniai maisto papildai yra efektyvūs mažinant virškinamojo trakto negalavimus bei gerinant bendrą organizmo savijautą. Siekiant tikslesnių įrodymų apie fitoteraijos priemonių veiksmingumą gerinant virškinamojo trakto būklę, būtina tyrimą plėtoti į jį įtraukiant daugiau respondentų bei atliekant specifinius medicininius tyrimus prieš fitoterapinių priemonių vartojimą ir tyrimus pakartojant po jų vartojimo kurso.

Įtampos tipo galvos skausmai išlieka svarbia sveikatos problema, nuo kurios kenčia didelė dalis pasaulio gyventojų. Šie galvos skausmai turi daug neigiamo poveikio žmonių gyvenimui, įskaitant sumažėjusį produktyvumą, praleistą laiką darbe ar mokykloje ir pablogėjusią bendrą gyvenimo kokybę. Farmakologiniai gydymo būdai yra prieinami, tačiau dažnai kelia susirūpinimą dėl jų saugaus vartojimo, nemalonių šalutinių poveikių, atsinaujinančių galvos skausmų, papildomų išlaidų ir dažnesnių apsilankymų pas šeimos gydytojus. Todėl daugelis žmonių ieško kitų, ne tradicinių gydymo būdų galvos skausmui malšinti. Tyrimo tikslas: Įvertinti ir nustatyti galvos ir kaklo savimasažo poveikį mažinant įtampos tipo galvos skausmo intensyvumą (stiprumą), dažnumą ir trukmę, taip pat galvos skausmo poveikį asmens kasdienei veiklai, funkciniams ir emociniams veiksniams. Tyrimo metodika. Šiame tyrime dalyvavo 24 suaugę asmenys (4 vyrai ir 20 moterų), kurie per pastaruosius dvylika mėnesių jautė įtampos tipo galvos skausmus. Tiriamųjų amžius buvo nuo 21 iki 62 metų. Visi potencialūs tyrimo dalyviai buvo apklausti dėl įtampos tipo galvos skausmo ir atrenkami remiantis Tarptautinės galvos skausmo asociacijos sudarytais įtraukimo ir atmetimo kriterijais. Visi dalyviai per keturias savaites atliko ne mažiau kaip 20 galvos ir kaklo savimasažo procedūrų. Tiriamieji buvo vertiname prieš ir po intervencijos. Tiriamųjų galvos skausmo intensyvumas, dažnumas, galvos skausmo poveikis kasdienei veiklai ir funkcinė bei emocinė negalia buvo vertinta galvos skausmo negalios indeksu (GSNI), o galvos skausmo priepuolių trukmė – galvos skausmo dienynu. Tyrimo duomenų statistiniai analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 24.0 versija. Atliekant tyrimą buvo laikomasi etikos principų. Naudoti instrumentai: Klausimynas - Galvos skausmo negalios indeksas (GSNI) ir galvos skausmo dienynas. Tyrimo rezultatai. Palyginus tyrimo rezultatus prieš ir po intervencijos (galvos ir kaklo savimasažo), nustatytas patikimas tiriamųjų galvos skausmo intensyvumo, jo dažnumo ir trukmės, sumažėjimas. rezultatų skirtumas prieš intervenciją ir po jos buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05). Taip pat nustatytas galvos skausmo poveikio indekso sumažėjimas, tiek emociniais, tiek ir funkciniais aspektais. Tiriamųjų prieš intervenciją galvos skausmo negalios indekso vidurkis buvo 51,75±6,73 balai, po intervencijos 27,25±6,54 balai. Iš viso negalios indekso vidurkis sumažėjo 24,5±7,9 balais ir tai statistiškai reikšmingas skirtumas, nes p<0,05. Išvada. Galvos ir kaklo savimasažas daro teigiamą poveikį žmonėms, kenčiantiems nuo įtampos tipo galvos skausmų, sumažina galvos skausmų intensyvumą, dažnumą ir trukmę, taip pat emocinę ir funkcinę negalią.