Tyrimo aktualumas ir savalaikiškumas nagrinėjamas klasikinių etinių teorijų požiūriu kuomet bandoma suprasti skirtingų pozicijų šalininkų argumentus vertinant dar negimusio žmogaus teises, galimybes ir vertingumą. Pagal keliamą problematiką, darbe aptariamas katalikybės požiūris į gyvybę, analizuojamos gyvybės pradžios etinės ir teisinės teorijos, taip pat aprašomi prieštaravimai tarp vertybių, kuomet priešpriešomis pateikiama asmens teisė į gyvybę ir asmens laisvė pasirinkti, jo teisė į apsisprendimą, kuris jį išskiria iš kitų būtybių. Darbe keliamas tikslas pasistengti pažvelgti į klasikines etines teorijas ir jų požiūrį į aborto problemą iš skirtingų pozicijų. Pagal tikslą formuluojami šie uždaviniai: išanalizuoti aborto sampratos raidą vakarų kultūroje; atskleisti aborto problematiką bioetikoje; išsiaiškinti klasikinių etinių teorijų požiūrį į aborto problemą; pateikti klasikinių etinių teorijų argumentų lyginamąją analizę bei apibendrinti darbą bei pateikti išvadas. Uždaviniams pasiekti pasitelkiami dokumentų, mokslinių straipsnių analizės, lyginimo ir apibendrinimo metodai. Išanalizavus skirtingas abortų sampratas lyginant jas klasikinių etinių teorijų požiūriu galima daryti išvadą, jog žmogaus gyvybė visuotinai pripažįstama visame pasaulyje kaip didžiausia žmogiška vertybė. Žmogus turi būti laikomas tikslu ir gyvybė buvo ir yra absoliuti vertybė. Darbą sudaro įvadas, kuriame pristatomas temos aktualumas, problema, tikslas, uždaviniai, tyrimo metodai. Dėstymo dalį sudaro 3 skyriai: 1. Aborto samprata vakarų kultūroje; 2. Aborto problematika bioetikoje; 3. Aborto koncepcija vakarų filosofijoje ir kultūroje; Klasikinių etinių teorijų argumentų lyginamoji analizė; išvados; literatūros sąrašas.

Darbo tikslas: išnagrinėti asmens duomenų apsaugos internete problemas, išanalizuoti etinę šių problemų pusę ir perspektyvas. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai su poskyriais, šaltinių ir literatūros sąrašas. Darbe yra analizuojama duomenų sisteminimo raida, duomenų skaitmeninimo raida. Analizuojama asmens duomenų apsaugos samprata ir reikšmė, jos teisinis reglamentavimas, tiriami asmens duomenų apsaugos iššūkiai ir problemos, pateikiamas gerosios praktikos pavyzdys. Analitinėje darbo dalyje pristatomi esminiai asmens duomenų pažeidimai internete, analizuojamas jų teisinis ir etinis aspektas, kategorijos, aprašomos dažniausiai pasitaikančių pažeidimų rūšys (informacinis karas, propaganda, sabotažas, duomenų vagystės). Aptariamas interneto/tinklo etiketas ir duomenų apsaugos perspektyvos skaitmeninės etikos kontekste.

Tyrimo aktualumas siejamas pastebimu vis daţnesniu socialinių tinklų naudojimu tarp 18-26 metų amţiaus ţmonių ir asmens etinės raiškos problematiškumu juose. Problema - daugelis socialinių tinklų paskyras turinčių jauno amţiaus ţmonių ne visada atkreipia dėmesį į asmens etinės raiškos svarbą ne tik gyvame, bet ir virtualiame pasaulyje. Darbo tikslas – išanalizuoti, kas yra asmeninė etika, tyrinėti asmens etinę raišką socialiniuose tinkluose, teoriniu aspektu išsiaiškinti, kodėl yra svarbi asmens etinė raiška ir kaip ji veikia kitus asmenis; tyrinėti socialinių tinklų esmę, veikimo principą ir tiksliai apibrėţti teikiamas jų fukcijas bei naudą ir ţalą; apibrėţti kokią įtaką kasdienybėje yra palikę internetas ir socialiniai tinklai: psichologiniu, socialiniu ir fiziologiniu aspektais; atlikti asmens etinės raiškos socialiniuose tinkluose auditorijos (18-26m.) tyrimą, suţinoti, kaip pasirinkto amţiaus auditorija reaguoja į savoką asmens etinė raiška, ar respondentai naudoja ir taiko jos diktuojamas gaires savo socialinių tinklų profiliuose; išskirti, kokias problemas sukelia asmens etinės raiškos nebūvimas internetinėje erdvėje.

Magistro darbe analizuojamas bioetikos ir informacinės visuomenės santykis. Keliama darbo pagrindinė problema - Kokia yra bioetikos reikšmė informacinei visuomenei, ypač technologijų keliamos grėsmės akivaizdoje? Ginama tezė - Daroma prielaida, kad bioetika riboja naujųjų technologijų keliamą grėsmę informacinei visuomenei. Pirmajame skyriuje analizuojama informacinės visuomenės samprata, formavimosi banga Europos Sąjungoje bei pagrindiniai Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės plėtros planavimo dokumentai. Antrajame skyriuje nagrinėjamas skaitmeninės etikos susiformavimas informacinėje visuomenėje, infosferos koncpto sampratai bei iššūkiai informacinėje visuomenėje ir etikos bei informacinės visuomenės santykis, pagridinės bioetikos teorijos. Trečiajame skyriuje atskleidžiamas dirbtinio intelekto iššūkis kaip bioetikos problema, „ekologiškos“ informacinės visuomenės bei informacinių karų problemos. Išanalizavus teorinius magistro baigiamojo darbo aspektus daroma išvada, kad bioetikos reikšmė informacinei visuomenei yra itin svarbi, nes tobulėjančios technologijos atneša net tik naudą, bet kelią grėsmę informacinei visuomenei. Bioetikai itin svarbi žmogaus gerovė, dėl to remiantis bioetikos principais siekiama sumažinti technologijų keliamą grėsmę.

Darbo tikslas – išanalizuoti darbuotojų atrankos procesą normatyviniu aspektu bei suformuluoti darbuotojų atrankos etinio audito kriterijus. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados. Pirmas skyrius turi du poskyrius, antras skyrius vienuolika poskyrių, o trečias skyrius - penkis. Įvade pristatytas temos aktualumas, tiriama problema, objektas, tikslas, hipotezė, uždaviniai ir metodai. Pirmajame skyriuje analizuojama darbuotojų atrankos proceso ir etinio vertinimo samprata. Antrajame skyriuje analizuojamas darbuotojų atrankos proceso pažeidžiamumo atsiradimo priežastys ir kaip neetiškas elgesys kenkia kandidatui, organizacijai ir valstybei. Trečiajame skyriuje nurodyti darbuotojų atrankos etinio audito metodai ir šaltiniai, kriterijų vertinimo standartai, kurie pateikiami iliustracijose. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kurios padės etikos auditoriams vertinti organizacijų darbuotojų atrankos procesą, kad organizacijos sulauktų daugiau kandidatų.

Darbo tikslas: Tikslas – nustatyti ištuokų priežastis, etinių vertybių kitimą ir išsiaiškinti prevenciją, remiantis I. Kanto ir J. Benthamo įžvalgomis, Lietuvos valstybės politiniais dokumentais, bei kitų autorių darbais, straipsniais, interviu. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, literatūros sąrašas ir rekomendacijos. Darbe yra analizuojama skyrybų Lietuvoje (1990 – 2018) tema iš utilitaristinių ir deontologijos etikos teorijos perspektyvų. Norint išsiaiškinti pagrindinius klausimus, pirmiausia pateikiama etinių teorijų ideologijos, šeimos samprata ir tuomet pereinama prie skyrybų tematikos.

Temos aktualumas. Šiuolaikinis pasaulis jau garsiai konstatuoja faktą, kad dirbtinis intelektas sparčiai transformuoja verslą ir ekonominius procesus. Dirbtinio intelekto valdomos mašinos, jau pakeitė didelę dalį pramonės bei verslo. Itin greitai kinta ir pats technologijų vaidmuo visuomenėje, naujosios technologijos nebėra tik įrankis gerinantis žmonių kasdienybę. Tai tapo neišvengiamu ir būtinu poreikiu. Vykstantys pokyčiai neišvengiamai keičia ne tik darbų prigimtį, bet ir pačią darbo vietos koncepciją. Dirbtinio intelekto technologijos žmonijai gali suteikti milžiniškas galimybes suklestėti. Arba galimybę susinaikinti. Tinkamai ir etiškai valdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksnius yra sunku, nes lieka neaiškių ir neapibrėžtų aplinkybių. Toks greitas technologijų vystymasis ir tobulėjanti technikos evoliucija kelia nemažai etikos klausimų, todėl būtina užtikrinti, kad dirbtinio intelekto technologijos būtų sąžiningos ir etiškos. Darbo tikslas – išanalizuoti dirbtinio intelekto sampratą, teisinį reglamentavimą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, esminius dirbtinio intelekto etikos principus, iššūkius ir raidos perspektyvas. Darbą sudaro įvadas, kuriame pristatomas temos aktualumas, problema, tikslas, uždaviniai, tyrimo metodai bei darbo struktūra. Dėstymo dalis sudaryta iš trijų skyrių. Pirmajame skyriuje pristatoma dirbtinio intelekto koncepcijos samprata, aptariama dirbtinio intelekto sąvoka, technologijų raida bei dirbtinio intelekto pritaikomumas ir praktinė nauda visuomenėje. Antrajame skyriuje pristatomas teisinis dirbtinio intelekto technologijų reguliavimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, analizuojama Europos Sąjungos dirbtinio intelekto strategija, taip pat Lietuvos dirbtinio intelekto strategijos teisinio ir etinio reguliavimo problema. Trečiame skyriuje pristatomos dirbtinio intelekto etikos problemos, iššūkiai ir raidos perspektyvos visuomenėje. Taip pat išvados ir literatūros sąrašas.

Magistriniame darbe analizuojama aktuali tema – egzistencinės ribinės patirtys humanistinėje lietuvių fotografijoje nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Šio darbo tikslas – aptarti egzistencines ribines patirtis humanistinėje lietuvių fotografijoje nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio iki šių dienų, parodant šios fotografijos poveikį šiandieniniam žmogui ir pasauliui. Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje aptariama egzistencialistinės filosofijos teorija, išskiriami egzistencialistiniai bruožai, pristatoma ribinių situacijų koncepcija ir parodoma, kaip tos ribinės situacijos skleidžiasi fotografijoje. Antroje dalyje aptariamas fotografijos poveikis – kaip tos fotografijos veikia žiūrovą, kaip vaizdas suvokiamas fotografijose. Integruojant hermeneutinę M. Heideggerio bei Gadamerio meno suvokimo teoriją, aiškinamasi, kaip „nepatogūs“ vaizdai fotografijose veikia žiūrovą, bandoma suprasti, kokią įtaką fotografijai turi socialiniai įvykiai (Holokaustas, trėmimai) ir kokį poveikį fotografija daro šiandieniniam žiūrovui. Ribinių situacijų fotografijos problematika mažai tyrinėta Lietuvos mokslininkų. Į darbą įtraukiamos tokios ribinės situacijos: mirtis, kaltė, baimė, bjaurastis. Fotografai ne tik kelia aktualias šių dienų problemas, bet ir gvildena egzistencinius klausimus. Lietuvių fotografijos kontekste nagrinėsiu Virgilijaus Šontos, Rimaldo Vikšraičio, Romualdo Požerskio fotografijas bei Kristinos Marmokaitės fotografijų instaliaciją „Kaltumas ir šventumas“. Egzistencinės ribinės situacijos humanistinėje lietuvių fotografijoje ypač stipriai išreikštos, jos sukelia savitus pojūčius, reakcijas, atveria tam tikras emocines bei etines ribas.

Darbo tikslas – išanalizuoti ekologinės etikos problematikos susiformavimo kontekstą, siekiant atskleisti ekologinės etikos praktinio įveiklinimo bei esminių ekologinės etikos principų tęstinumo reikšmę XXI a. visuomenėje. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados literatūros sąrašas ir 2 priedai. Pirmas skyrius susideda iš penkių poskyrius, o antras ir trečias turi po tris poskyrius. Įvade pristatytas temos aktualumas, problema, objektas, tikslai, uždaviniai, tyrimo metodai ir darbo struktūra. Pirmoje dalyje aptariau ekologinės etikos tikslus, svarbą visuomenėje, raidą bei problemas. Taip pat trumpai aptariau ekologinės idėjas antikinėje Graikų filosofijoje. Antroje dalyje aprašoma ekologinės etikos praktinio įveiklinimo reikšmė visuomenei. O trečioje dalyje išanalizavau šių laikų ekologinės etikos iššūkius ir poveikį visuomenei.

Etikos infrastruktūra Lietuvos atviruose jaunimo centruose ir erdvėse yra gana fragmentuota ir stokoja vieningos plėtros sistemos, kuri užtikrintų etiško darbo su jaunimu standartų laikymąsi. Darbą su jaunimu vykdančių jaunimo darbuotojų elgesį lemia jų vidinė vertybių sistema, taip pat, Europos Sąjungos ir nacionaliniu mastu nustatyti etiško elgesio principai ir gairės. Siekiant magistro darbo tikslo – išanalizuoti etikos infrastruktūrą Lietuvos atviruose jaunimo centruose ir erdvėse – apžvelgiama etikos infrastruktūros samprata Lietuvos ir užsienio publikacijose darbo su jaunimu srityje, identifikuojami teisiniai ir formalieji dokumentai, susiję su etikos infrastruktūra Lietuvos ir Europos organizacijose, vykdančiose darbą su jaunimu. Atlikus kokybinį tyrimą (interviu) su jaunimo srities ekspertais, išryškėjo tendencija, kuomet jaunimo darbuotojai savo darbe vadovaujasi bendromis gairėmis ir etiško elgesio principais, vidine vertybių sistema, tačiau stokoja konkrečių etikos infrastruktūros elementų, leidžiančių ne tik užtikrinti darbinį profesionalumą, bet ir palengvinti sprendimų priėmimą probleminėse situacijose. Išanalizavus akademinę ir mokslinę literatūrą, buvo nustatyta labiausiai darbo su jaunimu įgyvendinimą įtakojanti etikos teorija – dorybių etika. Jaunimo darbuotojai savo darbe vadovaujasi vertybiniais savanoriškumo, atvirumo, saugumo, lankstumo, patikimumo, supratimo, pagarbos principais, kurie lemia jų profesinę etiką. Apžvelgus Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus ir dokumentus, susijusius su etiško jaunimo darbuotojų elgesio užtikrinimu, paaiškėjo, kad darbo su jaunimu principais grindžiamos nuostatos yra išdėstytos keliuose dokumentuose ir nėra vieno jaunimo darbuotojų etikos kodekso, kuris nustatytų etiško jaunimo darbuotojų elgesio gaires. Išanalizavus teorinius šaltinius ir kokybinio tyrimo rezultatus, buvo nuspręsta sukurti jaunimo darbuotojų etikos kodeksą ir rekomenduoti juo vadovautis dirbantiems su jaunimu.

Magistro baigiamojo darbo tema aktuali tuo, kad profesinės etikos vertybės tapo bene kiekvienos organizacijos tikslu ir siekiamybe. Ne išimtis ir Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje dirbančių asmenų profesinės etikos klausimai, kurie yra neatsiejama darbo dalis. Nors Lietuvos Respublikos muitinės struktūroje individo elgsena yra apribota taisyklėmis, kodeksu ir institucine tvarka, tačiau tuo pat metu pasireiškia ir veiklos neefektyvumas, formuojasi ydos, etinės problemos, o tai susilaukia didelio visuomenės dėmesio ir pasipriešinimo. Magistro baigiamojo darbo tema aktuali tuo, kad profesinės etikos vertybės tapo bene kiekvienos organizacijos tikslu ir siekiamybe. Ne išimtis ir Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje dirbančių asmenų profesinės etikos klausimai, kurie yra neatsiejama darbo dalis. Nors Lietuvos Respublikos muitinės struktūroje individo elgsena yra apribota taisyklėmis, kodeksu ir institucine tvarka, tačiau tuo pat metu pasireiškia ir veiklos neefektyvumas, formuojasi ydos, etinės problemos, o tai susilaukia didelio visuomenės dėmesio ir pasipriešinimo. Visuomenė tikisi teisingų ir pagrįstų valstybės tarnautojų sprendimų bei pagarbos. Tačiau, problema ta, jog nėra konkrečiai įvardinta, kokios sąlygos ar aplinkybės būtinos, kad individas būtų motyvuotas nepažeisti taisyklių, normų, įstatymų. Tyrimo objektas – etikos infrastruktūros Lietuvos Respublikos muitinėje plėtros galimybės ir iššūkiai. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai ištirti etikos infrastruktūros Lietuvos Respublikos muitinėje elementus ir identifikuoti tobulinimo kryptis. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė, apibendrinimas. Tyrimas atliktas, taikant interviu ir kokybinės turinio (content) analizės metodus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos Respublikos muitinės infrastruktūroje svarbūs šie elementai: Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksas, kuriame išdėstyti asmeninės ir profesinės veiklos standartai, tarnybinių etikos komisijų veikla, atliekant prevencinę funkciją etikos pažeidimų srityje, švietimas etikos temomis, siekiant ugdyti muitinės darbuotojų sąmoningumą bei atsakomybę priimti etiškus ir teisingus sprendimus, taip pat viešas supažindinimas su etikos pažeidimais vidinėje svetainėje. Visgi, kai kuriais atvejais pasigendama tiesioginių vadovų atliekamų darbo ir elgesio kontrolių, psichologų įtraukimo į darbuotojų atrankos procesus. Taip pat, dėl motyvacijos darbui, savigarbos ir atsakomybės trūkumo darbuotojai linkę priimti neetiškus sprendimus, kurie atitinkamai ir sukelia etikos problemas.

Tyrimo aktualumas ir savalaikiškumas siejasi su pastebimu pranešimų apie neetišką elgesį švietimo organizacijose didėjimu, kurių pasekoje pastebimas etikos kodekso taikymo reikšmingumo didėjimas, o greta to kylančių etikos kodekso taikymo problemų svarba. Tyrime keliama pagrindinė problema: kokios yra etikos kodekso taikymo problemos bendrojo ugdymo mokyklose Klaipėdos mieste? Darbo tikslas – atskleisti etikos kodekso taikymo problemas Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo įstaigose aptariant etikos kodekso bei Pedagogo etikos kodekso sampratą, apžvelgiant išskiriamas vertybes, etikos kodekso taikymo galimybes bendrojo ugdymo įstaigose, Pedagogo etikos kodekso taikymo reikšmę švietimo organizacijose bei Pedagogo etikos kodekso taikymo problemas švietimo organizacijose. Išanalizavus etikos kodekso sampratą bei taikymo problemų teorinius aspektus buvo atliktas tyrimas, kurio metu išsiaiškinta Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo įstaigose dirbančių pedagogų bei bendrojo ugdymo įstaigų vadovų nuomonė apie Pedagogo etikos kodekso taikymo problemas švietimo organizacijose, kuris atskleidė, kad bendrojo ugdymo įstaigose susiduriama su etikos kodekso taikymo problema, kad ne visi laikosi etikos kodekse numatytų vertybių, nėra mokoma etikos kodeksą taikyti praktiškai bei etikos kodekso taikymo stebėsenos nevykdymu.

Magistro darbe nagrinėjama labai aktuali tema – etikos kodekso taikymo problemų identifikavimas organizacijose. Darbo tikslas - identifikavus etikos kodekso taikymo problemas organizacijose, pateikti problemų sprendimų rekomendacijas, yra pasiektas. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje dalyje analizuojama etikos kodekso paskirtis, jo veikimo programa, ryšys su organizacijos valdymo priemonėmis. Antrojoje dalyje pateikiama tyrimo metodika, pagrindžiami jos pasirinkimo motyvai. Trečiojoje dalyje pristatomi atlikto tyrimo rezultatai, atskleidžiantys identifikuotas etikos kodekso taikymo problemas konkrečiose organizacijose. Tyrimu nustatyta, kad visose trejose organizacijose, įmonių vadovybė susiduria su panašiomis etikos kodekso taikymo problemomis. Jų pagrindas – klaidos, padarytos įvairiuose etikos kodekso kūrimo, taikymo ir peržiūros etapuose. Pagrindinė klaidų priežastis – etikos kodekso taikymas, neteisingai suvokiant etikos kodekso veikimo programą. Pasirinkti valdymo metodai nepadėjo organizacijų vadovams veiksmingai pasinaudoti etikos kodeksu, kadangi šie metodai nebuvo susieti su konkrečios organizacijos etikos infrastruktūra. Bendros etikos infrastruktūros nebuvimas organizacijose sąlygojo etikos kodekso, kaip etikos kūrimo ir palaikymo instrumento, nepakankamumą. Etikos kodekso nuostatų vertinimas yra kasdienių verslo organizacijų procesų dalis. Jo dėka yra įmanoma pamatyti etikos kodekso trūkumus, jo taikymo klaidas, identifikuoti problemas ir jų priežastinius ryšius. Probleminių sričių koregavimas – tai viena iš pagrindinių sąlygų tam, kad bet kuri organizacija vystytųsi ir augtų, atsižvelgdama į savo potencialias galimybes bei nuolat kintančius išorinius veiksnius. Šie procesai reikalauja etikos žinių ir nuoseklaus jų taikymo. Tik tuomet tikėtini pokyčiai: atskiro žmogaus sąmonėje, organizacijoje, visuomenėje. Pateikiamos rekomendacijos etikos kodeksų taikymo problemų išvengimui. Tezė: etikos kodekso taikymo problemos verslo organizacijose yra panašios ir nepriklauso nuo konkrečios organizacijos veiklos – patvirtinta.

Tyrimo aktualumas ir savalaikiškumas siejasi etikos percepcijos diskursu šiandieninėje visuomenėje. Technologijų dinamiškumas ir plėtra kelia naujus iššūkius informacinėje erdvėje. Medijų tekstų kuriamas pasaulio vaizdas neretai konfrontuoja su mūsų ne tik asmeninėmis, bet ir tautinėmis vertybėmis. Medijų tekstų kūrimas šiandien apima ne vien profesionalių žurnalistų darbo erdves; tekstus gali rengti/kurti visi, kurie geba naudotis medijomis, taigi auditorija, naudojanti/vartojanti tekstu tarytum pati turi užsiimti savireguliacija. Tyrime keliama pagrindinė problema: kokie yra pagrindiniai etikos percepcijos medijų tekstuose orientyrai? Darbo tikslas – išanalizuoti medijų etikos ir turinio sąveiką, identifikuojant skirtingų medijų turinio problematiką, apibrėžiant teisinius medijų etikos aspektus. Gautas rezultatas rodo, jog globalizacijos sąlygomis intensyvėja skirtingų etninių, kultūrinių ir tradicijų įvairovė, socialinių sluoksnių ir grupių kultūros mentalitetų sklaida ir tarpusavio sąveika, nulemianti etikos pasklidimą globaliu mastu ir naujus socialinės elgsenos stereotipus, tuo pačiu naujus etikos standartus bei tolimesnę raidą. Medijų raida kuria naujas elgesio formas, transformuoja visuomenę bei socialinius santykius, daro įtaką bendravimui, požiūriui į save ir pasaulį. Medijų tekstų turinys rodo, jog susiduriame su etikos iššūkiais. Neteisėti ar neetiški informacijos rinkimo būdai yra sparčiai globalėjančių medijų problema. Dėl bendrų etikos normų ir principų, sudaromi etikos kodeksai, reglamentuojantys veikas medijose.

Tyrimo aktualumas ir savalaikiškumas siejasi su stebima etikos svarbos palaikymo tendencija socialinio darbo praktikoje. Daugelis socialines paslaugas teikiančių įstaigų etines vertybes realizuoja organizuodamos, teikdamos ir koordinuodamas tiesiogines paslaugas į bendrąją praktiką įtraukdamos papildomas etines vertybes reglamentuojančias priemones: etikos kodeksus, kuriuose stengiasi pateikti visos įstaigos veiklos idealus ir etinius principus, keldami socialinių darbuotojų ir kitų specialistų kvalifikacijas ir kompetencijas, taikydami prevencines priemones darbo praktikoje etinėms dilemoms spręsti ir pan. Tyrime keliama pagrindinė problema: su kokiomis etinėmis grėsmėmis ir iššūkiais susiduria socialiniai darbuotojai socialinės priežiūros įstaigose? Darbo tikslas - atskleisti etinius kontekstus socialinio darbuotojo praktikoje, analizuojant profesinės etikos sampratą socialiniame darbe, socialinio darbuotojo profesinių ir asmeninių vertybių santykį socialinio darbo praktikoje; identifikuojant esminius etinius iššūkius ir grėsmes, aptariant etikos kodeksų reikšmę ir svarbą bei paties socialinio darbuotojo etinį santykį su klientu įstaigose, teikiančiose socialinės priežiūros paslaugas. Išanalizavus etinių kontekstų sampratas bei dilemas mokslinėje literatūroje, palyginus etinių principų taikymą teoriniu ir praktiniu požiūriu, kokybiniu fokus grupės tyrimu identifikavus pagrindinius etines grėsmes socialinių darbuotojų (BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namuose) praktikoje matoma, kad socialinio darbuotojo praktika neatsiejamai koreliuojasi su vertybėmis, visuomeniniais moraliniais principais, tačiau tuo pačiu susiduria su grėsmėmis tokiomis kaip kultūriniai ir lytiniai skirtumai, biurokratija, konfidencialumo nesilaikymas, mobingas, kompetencijų stoka ar net profesinis perdegimas. Darbą sudaro įvadas, kuriame pristatomas temos aktualumas, problema, tezė, tikslas, uždaviniai, tyrimo metodai. Dėstymo dalį sudaro 4 skyriai: 1. Etinių kontekstų sampratos ir jų analizė socialinių darbuotojų praktikoje; 2. Etinių iššūkių ir grėsmių identifikavimas socialinio darbo praktikoje; 3. Etinių problemų prevencija organizuojant (teikiant) socialines paslaugas Lietuvoje; 4. BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namų atvejo analizė: focus grupės tyrimas; Darbe pateikiamos išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, priedai.

Tyrimo aktualumas siejasi su visuomenės poreikiu ieškoti etinio vertinimo kriterijaus sociokultūrinių veiklų srityje. Sociokultūrinė veikla, kaip ypatinga sritis, pasižymi tik jai būdinga idealų ir vertybių, specialistų elgesio normų ir veiklos principų kūrimo visuma. Tyrime keliama pagrindinė problema: kokie veiksniai lemia neįgaliųjų sociokultūrinės integracijos iššūkius Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos atveju? Su kokiais iššūkiais ir galimybėmis susiduriama plėtojant neįgaliųjų sociokultūrinę integraciją? Darbo tikslas – atskleisti etines neįgaliųjų sociokultūrinės integracijos problemas, pasitelkiant Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos atvejį bei pagrįsti sociokultūrinės neįgaliųjų integracijos svarbą ir reikšmę morališkai sveikos visuomenės formavimui. Išanalizavus etines teorijas, Lietuvos Respublikos politikos nuostatas, Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos įgyvendintų sociokultūrinės integracijos projektų ataskaitas, taikant dokumentų ir informacijos šaltinių kritinės analizės, dedukcijos ir sintezės metodus, buvo identifikuoti pagrindiniai etiniai sociokultūrinės neįgaliųjų integracijos iššūkiai ir galimybės, kurie atskleidė, kad didžiausią įtaką sociokultūrinei neįgaliųjų integracijai turi valstybės formuojama politika, pamatinės visuomenės vertybės, visuomenės švietimas ir neįgaliųjų iniciatyvos. Darbą sudaro įvadas, kuriame pristatomas temos aktualumas, problema, tezė, tikslas, uždaviniai, tyrimo metodai. Dėstymo dalį sudaro 3 skyriai: 1. Etikos reikšmė sociokultūrinei neįgaliųjų integracijai; 2. Etiniai neįgaliųjų sociokultūrinės integracijos iššūkiai; 3. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos neįgaliųjų integracijos į sociokultūrines veiklas analizė; išvados; literatūros sąrašas.

Psichinė sveikata ir priežiūra XXI amžiuje apima plačią sveikatos rūpinimosi įvairovę, tai nuo kovos su stigma, visuomenės švietimo, įvairios prevencijos, intervencijos ar pagalbos vaikams turintiems psichikos negalią ir jų tėvams/globėjams. Šiuo metu negalia interpretuojama ne tik medicininiu aspektu, o holistiniu požiūriu į psichikos negalią turinčius asmenis, tai fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės skatinimas. Magistro darbe pristatomo tyrimo tikslas yra atskleisti etinių vertybių reikšmę gerovės visuomenės klestėjimui, analizuojant požiūrio į psichinę negalią turinčių vaikų atvejį Klaipėdos miesto savivaldybėje. Siekiant šio tikslo, sprendžiami tokie uždaviniai: išanalizuoti, kaip visuomenėje įvairiais istoriniais laikotarpiais kito požiūris į psichinės negalios toleravimą; išnagrinėti ES ir Lietuvos Respublikos dokumentus, rekomendacijas, kaip darniai integruoti psichinę negalią turinčius žmones, ypač vaikus, į gerovės visuomenę, užtikrinant abipusę gerovę ir klestėjimą; nustatyti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus teikiant socialinės paslaugas psichikos sveikatos problemų turintiems vaikams Klaipėdos psichiatrinėje ligoninėje bei atskleisti šių veiklų reikšmę gerovės visuomenės funkcionavimui. Moksliniame darbe keliami moksliniai klausimai: ar toks požiūrio pasikeitimas įmanomas be vertybinio poslinkio? Kokia yra etinių vertybių reikšmė ilgalaikiam visuomenės gerovės klestėjimo projektui psichinę negalią turinčių vaikų atžvilgiu? Tikslui pasiekti pasirinktas kokybinio tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimui duomenys buvo surinkti nuo 2019 m. rugsėjo mėn. 15 d. iki 2019 m. gruodžio mėn. 31 d. Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje, vaikų psichiatrijos skyriuje. Interviu dalyvavo 7 skyriaus specialistai ir 15 tėvų/globėjų, kurie tyrimui buvo pasirinkti atsitiktine tvarka. Duomenys buvo analizuojami pagal Žydžiūnaitės V. ir Sabaliausko S. (2017) rekomenduojamus tyrimo duomenų analizės kriterijus. Atliktas tyrimas parodė, kad vaikai turintys psichinę negalią ir jų tėvai/globėjai Lietuvoje vis dar yra nematomi. Nors tirtų vaikų istorijos ir psichikos sutrikimai yra skirtingos (nuo lengvo iki sunkaus sutrikimo), jų tėvai/globėjai susiduria su daugybe problemų ne tik integruojant vaiką į visuomenę, bet ir patys didina socialinę atskirtį ar nepatenkina savo poreikių. Tėvams ar globėjams labai trūksta pagalbos iš psichikos sveikatos priežiūros specialistų, tačiau naudojantis turimais resursais pagalbą stengiamsi suteikti. Analizė atskleidė, kad darbuotojams, dirbantiems su psichikos negalią turinčiais vaikais, kyla įvairios etinės problemos, tai: psichologinio, fizinio smurto atvejai prieš darbuotojus, kritiškas visuomenės požiūris, problematiška dirbti su tėvais, turinčiais motinystės/tėvystės įgūdžių stoką, specialistų ir tėvų/globėjų subjektyvus požiūris, finansų trūkumas. Bet nepaisant visų kylančių etinių problemų, tiek tėvai/globėjai, tiek specialistai dirbantys tirtoje įstaigoje aktyviai dirba su vaikais turinčiais psichikos sutrikimus bei taiko įvairius vaiko gerovės integracijos būdus.

Šiomis dienomis verslumo sektorius, kuris yra ekonominių lūkesčių taisytojas, svarbu kad veiktų etiškai ir teisingai. Tvarų verslą šiuo metu gali užtikrinti verslo etika ir etinėmis vertybėmis grindžiama įmonių veikla. Darbo problema ir aktualumas grindžiamas tuo, kad etinių vertybių reikšmės viešajame sektoriuje nėra nagrinėjama tema Lietuvoje, taip pat mokslinėje terpėje nėra atliekamos etinių vertybių reikšmės viešajame sektoriuje atvejų analizės. Taip pat daug mokslinių tyrimų įrodo, kad verslo etika yra viena iš jauniausių, aktualiausių ir sparčiausiai besiplėtojančių mokslo sričių pasaulinėje rinkoje. Šiame baigiamajame magistro darbe buvo pasirinktas AB „Telia Lietuva“ atvejis. Apie šią kompanija žino dažnas Lietuvos gyventojas, bet apie jos etiškai tvarias veiklas žino ne kiekvienas. Šis atvejis įrodė, kad įmonė naudoja etinius principus, tvarią veiklą. Bet tuo pat metu, kai kuriuose paradigmose pameta etines vertybes, jų panaudojimą ir svarbą. Šiame darbe „Etinių vertybių reikšmė viešajame sektoriuje: AB „Telia Lietuva“ atvejis“ siekiama išanalizuoti, kompanijos etinėmis vertybėmis pagrįstas veiklas, faktus, elgseną. Tikslui pasiekti darbe buvo analizuojama mokslinė literatūra apie etinių teorijų taikymą versle, verslo etiką, verslo iššūkius ir problemas, socialinę atsakomybę, kodeksų reikšmę ir jų kūrybinį procesą, makroetinius ir mikroetinius verslo iššūkius ir problemas. Tiriamojoje dalyje yra pateikiama AB „Telia Lietuva“ charakteristika. Išsamiai vartotojų ir darbuotojų analizei, yra panaudoti tyrimo metodai, kaip: Kiekybinis tyrimas - anketinė apklausa, taip pat buvo atliktas kokybinis tyrimas - pusiau struktūrizuotas interviu metodas su AB „Telia Customer Service“ 9 darbuotojais, užimančiais privačių klientų vadybininkų pozicijas, bei jų vadovu. Platesniam etiškos kompanijos suvokimui, naudota „Telia Company“ atsakingo verslo kodekso analizė. Atlikus literatūros apžvalga ir remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad utilitaristinės, deontologinės, krikščioniškos etikos sampratos vis dar pasireiškia versluose. Etinių vertybių plėtojimas įmonių veikloje dar nėra visiškai tikslus ir užtikrintas. Organizacijose vis dar atsiranda įvairiausių etinių problemų susijusių su bendravimu, aplinkosauga, pardavimais, elgsena. Tyrimas atskleidė, kad AB „Telia Lietuva“ propaguoja daug etiškai teisingų veiklų. Bet anketinės apklausos dėka išsiaiškinta, kad maža dalis klientu jaučiasi apgaudinėjami ir nesutinkantys su kai kuriais etinio kodekso faktais. O interviu metodas padėjo išsiaiškinti, kad AB „Telia Lietuva“ visgi darbuotojams liepia įgyvendinti tikslus, kurių pasėkoje klientams yra parduodamos prekės, sukūrus galbūt net nereikalingą poreikį.

Utilitarizmas yra eutanazijai palanki filosofinė etikos teorija. Remiantis šia teorija, veiksmas yra moraliai teisingas, jei veiksmo pasekmės yra palankesnės nei nepalankios visiems. Visgi ir šios teorijos argumentai yra vertinami nevienareikšmiškai. Net ir savanoriškos eutanazijos atveju galutinio sprendimo teisė atitenka kitam asmeniui – eutanazijos aktą atliekančiam medikui, ir čia jau susiduriama su utilitarizmo idėjų ir medicinos etikos suderinamumo problema. Magistro baigiamojo darbo objektas – požiūris į eutanaziją utilitarinėje etikoje. Darbo tikslas - ištirti požiūrį į eutanaziją utilitarinėje etikoje. Tikslui pasiekti darbe naudoti mokslinės literatūros, dokumentų analizės, pusiau struktūruoto interviu, turinio analizės (Content) metodai. Baigiamajame darbe nagrinėjama eutanazijos problema šiuolaikinėje visuomenėje, analizuojami utilitarizmo veiksmų moralinio vertinimo principai. Atlikus gydytojų požiūrio į eutanazijos reiškinį empirinį tyrimą Vilniaus miesto gydymo įstaigose, nustatyta, kad iš 15 tyrime dalyvavusių gydytojų už eutanazijos įteisinimą Lietuvoje pasisakytų 6 informantai, 4 neturi konkrečios nuomonės, 5 gydytojai nepritartų eutanazijos įteisinimui. Kaip vieną svarbiausių argumentų, informantai, pasisakantys prieš eutanazijos įteisinimą mūsų šalyje, pateikia galimas teisinio reguliavimo problemas, piktnaudžiavimą įstatymu. Informantų požiūris į dalyvavimą eutanazijoje skirtingas: vieni kategoriškai atsisakytų dalyvauti šiame procese dėl savo moralinių ir dorovinių nuostatų, kiti sutiktų atlikti eutanaziją, jei tai suteiktų daugiau naudos nei pakenktų. Didžioji dalis informantų pripažino, kad jų praktikoje pasitaikė tokių situacijų, kai jie pagalvojo, kad eutanazija ligoniui būtų geriausia išeitis. Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių asmeniškai patys rinktųsi eutanaziją, jeigu būtų beviltiškoje padėtyje. Kaip svarbiausią argumentą jie iškelia žmogaus laisvo apsisprendimo būtinybę. Taip pat daugiau nei pusė informantų leistų artimam žmogui atlikti eutanaziją, jeigu tam reikėtų jų leidimo ar prašymo. Per paskutinius dvejus metus nė vienas iš 15 informantų nedalyvavo kokiame nors viešame renginyje (diskusijoje, seminare, konferencijoje ir pan.), kur būtų svarstomi su eutanazija susiję klausimai.

Darbo tikslas. Įvertinti aborto, kaip ikigimdyvinės eutanazijos, moralinius aspektus. Stengiamasi išskirti argumentus, kuriais eutanazijos veiksmas yra pateisinamas utilitaristinėje etikoje. Koks utilitaristinės etikos doktrinos poveikis eutanizacijos legalizavimui? Utilitaristinė etika pateisina abortą kaip eutanazijos formą? Ar eutanazijos draudimas nepažeidžia žmogaus teisių? Kaip eutanazijos draudimas atrodo utilitarizmo etikos kontekste? – į visus šiuos klausimus darbe ieškoma atsakymų, pasitelkiant užsienio šalių patirtį, kurios jau yra įteisinusios eutanaziją ir abortus, o taip pat atsižvelgiant ir į bažnyčios, pedagogų, teisininkų bei gydytojų pozicijas aptariamuoju klausimu. Darbą sudaro: įvadas, trys skyriai, išvados, literatūros sąrašas. Darbe yra analizuojamos eutanazijos ir abortų teorinės konceptualizacijos susiejant jas su utilitaristų požiūriu. Antrojoje darbo dalyje identifikuojamos eutanazijos ir abortų moralinės dilemos jas interpretuojant per utilitaristinę etiką. Trečioji dalis skirta eutanazijos ir abortų įteisinimo rezultatų aptarimui.