Polimerinių medžiagų naudojimas pakavimui, gaminiams bei įvairioms pramonės sritims per pastaruosius dešimtmečius ženkliai išaugo. Išsivystė įvairios 3D spausdinimo technologijos bei padidėjo polimerinių medžiagų naudojimo 3D spausdinimui apimtys. Greta plataus naudojimo, išaugo ir polimerinių atliekų kiekiai, kurie turi būti perdirbami, norint išsaugoti tvarią aplinką. Šiame darbe atlikti perdirbtų polimerinių medžiagų skirtų 3D spausdinimui tyrimai. Tyrimams pasirinktos dvi dažniausiai naudojamos medžiagos pramoninių ir buitinių gaminių ar detalių spausdinimui: akrilnitrilo butadienio stireno polimeras (ABS) ir polilaktinė rūgštis (PLA). Iš šių medžiagų atspausdinti bandiniai mechaninių savybių tyrimams ir nustatytos pagrindinės mechaninės charakteristikos: tempiamasis stipris, santykinis bandinio pailgėjimas, smūginis tąsumas ir kt. Palygintos naujų medžiagų ir perdirbtų medžiagų savybės ir nustatyta, kad perdirbimas turi įtakos medžiagų savybėms, jos gali nuvertėti 15-30 proc. Polimerinių medžiagų savybės kinta dėl ultravioletinių (UV) spindulių poveikio. Todėl darbe atlikti tyrimai laikant spausdintų medžiagų bandinius UV aplinkoje. Gauti tyrimų rezultatai leido nustatyti minimalią UV poveikio trukmę, po kurios medžiagų savybės pakinta. Tyrimų rezultatai parodė, kad perdirbtos PLA ir ABS medžiagų savybės pakinta, medžiagos tampa trapesnės, į tai reikia įvertinti projektuojant ir spausdinant gaminius iš perdirbtų polimerinių medžiagų.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama naftos produktų krovos terminalo suprastruktūros ir infrastruktūros pagrindiniai parametrai. Pateikiama krovos įrangos analizė. Darbo tikslas - išanalizuoti AB „Klaipėdos nafta“ autocisternų pakrovimo aikštelėje vykdomų krovos darbų apimtis ir pateikti pasiūlymus autocisternų srautui suvaldyti bei maksimaliai išnaudoti esamus pajėgumus. Atlikta autocisternų srauto prognozė 10 metų į priekį (iki 2029 metų). Paskaičiuoti reikalingi technologiniai pajėgumai augančiam autocisternų srautui aptarnauti. Paskaičiuotas autocisternų pakrovimo aikštelės efektyvumas.

Šiai dienai yra daugybė skirtingų balastinio vandens valymo technologijų, kurių efektyvumas priklauso nuo laivo energetinių įrenginių, konstrukcijos ir svarbiausia eksploatacinių sąlygų: plaukiojimo rajonų, vandens temperatūros, balastinių vandenų pasikeitimo dažnio, vandens druskingumo ir t.t. Šie aspektai sistemų pasirinkimo metu yra įvertinami nepakankamai, tame tarpe ir laivų klasifikacinių bendrovių „Balastinių vandenų tvarkymo gairėse“ (angl. Guidelines on Ballast Water Management) nėra pateikta reikalavimų, sekos ar konkrečios metodikos, neatsižvelgiama į laivų tipus ir eksploatacijos specifiškumą. Todėl šio baigiamojo darbo tikslas yra išanalizuoti balastinio vandens valymo sistemų tipus, identifikuoti populiariausias sistemas, nustatyti sistemų efektyvumą įtakojančius faktorius ir paruošti metodologinius pagrindus sistemų parinkimui. Šiame darbe yra apžvelgiami balastinio vandens aplinkosauginiai reikalavimai, išanalizuojamos BVVS technologijos, atliekamas jų vertinimas, išnagrinėjama balasto įtaka skirtingų tipų laivams, atliekama analizė kokio tipo sistemos yra tinkamos tam tikro tipo laivams. Atliekama prognozė siekiant įvertinti pasaulinio laivyno laivų BVVS įrengimą. Darbe yra atliekama identifikuotų trijų populiariausių BVV sistemų SSGG analizė ir jos pagalba yra išryškinami kiekvienos sistemos pasirinkimą įtakojantys faktoriai su tam tikrais sistemos funkcionavimo įtakos svorio koeficientais. Taip pat remiantis gautais įtakojančiais faktoriais atsitiktiniam laivui yra sudaromi metodologiniai pasiūlymai tinkamiausios BVV sistemos laive parinkimui.

Darbe analizuojamos Baltijos jūros regiono laivybos ir laivų remonto pramonės vystymosi tendencijos. Atliekama Baltijos jūros regiono laivų remonto įmonių analizė, analizuojama AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė ir jos laivų remonto technologinė infrastruktūra. Atlikus plūdriųjų dokų užimtumo prognozavimo skaičiavimus, doko parametrų pagrindimo, Malkų įlankos akvatorijos optimizavimo, plūdriųjų dokų suglaudymo galimybių analizė, laivybos parametrų, laivų apsisukimo baseino, įplaukos kanalo skaičiavimus ir PANAMAX doko SSGG analizė, pagristas PANAMAX doko įsigijimo racionalumas. Darbo tikslas: Ištirti AB „Vakarų laivų gamykla“ laivų remonto technologijų racionalios plėtros kryptį ir jos praktinio realizavimo sprendimus, sąsajoje su laivybos vystymosi tendencijomis Baltijos jūros regione. Darbo uždaviniai: Atlikti Baltijos jūros regiono šalių laivų remonto potencialo palyginamąją analizę, vertinant laivybos ypatumus; Apžvelgti Baltijos jūros regiono šalių laivų remonto įmonės; Ištirti AB „Vakarų laivų gamykla“ dokavimo technologijų pajėgumus ir atlikti jų perspektyvinę prognozę; Nustatyti dokavimo infrastruktūros racionalius pakeitimus, vertinant jų praktinio realizavimo aspektus.

Baigiamajame magistro darbe buvo nagrinėjamas administracinio pastato esančio uosto teritorijoje energetinis efektyvumas, siūlomas energetinio optimizavimo modelis. Teorinėje dalyje pateikta informacija apie esama energetinio naudingumo pastato būklę, pateikiami pastato energetinio efektyvumo optimizavimo pasiūlymai. Aprašyti administracinio pastato išorės atitvarų sprendiniai, bei apžvelgti užsienio ir Lietuvos autorių atlikti tyrimai, kurie yra susiję su šiuo atliekamu tyrimu. Šioje dalyje taip pat pateiktos teorinės žinios apie išorinių atitvarų įrengimo medžiagas. Pateikta energetinio naudingumo sertfikavimo skaičiavimo duomeys, teoriniai ir faktiniai energetinių išteklių suvartojimai, administracinės paskirties pastatų energijos vartojimo audito skaičiavimo metodika.. Tyrimų metodikos dalyje detaliai aprašoma atliekamiems eksperimentams naudota įranga ir medžiagos. Taip pat, vadovaujantis turimais faktinių atitvarų šilumos srauto tyrimų rezultatais, atlikti faktinių atitvarų šilumos laidumo koeficientų palyginimai su planuotais techninio projekto rodikliais. Tyrimų rezultatų ir analizės dalyje pateikiami gautų skaičiavimų, tyrimų ir skaitmeninio modeliavimo rezultatai. Vadovaujantis atlikto skaičiavimo, eksperimento ir skaitmeninio modeliavimo rezultatais, nustatytos reikalingos investicijos administracinio pastato energetinio efektyvumo optimizavimui.

Magistro baigiamajame darbe buvo analizuojami korozijos pažeidimai, susidarantys naftos perdirbimo įmonės AB „ORLEN Lietuva“ kondensato valymo bloko (KVB), elektrinio druskų ir vandens šalinimo bei atmosferinės rektifikacijos įrengimų kombinuoto įrenginio LK-2 komplekso, 100-osios sekcijos įrenginiuose. Įrenginiai analizei pasirinkti, atsižvelgiant į įmonės siekius modernizuoti kondensato valymo bloką. Išanalizuoti korozijos procesui įtakos turintys veiksniai, būdingos korozijos rūšys ir nustatytos labiausiai korozijos pažeidžiamos įrengimų vietos. Eksperimentinėje dalyje buvo tiriamas anglinio plieno S235 atsparumas korozijai technologinio kondensato, druskingo vandens, sieringo ir druskingo vandens mišinio terpėse. Atsparumas korozijai buvo vertinamas pagal jo masės praradimą per laiką ir naudojant linijinės poliarizacijos varžos metodą. Tyrimo metu buvo buvo panaudotos koroziją mažinančios apsaugos priemonės. Druskingo vandens ir druskingo ir sieringo vandens mišinio terpių agresyvumas buvo mažinamas naudojant inhibitorių CHIMEC 1839. Siekiant sustiprinti paviršinį plieno S235 sluoksnį, bandiniai buvo skirtingai termochemiškai apdoroti - įazotinti ir įanglinti-grūdinti. Po to pamatuotas bandinių kietumas Vikerso metodu, ištirtas jų atsparumas korozijai sieringo vandens ir druskingo vandens terpėse.

Darbo tikslas - sukurti SWAT hidrologinį modelį ir atlikti parametrų vertinimą mažame Akmenos–Danės upės baseine. Darbo uždaviniai: atlikti Akmenos-Danės upės baseino erdvinį skaitmenizavimą ir sudaryti kuriamo modelio hidrologinius atsako vienetus (HRU); įvertinti AD SWAT modelio rezultatus panaudojant SWAT Error checker vizualizavimo programą; sudaryti klimato kaitos scnenarijus ir įvertinti jų poveikį skirtingiems hidrologiniams upės baseino komponentams; sudaryti AD upės baseino prognostinius scenarijus. AD SWAT modelis buvo vykdomas naudojant ArcSWAT plėtinį ArcGIS kompiuterinėje programoje. Įtraukti 7 įėjimo duomenų rinkiniai: kaukės, DEM, žemės naudmenų, dirvožemio, Lietuvos upių tinklo ir kitų vandens telkinių sluoksniai ir meteorologiniai duomenys. Sukurtas tarpinis HRU duomenų rinkinio sluoksnis, kuriame sugeneruota virš 200 HRU kombinacijų. SWAT error checker programos pagalba atskleista, kad modelyje verta atkreipti dėmesį į galimus neadekvačius nuosėdų kiekius 28-ame ir 26-ame HRU vienete, 99,4% NO3 pašalinama iš dirvožemio profilio, neįprastai mažai fosforo stresinių dienų, mažas N tirpumo santykis nuotėkyje, didžiausias išleidimo koeficientas į AD upę sugeneruojams Padvarių tvenkinyje. Nustatyta, kad iš pritaikytų 8 klimato kaitos scenarijų didžiausi virš 30% pokyčiai nustatyti 11-oje komponentų taikant CO2RCP6.0 – 8.5 klimato kaitos scenarijų, mažiausi pokyčiai pritaikius kritulių padidėjimo scenarijų ir labai nežymūs pokyčiai pritaikius labiausiai tikėtinus klimato kaitos scenarijus tiriamoje teritorijoje.

Adaptyvios intelektualios mokymos(si) aplinkos (VMA) kontekste analizuojama konceptualios klasterizacijos algoritmų taikymo galimybė, siekiant užtikrinti programinio agento gebėjimą „jausti“ kintančią aplinką ir atpažinti būsenas, kuriose jis atsiduria. Agento aplinka suprantama kaip VMA sąsaja su vartotoju ir VMA bazėje išsaugotus besimokančiojo modelis, kuris nuolat kinta mokymos(si) proceso eigoje. Agento gebėjimas „jausti“ suvokiamas kaip agento savybė klasifikuoti besimokančiuosius, atsižvelgiant į jų turimą žinių lygį, kuris taip pat kinta mokymos(si) proceso eigoje. Taikant literatūroje aprašytus konceptualios klasterizacijos algoritmus, siekiama atrinkti geriausiai tinkantį probleminės srities specifikai, pritaikant realiems duomenims modeliuoti.

Siekiant sukurti optimalų alternatyvią biometrinę autentifikavimo sistemą būtina surasti geriausią neuroninį tinklą. Darbe yra kuriami įvairūs neuroniniai tinklai ( MLP ir LSTM) kurie turės skirtingus hiperparametrus. Keičiant juos bus siekiama surasti geriausią tinklą bei jo parametrus hiperparametrus kuris gebės aptikti tinkamus vartotojus su didžiausią tikimybę.

Didėjanti pasaulio populiacija, o tuo pačiu ir pasaulio prekyba, kurios didžioji dauguma vyksta jūromis, veda prie milžiniško šiam vandens transportui kuro kiekio suvartojimo ir emisijų į atmosferą didėjimo, kas neabejotinai prisideda prie klimato kaitos ir kelia pavojų globaliam klimato stabilumui. Visa tai verčia griežtinti reikalavimus jūrų transporto degalams ir ieškoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo būdų. Vienas iš jų yra alternatyvių degalų naudojimas. Siekiant kuo didesnę įprastinio kuro dalį pakeisti atsinaujinančiais alternatyviais degalais siūlomi metanolis ir biodyzelinas bei jų mišiniai su dyzelinu. Šie komponentai plačiai naudojami dėl jų gamybos paprastumo ir draugiškumo aplinkai. Biodyzelino ir metanolio maišymas su dyzelinu yra ribotas, kas skatina ieškoti sudėtingų daugiakomponenčių mišinių panaudojimo jūrų transporte galimybių. Šiame darbe, siekiant kuo didesnę jūrinio dyzelino dalį pakeisti iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaunamais komponentais, kaip alternatyva jūriniam kurui, buvo tiriami skirtingų proporcijų jūriniodyzelino, metanolioirbiodyzelino mišiniai su homogeniškumą gerinančiais priedais – dodekanoliu ir 2-etilheksil nitratu.Taip pat darbe atlikta tiriamų mišinių lyginamoji analizė su jūrinio kuro standartu ISO 8217:2017 „Jūrų laivų kuras. Reikalavimai ir tyrimo metodai“, įvertinta procentinė komponentų įtaka tokiems degalų parametrams kaip tankis, klampis, šilumingumas, drumstimosi temperatūra, pliūpsnio temperatūra, distiliacijos charakteristikos ir cetaninis indeksas, pateiktos praktinės rekomendacijos dėl galimybės naudoti šiuos mišinius kaip alternatyvius jūrų transporto degalus.

Augant pasaulio gyventojų skaičiui ir tarptautinei prekybai, jūrų transportas tapo viena iš saugiausių ir plačiausiai naudojamų transportavimo rūšių. Šiuo metu jūrų transportas apima apie 80 % tarptautinės prekybos. Visą tai lemią didžiulį kuro suvartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekio augimą. Tai prisideda prie klimato kaitos ir globaliai kelia pavojų klimatui bei jo stabilumui. Nuolat griežtėjantys tarptautiniai reikalavimai jūrų transportui skatina ieškoti įvairių emisijų mažinimo būdų. Vienas iš efektyviausių sprendimų – alternatyvių degalų naudojimas. Norint kuo daugiau tradicinio kuro pakeisti atsinaujinančiais alternatyviais degalais, siūloma naudoti metanolio ir biodyzelino mišinius su dyzelinu. Šie komponentai plačiai naudojami dėl jų lengvos gamybos ir ekologiškumo. Tačiau biodyzelino ir metanolio maišymas su dyzelinu yra ribotas, todėl verčiama ieškoti galimybių panaudoti sudėtingesnius daugiakomponenčius mišinius jūrų transporte. Šiame darbe, kaip alternatyva jūriniam kurui buvo sudaromi įvairių proporcijų metanolio, biodyzelino ir dyzelino mišiniai su homogeniškumą gerinančiais priedais – dodekanoliu ir tret-butilhidrochinonu. Darbe buvo atlikta sudarytų mišinių lyginamoji analizė, palyginant juos su jūrinio kuro standartu ISO 8217:2017 „Jūrų laivų kuras. Reikalavimai ir tyrimo metodai“. Įvertinta komponentų įtaka kuro parametrams kaip tankis, klampis, šilumingumas, drumstimosi temperatūra, pliūpsnio temperatūra, distiliacijos charakteristikos ir cetaninis indeksas. Pateiktos praktinės rekomendacijos dėl šių mišinių naudojimo kaip alternatyvių degalų jūrų transporte galimybės.

Jūrų transportas yra viena iš labiausiai paplitusi transporto rūšių. Kasmet laivų kiekis vis didėja, o kartu didėja ir iškastinio kuro naudojimas ir kaip to pasekmė – emisijų kiekiai. Sparčiai didėjantis CO2, SOx ir kietųjų dalelių kiekiai atmosferoje skatina klimato kaitą, didėja atmosferos tarša, daugėja rūgščių lietų. Dėl šių prieţasčių yra griežtinami emisijų iš laivų reikalavimai, ieškoma iš atsinaujinančių šaltinių pagamintų degalų alternatyvų. Viena iš tokių alternatyvų yra kompleksiniai metanolio, biodyzelino ir jūrinio dyzelino mišiniai. Nustatyta, kad alkoholių ir biodegalų naudojimas degaluose mažina emisijų kiekį, o dėl savo sudėtyje turimo deguonies, pasiekiamas geresnis degalų degimas. Be to metanolis savo sudėtyje neturi azoto ir sieros junginių, todėl yra sumažinamos NOx ir SOx emisijos. Atsižvelgiant į literatūroje pateiktus duomenis, biodyzelino ir metanolio kiekiai dyzelino mišiniuose turi būti ribojami, o jų gamybos metu būtina naudoti papildomus priedus. Daugiakomponenčių mišinių kūrimas leistų didžiąją iškastinio kuro dalį pakeisti į atsinaujinančius, aplinkai draugiškus komponentus.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama antrinių žaliavų panaudojimo galimybės betono gaminių gamyboje ir betono su antrinių žaliavų priemonėmis stiprumo savybės. Atlikta mokslinių darbų analizė, kurioje mokslininkai nagrinėja stiklo plastiko, PET, polistireno dalelių ir gumos granulių panaudojimo betone galimybes. Eksperimentinėje dalyje pateikiama tyrimo metodika. Atlikti tyrimai su kubo formos (100 x 100 x 100 mm3) betono be užpildo ir betono su stiklo plastiko, PET, polistireno dalelių ir gumos granulių (3 mm ir 5 mm) užpildais stipriui gniuždant nustatyti. Pateikti eksperimentinio tyrimo rezultatai parodė, kad naudojant dviejų skirtingų dydžių užpildų daleles galima panaudoti betono gamyboje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.

Baigiamajame magistro darbe tiriama ašinės jėgos įtaka pirso kratinės poliui. Tikrinama kokie poslinkiai pasireiškia, jeigu į polį atsitrenkia laivas. Kaip šiuos poslinkius įtakoja pirso antstato ašinės jėgos dydis. Darbe atliekamas statinio skaitinis modeliavimas ir eksperimentinis pirso poliaus tyrimas ir modeliavimas. Teorinėje dalyje atlikta literatūros apžvalga apie pirso konstrukciją, aptarti išoriniai poveikiai veikiantys statinį (hidrostatinė vandens apkrova, bangų apkrovos, dinaminė jėga, eksploatacinės ašinės ir išskirstytos apkrovos). Taip pat aptartos metalo savybės bei gruntų charakteristikos. Tiriamojoje dalyje atlikti pirso statinio skaitiniai modeliavimai, keičiant dinaminės skersinės jėgos pridėjimo vietą, didinant ašinės jėgos dydį ir keičiant grunto savybes. Palyginta kaip keičiasi rezultatai sudarant skirtingus skaičiavimų modelius. Sudarytas eksperimentinis modelis ir apskaičiuota dinaminė skersinė jėga kuri paveikia modelį. Eksperimento metu išmatuoti poslinkiai ir mechaniniai virpesiai. Taip pat ištirti grunto sluoksniai ir grunto sluoksnių tamprumo moduliai. Taip pat sudarytas eksperimentinio pirso modelio skaičiavimas, pritaikant gautus grunto savybių rezultatus ir naudotas apkrovas. Visi gauti poslinkiai sulyginti, rezultatai pavaizduojami grafiškai. Atlikus visus eksperimentinius bandymus ir modeliavimus, ištirta, kad ašinė apkrova turi didelę įtaką pirso krantinei.

Elektrinis transportas šiuo metu yra augantis transporto segmentas, nes siekiama mažinti aplinkos taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą, kurį lemia vidaus degimo variklių naudojimas transporto sektoriuje. Šiame darbe yra apžvelgiamos ir palyginamos įvairios elektrinių variklių konstrukcijų topologijos, jų elektrinės bei magnetinės savybes, trūkumai bei problemos. Įvertinamas jų pritaikymas elektriniame transporte. Vienas iš svarbiausių elektrinių variklių kriterijų yra galios tankis. Šiomis savybėmis pasižymi ašinio magnetinio srauto varikliai, kurių galios tankis yra didesnis lyginant su radialinio tipo varikliais. Darbe suprojektuotas ir sukurtas ašinio magnetinio srauto sinchroninis elektros variklis, kuris galėtų būti naudojamas elektriniame transporte. Visas kūrimo procesas aprašytas, pateikiama metodika, skaičiavimai, rezultatai su išvadomis.

Pasaulyje kiekvienais metais susidaro apie 55 milijonus tonų polipropileno plastiko atliekų, o tai sudaro 20 proc. visos plastiko gamybos. Tik dalis plastiko atliekų yra perdirbama, o kita plastiko dalis yra šalinama sąvartynuose. Todėl tai kelia didelį aplinkosauginį susirūpinimą. Siekiant sumažinti aplinkai daromą taršą, vienas iš sprendimų būtų naudoti pirolizės procesą, kurio metu yra sukuriami aukštesnės pridėtinės vertės produktai. Iš polipropileno išgauta pirolizės alyva pasižymi žemu oksidaciniu stabilumu, blogas oksidacinis stabilumas sukelia papildomų problemų naudojant, transportuojant, sandėliuojant ir pan. Šiame tyrime polipropilenas buvo perdirbamas nemaišomame periodiniame reaktoriuje lėtos pirolizės būdu žemoje temperatūroje. Kaip žaliava buvo naudojamas atliekinis polipropilenas. Didžiausia skysto produkto išeiga gauta pirolizės proceso metu buvo 350 °C ir 400 °C. Pirolizės alyvos stabilizavimui buvo pasirinkta naudoti hidrodinaminės kavitacijos reaktorių su Orifice plokštelėmis. Po hidrodinaminės kavitacijos pirolizės alyvos tankis, kinematinė klampa, šilumingumas, stingimo temperatūra atitinka jūrinio kuro standartą (ISO 8217:2017 „Jūrų laivų kuras. Reikalavimai ir tyrimo metodai“). Gautų pirolizės alyvų >180 °C ir 180-320 °C frakcijų savybės atitinka atitinkamai EN 228 ir EN590 standartus. Hidrodinaminė kavitacija turi didelę įtaką dvigubų jungčių C=C suardymui. Jodo skaičius po hidrodinaminės kavitacijos pirolizės alyvoje ir atskirtose frakcijose sumažėjo 86 proc., o tai rodo, kad pirolizės alyva yra stabilesnė.

Pasaulyje sparčiai besivystant elektra varomoms transporto priemonėms atsiranda vis daugiau problemų susijusių su jų energijos sąnaudomis. Labai didelė problema šioje srityje yra elektros energijos sukaupimas ir naudojimas. Siekiama, kad būtų galima elektra varoma transporto priemone nuvažiuoti kuo didesnį atstumą su kuo mažesnėmis energijos sąnaudomis. Tam reikalingi labai talpūs akumuliatoriai ir atitinkami valdymo algoritmai. Blogai parinkti valdymo algoritmai gali be reikalo ir greitai iššvaistyti akumuliatoriuose sukauptą energijos rezervą ir sumažinti nuvažiuojamą atstumą. Šiame darbe apžvelgiami labiausiai paplitę sistemų valdymo algoritmai, tokie kaip PID reguliatorius, greičio profiliai ir neraiškioji logika. Apžvelgus kiekvieno iš jų panaudojimo atvejus mokslinėje literatūroje nutarta elektrinio traukinio greičio kontrolės sistemą mažinančią energijos sąnaudas kurti remiantis greičio profiliais. Darbe taip pat nagrinėjami įtolintų sistemų valdymo būdai Bluetooth ryšio pagalba. Darbe aprašomas tiek techninės, tiek programinės sistemos kūrimo procesas. Sukurta sistema yra automatinė, o jos inicijavimas ir duomenų rinkimas vyksta nuotoliniu būdu. Atliekant sistemos patikrinimą eksperimentiniu būdu buvo stebimas sistemos elektros energijos suvartojimas, o po to palyginamas su prieš tai buvusios sistemos energijos suvartojimu. Atlikus palyginimą nustatyta, kad naujos sistemos veikimas užtikrina tolydų elektrinio traukinio modelio judėjimą ir mažesnes energijos sąnaudas.

Darbe yra tiriama įmonės „Scandia Steel Baltics“ gamybos linijos. Įmonėje esančios gamybos linijos gamina tą pačią produkciją, tačiau naudoja skirtingus technologinius procesus bei yra skirtingo automatizavimo lygio. Tyrimu norima palyginti šiuos automatizavimo lygius ir nustatyti koks automatizavimo lygis yra kiekviename procese. Eksperimento metu yra surenkami gamybos linijos duomenys, tokie kaip produkcijos pagaminimo laikas, elektros energijos sunaudojimas kiekvienoje gamybos linijoje bei gamybos linijų našumas. Gauti duomenys yra analizuojami Microsoft Excel programoje ir pateikiamos išvados.

Šiame magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjami konteineriai bei jų srautai 5 Baltijos jūros uostuose. Analizuojamas konteinerių krovos automatizavimas, krovos technologijos, terminalo planavimo modeliai. Taip pat analizuojama LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių krovos rezultatai, infrastruktūros bei superstruktūros parametrai bei krovos galimybės. Šiame magistro baigiamajame darbe yra apskaičiuota: konteinerių srautas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ terminale 2023 – 2027 metais; konteinerių terminalo infrastruktūra ir superstruktūra; apskaičiuotas reikalingas terminalo plotas norint perkrauti 2027 metų prognozuojama konteinerių srautą. Taip pat apskaičiuojama laivų bei krovos įrangos sukuriamos emisijos.

Vandens prieinamumas pasaulyje kelia vis didesnį susirūpinimą globaliu mastu. Sparčiai vystantis spaudos ir dažymo pramonei, kasmet pasaulyje pagaminama iki 7,0 × 105 tonų dažų (Fedorov et al., 2021). Azo grupės dažai yra plačiai naudojami maisto pramonėje, taip pat apdorojant vilną, šilką, poliamido pluoštą, odą, popierių, muilą, medieną, mediciną. Tarp visų tekstilės ir popieriaus pramonėje naudojamų dažų rūšių beveik 50–70 proc. dažų yra azo grupės dažai, kuriuos sunkiausia pašalinti iš nuotekų (Song et al., 2009). Pastaraisiais metais tekstilės pramonės nuotekos sukėlė rimtų aplinkosaugos problemų dėl stiprios pigmentacijos, didelio toksiškumo ir kancerogeniškumo. Maždaug 18–20 proc. visų pramonėje naudojamų azo grupės dažų dėl netinkamo apdorojimo patenka į nuotekas, o po to ir į aplinką (Gore et al., 2014). Dažais užterštos nuotekos daro neigiama įtaką vandens ekosistemai, žuvims, augalams ir kitiems vandens organizmams. Dėl didėjančio dažų sunaudojimo svarbu yra tobulinti tokių teršalų pašalinimo metodus. Egzistuoja įvairūs tekstilės, maisto ir kitų pramonės nuotekų valymo būdai, kurie padeda sumažinti šių nuotekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Dažniausiai pasitaikantis nuotekų valymo būdai yra membraninis filtravimas, UV skaidymas, ozonavimas, tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų atliekama naudojant hidrodinamines kavitacijos procesą nuotekų valymui. Hidrodinaminės kavitacijos metu generuojami hidroksilo radikalai, kurie pasižymi stipriomis oksidacinėmis savybėmis, ir jie gali būti panaudoti azo grupės dažių šalinimui, šiuo atveju azorubino dažų šalinimui.