Andragoginių funkcijų taikymas dvikovinių sporto šakų trenerių veikloje sudaro prielaidas tinkamai kurti mokymo ir mokymosi situacijas suagusiesiems, užtikrinti mokymo ir mokymosi galimybes, sudaryti mokymo ir mokymosi sąlygas, kurti mokymosi visą gyvenimą perspektyvas suaugusiesiems. Visa tai sudaro sąlygas padidinti treniravimosi efektyvumą. Tai reiškia, kad dvikovinio sporto šakų trenerių profesinėje veikloje andragoginių funkcijų taikymas gali sudaryti prielaidas sėkmingam treniravimuisi. Mokslinė problema - kaip dvikovinių sporto šakų treneriai taiko andragogines funkcijas profesinėje veikloje ir kokios jų plėtros galimybės? Tyrimo objektas – dvikovinių sporto šakų trenerių andragoginės funkcijos. Tyrimo tikslas – teoriškai išanalizuoti ir empiriškai pagrįsti Lietuvos dvikovinių sporto šakų trenerių andragoginių funkcijų taikymą profesinėje veikloje bei numatyti jų plėtros galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti andragoginių funkcijų dvikovinių sporto šakų trenerių veikloje teorines prielaidas: sampratą, rūšis, veiklos organizavimo ypatumus, andragoginių funkcijų raišką. 2. Įvertinti Lietuvos dvikovinių sporto šakų trenerių andragoginių funkcijų raišką profesinėje veikloje trenerių požiūriu. 3. Atlikti atvejo analizę, tikslu nustatyti andragoginių funkcijų taikymo plėtros galimybes dvikovinių sporto šakų trenerių profesinėje veikloje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, atvejo analizė. Darbo teorinis naujumas atsiskleidžia tuo aspektu, kad trenerio profesinė veikla integruoja andragogines funkcijas ir būtinas jų plėtros galimybės. Praktiniu aspektu darbas reikšmingas tuo, kad atliktų empirinių tyrimų duomenys sudaro prielaidas nustatyti, ar treneriai taiko andragogines funkcijas savo profesinėje veikloje, kaip tai daro ir kokios jų plėtros galimybės Empiriniam tyrimui parengti instrumentai gali būti pritaikyti platesniu mastu, tiriant andragogines kitų tipų sporto šakų trenerių funkcijas.

Mokslinė problema – kaip efektyviai organizuoti ir realizuoti prekybos vadovų mokymąsi profesionalumo tobulinimo perspektyvoje? Tyrimo objektas – prekybos vadovų efektyvus mokymasis ir profesionalumas. Tyrimo tikslas – teoriniu ir empiriniu aspektu išanalizuoti prekybos vadovų efektyvaus mokymosi galimybes profesionalumo tobulinimo perspektyvoje. Tyrimo uždaviniai: 1) Teoriniu aspektu išanalizuoti darbuotojų efektyvų mokymąsi profesionalumo tobulinimo perspektyvoje; 2) Ištirti prekybos vadovų požiūrį į efektyvų mokymąsi profesionalumo tobulinimo perspektyvoje; 3) Atlikti ,,X” prekybos institucijos atvejo analizę (vieno atvejo), tikslu nustatyti efektyvaus mokymosi galimybes profesionalumo tobulinimo aspektu. Šis tyrimas grindžiamas šiomis metodologinėmis nuostatomis: Transformatyvaus mokymosi teorija (Mezirow, 1991; Siebert, 2011 ir kt.), kurios esmė - veikimas, o veikiant lemiamas veiksnys naujai prasmės perspektyvai suvokti. Jo metu paliečiamos trys mokymosi sritys: kognityvinė, afektyvinė, socialinė. Humanistinė mokymosi teorija, kuri grindžiama humanistinėmis pedagogikos ir psichologijos nuostatomis (Rogers, 1961; Maslow, 1967), kuriose akcentuojama žmogaus asmenybės svarba, atskleidžiančiomis suaugusio žmogaus mokymosi potencialą, išryškinančiomis efektyvaus mokymosi prielaidas. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; apklausa (anketavimas); atvejo analizė. Darbo naujumas, teorinis ir praktinis reikšmingumas. Pagrįsta profesionalumo tobulinimo perspektyvoje samprata, profesionalumo tobulinimo strategijos, būdai, prekybos vadovų efektyvaus mokymosi būdai per mokymąsi motyvuojančius veiksnius profesionalumo tobulinimo perspektyvoje. Parengta kiekybinio tyrimo metodika ir atvejo analizė galėtų pasitarnauti prekybos vadovų efektyviam mokymuisi profesionalumo tobulinimo perspektyvoje organizacijoje ir už jos ribų. Parengtas aprašas galėtų būti vertingas ir kitoms prekybos organizacijoms, pasinaudojant efektyvaus mokymosi strategijas ir būdus, realizuojant savąsias profesionalumo tobulinimo programas, vertinimus. Parengtos rekomendacijos efektyvaus prekybos vadovų mokymosi profesionalumo tobulinimo perspektyvoje.

Tyrimo objektas – kolegijos dėstytojų kompetencijos ir jų plėtotė studentų motyvavimo mokytis aspektu. Darbo tikslas – teoriškai išanalizuoti ir empiriškai atskleisti kolegijos dėstytojų kompetencijų plėtotę studentų motyvavimo mokytis aspektu. Mokslinė problema: kokios kolegijų dėstytojų kompetencijos turi įtakos studentų motyvavimui mokytis? Probleminiai klausimai: kaip suprantama ir apibrėžiama mokymosi motyvacija? Kokios yra dėstytojų veiklos sritys, funkcijos ir jų realizavimui reikalingos kompetencijos? Ką reiškia mokymosi motyvacijos dinamika ir studentų motyvavimo mokytis kompetencijos? Kaip jos gali būti tobulinamos? Kas sudaro dėstytojo motyvavimo mokytis kompetencijų turinį? Koks yra studentų požiūris į dėstytojų turimas motyvavimo mokytis kompetencijas ir jų plėtotę? Pagrindinės išvados. Atlikus teorinių tyrimo prielaidų ir empirinio tyrimo analizę, galima teigti, kad pirminė tyrimo hipotezė (studentų motyvacija aukštojoje mokykloje (kolegijoje ir universitete) turi būti grindžiama jos palaikymu ir stiprinimu visų studijų metu, o jos teigiama dinamika priklauso nuo dėstytojų motyvavimo mokytis kompetencijų taikymo didaktinėje veikloje bei jų plėtotės) pasitvirtino. Tyrimu nustatyta: a) mokymosi motyvai: studentams mokantis, studijuojant, aktualiausi yra plataus pobūdžio pažinimo bei socialiniai motyvai, antroje vietoje dominuoja savimoka; b) mokymosi motyvacijos/demotyvacijos veiksniai: pritaikyta grupei dėstytojų didaktinė veikla, objektyvus studentų mokymosi pasiekimų vertinimas, palanki mokymuisi aplinka; c) motyvavimo mokytis kompetencijos ir motyvacijos palaikymo veikla: net 60 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad motyvavimo mokytis kompetenciją sudaro gebėjimas suteikti prasmę studentų mokymosi (studijų) ir didaktinei veiklai; išmanyti ir taikyti įvairius didaktinius metodus, technikas, kurie atitiktų studentų poreikius, kompetencijas, asmenines savybes, dėstytojo gebėjimas teikti labai aiškius reikalavimus studijų veiklai, mokymosi rezultatams, vertinimui; d) motyvavimo mokytis kompetencijų plėtotė.

Mokslinės literatūros analizė parodė, kad pasigendama išsamesnių tyrimų policijos pareigūnų funkcijų, kompetencijų klausimais inicijuojant suaugusiųjų švietimą bendruomenėje. Mokslinė problemą atspindi šie probleminiai klausimai: Kokios policijos pareigūno funkcijos bendruomenės veikloje? Kokios andragoginės kompetencijos būtinos policijos pareigūnui inicijuojant suaugusiųjų švietimą bendruomenėje? Tyrimo tikslas – teoriniu ir empiriniu aspektais atskleisti policijos pareigūnų andragogines kompetencijas inicijuojant suaugusiųjų švietimą bendruomenėje. Apibendrinta teorinė dokumentų ir empirinio tyrimo analizė leidžia teigti, kad hipotezė pasitvirtino – policijos pareigūno suaugusiųjų švietimo (prevencinė) veikla bendruomenėje vyksta sėkmingai tada, kai policijos pareigūnas kuria prevencinio mokymo ir mokymosi situacijas ir sąlygas suaugusiesiems, konsultuoja, teikia paramą, pagalbą ir kt., o šių veiklų organizavimui ir realizavimui būtina įgyti andragogines kompetencijas: edukacinės, vadybinės, tyriminės bei bendrąsias. Pagrįsta bendruomenės sąmprata, bruožai, neformaliojo švietimo dabartis ir perspektyva, įrodytos policijos pareigūno vykdomos andragoginės funkcijos ir kompetencijos, jų tobulinimas, plėtros galimybės bendradarbiaujant su suaugusiųjų švietėjais, andragogais, kas laiduoja sėkmingą veiklą bendruomenėje. Suaugusiųjų švietimas bendruomenėje labai svarbus jos narių sėkmingam gyvenimui, integracijai į visuomenę. Jame turėtų aktyviai dalyvauti vietos policijos pareigūnas organizuojant ir realizuojant edukacinę prevencinę veiklą, sistemingai bendradariaujant su kitais suaugusiųjų švietimo veikėjais.

Nors karjeros valdymas ir profesionalumo tobulinimas aktualus tiek mokslinėje literatūroje, tiek švietimo dokumentuose, tiek praktikoje, tenka konstatuoti, jog stokojama tyrimų profesijos mokytojų profesionalumo tobulinimo ir karjeros valdymo srityje. Tai suponuoja mokslinę problemą: kokios profesijos mokytojų profesionalumo tobulinimo ir karjeros valdymo galimybės? Tyrimo objektas – profesijos mokytojų profesionalumas ir karjeros valdymas. Tyrimo tikslas – teoriškai išanalizuoti ir empiriškai pagrįsti profesijos mokytojų profesionalumo tobulinimo ir karjeros valdymo galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1). Išanalizuoti mokslinę literatūrą ir dokumentus profesijos mokytojų profesionalumo tobulinimo ir karjeros valdymo klausimais; 2). Ištirti administracijos, profesijos mokytojų požiūrį į profesionalumo tobulinimą ir karjeros valdymą; 3). Atlikti profesijos mokytojų profesionalumo tobulinimo ir karjeros valdymo (vieno atvejo) analizę X organizacijoje. Tyrimo metodai: teorinė mokslinės literatūros ir dokumentų analizė; anketinė apklausa; atvejo analizė. Teoriniai šio darbo aspektai suteikia galimybę atkreipti dėmesį į profesijos mokytojų profesionalumo tobulinimo ir karjeros valdymo problemas, kur tai dažniausiai siejama su atestacijos procesu, t. y. perėjimu iš vienos karjeros stadijos į kitą. Darbo mokslinį naujumą atskleidžia autorės siekis parodyti profesijos mokytojų profesionalumo tobulinimą ir karjeros valdymą kaip mokymosi visą gyvenimą būtinybę, išeliminuojant vien tik karjeros siekimą. Praktiniu požiūriu gauti tyrimo duomenys gali būti reikšmingi, siekiant atskleisti efektyvų profesionalumo tobulinimo procesą, užtikrinant sėkmingą profesijos mokytojų karjeros valdymą. Tyrimas atskleidė, kad profesionalumo tobulinimas - vienas iš veiksnių, efektyviausiai padedančių profesijos mokytojui pačiam valdyti savo karjerą. Tyrimu patvirtinta hipotezė, jog profesijos mokytojų profesionalumo tobulinimas ir karjeros valdymas vyks sėkmingai, jeigu bus sudaromos sąlygos sistemingam profesijos mokytojų profesionalumo tobulinimui darbo vietoje ir už jos ribų, bus stebimas ir įvertinamas jų profesionalumas ir atitinkama karjera.

Mokslinė problema – kokia suaugusiųjų švietimo rinkodaros strategija grožio institucijai laiduotų teikiamų mokymosi paslaugų kokybę? Mokslinę problemą atspindi šie probleminiai klausimai: 1. Kokie suaugusiųjų švietimo rinkodaros pagrindai? 2. Kokia institucijos, teikiančios grožio mokymosi paslaugas, specifika? 3. Kokios suaugusiųjų švietimo rinkodaros strategijos realijos ir perspektyvos institucijoje, teikiančioje grožio mokymosi paslaugas? Tyrimo tikslas – teoriniu ir empiriniu aspektu išanalizuoti suaugusiųjų švietimo rinkodaros taikymą grožio mokymosi paslaugų teikimui institucijoje ir numatyti jos tobulinimo perspektyvą. Apibendrinta teorinio ir empirinio tyrimo analizė, leidžia teigti, jog hipotezė pasitvirtino, t.y. yra suaugusiųjų švietimo rinkodaros taikymas grožio mokymosi paslaugų institucijoje vyks sėkmingai, jeigu įvertinama jos specifika, parengta ir realizuojama rinkodaros strategija, taikant šiuos instrumentus: išsamią grožio mokymo paslaugų rinkos analizę (kas siūlo, kokias paslaugas, kas teikia ir kt.); įstaigos įvaizdį, mokymosi sąlygas bei nuolatinis grožio specialistų lektorių tobulinimasis, įgyjant rinkodaros taikymo bei andragoginių kompetencijų (edukacinių, vadybinių, tiriamųjų, bendrųjų). Suaugusiųjų švietimą turėtų organizuoti ir realizuoti andragogai profesionalai ar įvairių sričių specialistai, įgiję andragoginių kompetencijų, išmanantys ir gebantys taikyti rinkodaros strategijas. Suaugusiųjų švietimo rinkodara būtina grožio mokymosi paslaugas teikiančioms institucijoms, norint konkuruoti, išlikti rinkoje, siūlyti ir parduoti mokymosi paslaugas nukreiptas potencialių klientų naudai. Suaugusiųjų švietimo rinkodara mokymo paslaugas teikiančiai institucijai įvardijama kaip procesas, kurio metu išstudijuojama rinka, klientų poreikiai, lūkesčiai ir priimami sprendimai, reikalingi klientų poreikiams ir lūkesčiams tenkinti, taikant rinkodaros instrumentus: pasiūlos (produkto) politiką, kurią sudaro programų, kursų, seminarų grožio specialistams pasiūla, struktūra apie mokymosi bei rinkodaros tikslus: segmentavimas, rinkodaros instrumentas (pasiūla), atsakomosios paslaugos, komunikacijos, paskirstymo politikos ir kontrolės.