Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama naftos produktų krovos terminalo suprastruktūros ir infrastruktūros pagrindiniai parametrai. Pateikiama krovos įrangos analizė. Darbo tikslas - išanalizuoti AB „Klaipėdos nafta“ autocisternų pakrovimo aikštelėje vykdomų krovos darbų apimtis ir pateikti pasiūlymus autocisternų srautui suvaldyti bei maksimaliai išnaudoti esamus pajėgumus. Atlikta autocisternų srauto prognozė 10 metų į priekį (iki 2029 metų). Paskaičiuoti reikalingi technologiniai pajėgumai augančiam autocisternų srautui aptarnauti. Paskaičiuotas autocisternų pakrovimo aikštelės efektyvumas.

Šiai dienai yra daugybė skirtingų balastinio vandens valymo technologijų, kurių efektyvumas priklauso nuo laivo energetinių įrenginių, konstrukcijos ir svarbiausia eksploatacinių sąlygų: plaukiojimo rajonų, vandens temperatūros, balastinių vandenų pasikeitimo dažnio, vandens druskingumo ir t.t. Šie aspektai sistemų pasirinkimo metu yra įvertinami nepakankamai, tame tarpe ir laivų klasifikacinių bendrovių „Balastinių vandenų tvarkymo gairėse“ (angl. Guidelines on Ballast Water Management) nėra pateikta reikalavimų, sekos ar konkrečios metodikos, neatsižvelgiama į laivų tipus ir eksploatacijos specifiškumą. Todėl šio baigiamojo darbo tikslas yra išanalizuoti balastinio vandens valymo sistemų tipus, identifikuoti populiariausias sistemas, nustatyti sistemų efektyvumą įtakojančius faktorius ir paruošti metodologinius pagrindus sistemų parinkimui. Šiame darbe yra apžvelgiami balastinio vandens aplinkosauginiai reikalavimai, išanalizuojamos BVVS technologijos, atliekamas jų vertinimas, išnagrinėjama balasto įtaka skirtingų tipų laivams, atliekama analizė kokio tipo sistemos yra tinkamos tam tikro tipo laivams. Atliekama prognozė siekiant įvertinti pasaulinio laivyno laivų BVVS įrengimą. Darbe yra atliekama identifikuotų trijų populiariausių BVV sistemų SSGG analizė ir jos pagalba yra išryškinami kiekvienos sistemos pasirinkimą įtakojantys faktoriai su tam tikrais sistemos funkcionavimo įtakos svorio koeficientais. Taip pat remiantis gautais įtakojančiais faktoriais atsitiktiniam laivui yra sudaromi metodologiniai pasiūlymai tinkamiausios BVV sistemos laive parinkimui.

Darbe analizuojamos Baltijos jūros regiono laivybos ir laivų remonto pramonės vystymosi tendencijos. Atliekama Baltijos jūros regiono laivų remonto įmonių analizė, analizuojama AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė ir jos laivų remonto technologinė infrastruktūra. Atlikus plūdriųjų dokų užimtumo prognozavimo skaičiavimus, doko parametrų pagrindimo, Malkų įlankos akvatorijos optimizavimo, plūdriųjų dokų suglaudymo galimybių analizė, laivybos parametrų, laivų apsisukimo baseino, įplaukos kanalo skaičiavimus ir PANAMAX doko SSGG analizė, pagristas PANAMAX doko įsigijimo racionalumas. Darbo tikslas: Ištirti AB „Vakarų laivų gamykla“ laivų remonto technologijų racionalios plėtros kryptį ir jos praktinio realizavimo sprendimus, sąsajoje su laivybos vystymosi tendencijomis Baltijos jūros regione. Darbo uždaviniai: Atlikti Baltijos jūros regiono šalių laivų remonto potencialo palyginamąją analizę, vertinant laivybos ypatumus; Apžvelgti Baltijos jūros regiono šalių laivų remonto įmonės; Ištirti AB „Vakarų laivų gamykla“ dokavimo technologijų pajėgumus ir atlikti jų perspektyvinę prognozę; Nustatyti dokavimo infrastruktūros racionalius pakeitimus, vertinant jų praktinio realizavimo aspektus.

Baigiamajame magistro darbe buvo nagrinėjamas administracinio pastato esančio uosto teritorijoje energetinis efektyvumas, siūlomas energetinio optimizavimo modelis. Teorinėje dalyje pateikta informacija apie esama energetinio naudingumo pastato būklę, pateikiami pastato energetinio efektyvumo optimizavimo pasiūlymai. Aprašyti administracinio pastato išorės atitvarų sprendiniai, bei apžvelgti užsienio ir Lietuvos autorių atlikti tyrimai, kurie yra susiję su šiuo atliekamu tyrimu. Šioje dalyje taip pat pateiktos teorinės žinios apie išorinių atitvarų įrengimo medžiagas. Pateikta energetinio naudingumo sertfikavimo skaičiavimo duomeys, teoriniai ir faktiniai energetinių išteklių suvartojimai, administracinės paskirties pastatų energijos vartojimo audito skaičiavimo metodika.. Tyrimų metodikos dalyje detaliai aprašoma atliekamiems eksperimentams naudota įranga ir medžiagos. Taip pat, vadovaujantis turimais faktinių atitvarų šilumos srauto tyrimų rezultatais, atlikti faktinių atitvarų šilumos laidumo koeficientų palyginimai su planuotais techninio projekto rodikliais. Tyrimų rezultatų ir analizės dalyje pateikiami gautų skaičiavimų, tyrimų ir skaitmeninio modeliavimo rezultatai. Vadovaujantis atlikto skaičiavimo, eksperimento ir skaitmeninio modeliavimo rezultatais, nustatytos reikalingos investicijos administracinio pastato energetinio efektyvumo optimizavimui.

Jūrų transportas yra viena iš labiausiai paplitusi transporto rūšių. Kasmet laivų kiekis vis didėja, o kartu didėja ir iškastinio kuro naudojimas ir kaip to pasekmė – emisijų kiekiai. Sparčiai didėjantis CO2, SOx ir kietųjų dalelių kiekiai atmosferoje skatina klimato kaitą, didėja atmosferos tarša, daugėja rūgščių lietų. Dėl šių prieţasčių yra griežtinami emisijų iš laivų reikalavimai, ieškoma iš atsinaujinančių šaltinių pagamintų degalų alternatyvų. Viena iš tokių alternatyvų yra kompleksiniai metanolio, biodyzelino ir jūrinio dyzelino mišiniai. Nustatyta, kad alkoholių ir biodegalų naudojimas degaluose mažina emisijų kiekį, o dėl savo sudėtyje turimo deguonies, pasiekiamas geresnis degalų degimas. Be to metanolis savo sudėtyje neturi azoto ir sieros junginių, todėl yra sumažinamos NOx ir SOx emisijos. Atsižvelgiant į literatūroje pateiktus duomenis, biodyzelino ir metanolio kiekiai dyzelino mišiniuose turi būti ribojami, o jų gamybos metu būtina naudoti papildomus priedus. Daugiakomponenčių mišinių kūrimas leistų didžiąją iškastinio kuro dalį pakeisti į atsinaujinančius, aplinkai draugiškus komponentus.

Baigiamajame magistro darbe tiriama ašinės jėgos įtaka pirso kratinės poliui. Tikrinama kokie poslinkiai pasireiškia, jeigu į polį atsitrenkia laivas. Kaip šiuos poslinkius įtakoja pirso antstato ašinės jėgos dydis. Darbe atliekamas statinio skaitinis modeliavimas ir eksperimentinis pirso poliaus tyrimas ir modeliavimas. Teorinėje dalyje atlikta literatūros apžvalga apie pirso konstrukciją, aptarti išoriniai poveikiai veikiantys statinį (hidrostatinė vandens apkrova, bangų apkrovos, dinaminė jėga, eksploatacinės ašinės ir išskirstytos apkrovos). Taip pat aptartos metalo savybės bei gruntų charakteristikos. Tiriamojoje dalyje atlikti pirso statinio skaitiniai modeliavimai, keičiant dinaminės skersinės jėgos pridėjimo vietą, didinant ašinės jėgos dydį ir keičiant grunto savybes. Palyginta kaip keičiasi rezultatai sudarant skirtingus skaičiavimų modelius. Sudarytas eksperimentinis modelis ir apskaičiuota dinaminė skersinė jėga kuri paveikia modelį. Eksperimento metu išmatuoti poslinkiai ir mechaniniai virpesiai. Taip pat ištirti grunto sluoksniai ir grunto sluoksnių tamprumo moduliai. Taip pat sudarytas eksperimentinio pirso modelio skaičiavimas, pritaikant gautus grunto savybių rezultatus ir naudotas apkrovas. Visi gauti poslinkiai sulyginti, rezultatai pavaizduojami grafiškai. Atlikus visus eksperimentinius bandymus ir modeliavimus, ištirta, kad ašinė apkrova turi didelę įtaką pirso krantinei.

Šiame magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjami konteineriai bei jų srautai 5 Baltijos jūros uostuose. Analizuojamas konteinerių krovos automatizavimas, krovos technologijos, terminalo planavimo modeliai. Taip pat analizuojama LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių krovos rezultatai, infrastruktūros bei superstruktūros parametrai bei krovos galimybės. Šiame magistro baigiamajame darbe yra apskaičiuota: konteinerių srautas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ terminale 2023 – 2027 metais; konteinerių terminalo infrastruktūra ir superstruktūra; apskaičiuotas reikalingas terminalo plotas norint perkrauti 2027 metų prognozuojama konteinerių srautą. Taip pat apskaičiuojama laivų bei krovos įrangos sukuriamos emisijos.

Baigiamajame magistro darbe yra apžvelgiama ir vertinama Baltijos jūros regiono jūrinės paieškos, gelbėjimo ir pagalbos paslaugų sistema. Visų pirma, apžvelgiamas teisinis jūrinės paieškos, gelbėjimo ir pagalbos paslaugų teikimo reglamentavimas ir regiono valstybių prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai. Organizaciniu tyrimu siekiama įvertinti Baltijos jūros regiono valstybių tarptautinės teisės reikalavimų įgyvendinimą, paieškos, gelbėjimo bei jūrinių pagalbos paslaugų organizavimo modelius, taip pat išsiaiškinti už šių darbų vykdymą atsakingas institucijas. Geografinės ir hidrometeorologinės salygos Baltijos jūroje, formuoja gelbėjimo ir pagalbos paslaugas vykdančių institucijų techninių priemonių poreikius, o vertinant įvykusius incidentus, nustatytos galimos rizikos. Darbe vertinami regiono valstybių turimi techniniai resursai, jų kiekis ir parametrai. Atlikus į Klaipėdos uostą įplaukiančių laivų statistinių duomenų analizę ir naudojant vidutinio laivo modelį bei modeliuojant skirtingas gelbėjimo ir pagalbos paslaugų situacijas, įvertintas turimų jūrinės paieškos, gelbėjimo ir pagalbos paslaugų pajėgumų atitikimas vidutinio statistinio laivo rizikos veiksniams. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl Lietuvos Respublikos jūrinės paieškos ir gelbėjimo sistemos tobulinimo.

Baigiamajame magistro darbe atliekama bangolaužių konstrukcijų analizė ir vertinimas taikant daugiakriterinius (angl. multi-criteria decision-making (MCDM)) metodus. Mokslinės literatūros apžvalgoje analizuojama Lietuvos bei užsienio šalių mokslinė literatūra ir informaciniai leidiniai. Nustatytos bangolaužių pagrindinės konstrukcinės ir techninės savybės. Apžvelgiami Baltijos jūros regione esantys uostai ir juose esantys bangolaužių tipai. Metodologinėje darbo dalyje pateikiama daugiakriterinių vertinimo metodų klasifikacija. Pateikiami dažniausiai naudojami daugiakriterinio vertinimo metodai ir jų principai. Darbe pateikiama lošimo teorijos (angl. Game theory) metodų algoritmai. Tiriamojoje darbo dalyje, atlikus literatūros analizę, parenkamos galimos bangolaužių alternatyvos, kurios gali būti racionaliai naudojamos Baltijos jūros regione plečiant, statant ar rekonstruojant jūrų uostus. Taikant SSGG analizę įvertinami pagrindiniai alternatyvų privalumai ir trūkumai.
Magistriniame darbe vertinamos bangolaužių alternatyvos:
• šlaitiniai bangolaužiai; • vertikalūs bangolaužiai iš kesonų; • vertikalūs bangolaužiai iš g/b blokų; • plaukiojantys bangolaužiai; • kiauryminiai bangolaužiai. Analizuojamoms alternatyvoms nustatomi vertinimo kriterijai. Atliekama ekspertų apklausa ir taikant SWARA metodą nustatomi kriterijų reikšmingumai. Atlikus MCDM skaičiavimus pagal lošimo teorijos metodus nustatoma alternatyvų prioritetų eilutė ir parenkamas racionaliausias bangolaužių tipas.
Gautų duomenų apdorojimui naudota Excel programa.

Baigiamojo darbo tikslas – sukurti baterijų parinkimo metodologija pontoniniams laivams, tikslui įgyvendinti reikia išanalizuoti esamų baterijų duomenis. Tikslo rezultatams gauti, reikia sumodeliuoti du pontoninius laivus, aprašyti jų technines užduotis, atlikti SSD vandens pasipriešinimo vertinimo skaičiavimus, panaudoti sukurtą metodologiją. Laivų korpusai modeliuoti naudojantis „Autocad“ programine įranga, SSD skaičiavimai atlikti su „Flow 3D“ programa. Pasinaudojant sudaryta baterijų parinkimo metodologija, tiriamojo darbo eigoje pademonstruotas, šios veikimo principas, parenkant tinkamiausias baterijas – dviems pontoniniams laivams, su skirtingomis - techninėmis užduotimis, pontoninių segmentų eilių kiekiu, variklio galingumais. Sukurtai baterijų parinkimo metodologijai – sukurta programa, gebanti automatiškai naudotis, metodologijos skaičiavimų formulėmis, pagal sudarytą eiliškumą. Šioji programa apdoroja įvestus duomenis ir automatiškai akimirksniu parenka tinkamiausias baterijas pontoniniam laivui. Programa prieinama visiems, adresu - https://laivai.tk/batteries/selection

Disertaciniame darbe nagrinėjamos laivų dyzelinių variklių lyginamųjų kuro sąnaudų ir patikimumo rodiklių nukrypimo nuo optimalios būklės problemos, varikliui dirbant nereglamentuotu techninėje dokumentacijoje kuru. Darbo aktualumą lemia racionalus jūrinio kuro iš plačios kuro rūšių gamos parinkimas, atsižvelgiant į dyzelinio variklio tipą. Darbe tiriamos dvi indikatoriniam variklio darbo procesui turinčios įtaką kryptys: kuro išpurškimo fazės ir kuro cheminės degimo kinetikos parametrai. Atliktos disertacijos tema mokslinės literatūros šaltinių ir bunkeriuojamo jūrinio kuro rinkos analizės. Eksperimentiškai tiriant kuro čiurkšlės kokybės parametrų kitimą dinamikoje, buvo panaudoti šiuolaikiniai bekontakčiai metodai: lazerio šviesos difrakcijos metodas ir optinis skenavimas su ribine segmentacija. Tyrimo objektais tapo 7 rūšių kuras ir dvi laivų dyzelinių variklių kuro padavimo sistemos – „Common rail“ ir senos kartos laivų dyzelinių variklių tiesioginio kuro tiekimo sistema. Tikslesniam sunkiojo kuro vidutinio Sauterio skersmens skaičiavimui pasiūlyta Tanasawa’os ir Toyoda’os analitinės lygties korekcija. Įvertinta galimybė čiurkšlės dinamiką vertinti kiekybiškai ir papildyti VDV procesų matematinius modelius. Atlikti laivų pagrindinių dyzelinių variklių tipų (aukšto sūkių dažnio – „Caterpillar 3512B“ [JAV] ir „MTU 8V 396TB“ [Vokietija]; vidutinio – „SKL VDS 48/42“ [Vokietija] ir „ČN 26,5/31“ [Rusija]; mažo – „MAN B&W 6S60MC“ [Danija]) darbo parametrų matematinio modeliavimo tyrimai, varikliams funkcionuojant skirtingomis jūrinio kuro rūšimis. Matematiniu modeliavimu įvertinta jūrinio kuro savybių (tankio ir kinematinės klampos) įtaka dyzelinių variklių indikatorinio darbo proceso charakteristikoms: lyginamosioms kuro sąnaudoms ir patikimumo parametrui. Praktiniam panaudojimui pateiktos skirtingų tipų dyzelinių lyginamųjų kuro sąnaudų ir patikimumo kriterijaus santykinio pokyčio daugiaparametrės charakteristikos ir metodinės rekomendacijos jūrinio kuro standartu reglamentuojamų savybių racionaliam parinkimui.

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjami birūs kroviniai, jų klasifikacija, charakteristikos. Taip pat analizuojami birių krovinių terminalai, krovos įranga. Apžvelgiami Rytinės Baltijos jūros uostų grūdų srautai. Analizuojamas UAB ,,Kaminera krovinių terminalas“ durpių, grūdų, metalo laužo srautas, krovos technika. Magistro baigiamajame darbe apskaičiuojamas: birių krovinių srautas - durpių, grūdų, metalo laužo UAB ,,Kaminera krovinių terminalas“ 2022 – 2026 metais; krantinės pralaidumas bei įvertinamas reikalingas terminalo plotas norint sandėliuoti 2026 metų prognozuojamą optimistinį krovinių srautą. Nustatomas laivų ir terminalo įrangos emisijos kiekiai. Taip pat atliekama terminalo SSGG analizė.

Ankstyvosiose daugiakorpusio laivo projektavimo stadijose yra svarbu įvertinti būsimo laivo pasipriešinimą. Nuo to priklauso, kokia bus reikalinga jėgainė ir kiek galutiniame etape jis svers. Abi vertės viena nuo kitos priklausomos. Pagal šiuolaikines metodikas laivo svoris gali būti ganėtinai tiksliai nustatomas projektavimo pradžioje, o tikslios metodikos įvertintini pasipriešinimą daugiakorpusiam laivui ankstyvoje projektavimo stadijoje kol kas nėra. Darbe išanalizuoti užsienio mokslininkų atlikti tyrimai ir nustatyta, kad sudaryta nemažai metodikų, daugiakorpusių laivų atstumo tarp korpusų (klirenso ir korpusų prasilenkimo) įvertinimui, korpusams su tam tikrais L/B, B/d ir δ, parametrais. Tačiau nėra metodikų leidžiančių įvertinti katamaranų vandens pasipriešinimą keičiant laivo korpuso charakteristikas. Todėl norint paskaičiuoti korpuso konfigūraciją, kuri nepatenka į tuos diapazonus, metodikos netinkamos. Sprendžiant šias problemas pradėtas matematinis eksperimentas su CFD programa „Flow 3D“. Šie tyrimai atskleidė, kad rezultatai nėra patikimi prie mažų greičių. Todėl darbas turi būti tęsiamas ir gauti eksperimentų duomenys lyginami ir analizuojami, siekiant sudaryti tinkamą metodiką, galinčią įvertinti atstumo tarp korpusų įtaką daugiakorpusio laivo vandens pasipriešinimui, pradinėse projektavimo stadijose.

Baigiamajame darbe atlikta Šventosios uosto apžvalga ir daugiakriterinė analizė, preliminariai optimaliausiai alternatyvai nustatyti. Šio darbo teorinėje dalyje atliekama literatūros apžvalga - jūrų uostai ir jų tipai; Šventosios uostas, jo istorinė apžvalga; arčiausiai Šventosios esančių arba pagal pobūdį panašiausių uostų apžvalga. Tiriamojoje darbo dalyje apžvelgiamos nagrinėjamos plėtros alternatyvos, parenkami vertinimo kriterijai, nustatomi jų reikšmingumai. Duomenys apdorojami Excel skaičiuokle, AHP ir SWARA metodikomis nustatomi rodiklių svoriai, o alternatyvų analizei taikomi CoCoSo fuzzy, SAW ir TOPSIS daugiakriteriniai vertinimo metodai.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamos didžiausių galimų Ro-Ro laivų į Klaipėdos uostą priėmimo galimybės bei šių laivų ir juos aptarnaujančio Centrinio Klaipėdos terminalo sukeliamas poveikis aplinkai. Apžvelgiami didžiausi pasaulyje easantys ir priimami į Klaipėdos uostą Ro-Ro laivai bei reikalinga infrastruktūra ir superstruktūra norint priimti tokio tipo laivus uoste. Įvertinamos perspektyvos Klaipėdos uostui priimant didžiausius pasaulyje esančius Ro- Ro laivus. Taip pat ištiriamos didžiausių Ro-Ro laivų ir Klaipėdos Ro-Ro terminalo generuojamos emisijos uostui ir Klaipėdos miestui. Darbe atliekami skaičiavimai: daugiakriteriniu prognozavimo metodu nustatomi Ro-Ro krovinių srautai Centriniame Klaipėdos terminale 2027 metams; nustatomas Ro-Ro krovinių srauto intensyvumas linijose, įvertintant reikiamą laivų kiekį; įvertinami Ro-Ro terminalo infrastruktūros ir superstruktūros tinkamumas didžiausiems galimiems Ro-Ro laivams priimti; apskaičiuojamos Ro- Ro laivų ir Centrinio Klaipėdos terminalo generuojamos emisijos bei nustatomi būtini vandens telkinių ir žaluminų plotai atskiroms emisijų rūšims absorbuoti. Atliekama galimybių priimti didžiausius Ro-Ro laivus Klaipėdos uoste SSGG analizė.

Įmonių logistikos procesai šiandien tampa vis sudėtingesni ir reikalauja nuoseklaus darbo bei nuolatinio tobulėjimo. Didėjantis konkurencinis spaudimas skatina įmones ieškoti naujų būdų efektyviam logistikos valdymui, siekiant ne tik taupyti resursus, bet ir užtikrinti aukštą klientų aptarnavimo lygį. Dirbtinis intelektas atveria naujas galimybes logistikos sektoriuje veikiančioms įmonėms vystyti savo veiklą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, optimizuoti tiekimo grandines, užtikrinti vykdomų logistikos operacijų sklandesnį atlikimą. Tačiau tai nauja technologija, kurios diegimo galimybes ekspedicinėje įmonėje reikia ištirti. Baigiamąjame darbe yra nagrinėjamos dirbtinio intelekto technologijos ir jų pritaikomumas ekspedicinių kompanijų įmonių veikloje, taip pat pritaikymo perspektyvos sandėliavimo logistikoje. Išnagrinėjus teorinius metodus bei aspektus ir taikant praktinius metodus, ieškomas sistemos pritaikymo sprendimas ekspedicinės kompanijos sandėlyje, siekiant optimizuoti sandėliavimo operacijas. Tyrimo pabaigoje pateikiamos išvados.

Disertacijoje nagrinėjamos sunkiųjų transporto paskirties dyzelinių variklių darbo pereinamaisiais eksploataciniais režimais problemos. Pagrindinis tyrimų objektas yra dyzelinių variklių eksploataciniai energetiniai rodikliai ir pereinamųjų eksploatacinių režimų dinaminiai parametrai. Šie parametrai reikšmingai veikia variklio energijos pa-naudojimo efektyvumą realios eksploatacijos metu. Detali šių parametrų analizė leidžia įvertinti variklio darbo ekonomiškumą jo realios eksploatacijos sąlygomis. Tačiau joms nustatyti reikalingi stendiniai tyrimai ir specializuota tyrimų infrastruktūra. Todėl rei-kalingi metodai, suteikiantys galimybę be specialios įrangos nustatyti dinaminių para-metrų įtaką variklių realios eksploatacijos sąlygomis. Pagrindinis disertacijos tikslas – atlikti sunkiojo transporto dyzelinių variklių darbo parametrų eksperimentinius bei ma-tematinio modeliavimo tyrimus eksploatacijos sąlygomis, siekiant sudaryti ir adaptuoti dyzelinių variklių energetinių ir eksploatacinių rodiklių gerinimo metodiką.

Šiame magistro baigiamajame darbe atliktas analitinis tyrimas, kuriuo siekiama sužinoti kaip skiriasi dyzeliu varomo variklio sraigto efektyvumas palyginus su elektra varoma propulsine sistema. Darbe atlikti T. Žapnicko projektuoto laivo propulsinės sistemos ir sraigto sąveikos skaičiavimai, pasiremiant J. Čerkos knygoje „Laivo teorija“ [25] aprašyta teorija. Iškilusi problema – dyzelinių variklių išmetamųjų dujų emisijos, tuo pačiu, siekiama išsiaiškinti variklio ir sraigto efektyvumų skirtumai tarp dvejų skirtingų varomųjų sistemų. To pasėkoje, apskaičiuoti ir matematiškai palyginti skirtingi laivo greičiai esant toms pačioms sąlygoms ir jų naudingumo skirtumai esant optimaliai opcijai. Analitiniu metodu ir matematiniu palyginu paremtame baigiamajame darbe buvo išnagrinėtos ir palygintos skirtingos propulsinės sistemos. Išanalizuota mokslinė literatūra, teorija apie sraigto skaičiavimo metodus, dujų emisijas, propulsinių sistemų skirtumus bei inovatyvios idėjos, siekiant optimizuoti propulsines sistemas. Suformuluotos išvados bei rekomendacijos tolimesniam tyrimui.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos ekologiškos ir neekologiškos termoizoliacinės medžiagos, analizuojami pagrindiniai daugiabučių namų renovacijos (modernizacjos) sienos konstrukcijos sprendimai. Iš pasirinktų ekologiškų ir neekologiškų renovacijos sprendimų renkames tinkamiausia sprendimą daugiabučio namo renovacijai (modernizacijai). Teorinėje dalyje yra atlikta literatūros apžvalga apie ekologiškų ir neekologiškų statybinių termoizoliacinių medžiagų samprata (šiaudai, linas, kanapių pluoštas, avies vilnos, biri celiuliozė, mineralinė vata, mineralinė stiklo vata, polistireninis putplastis, putų poliuretanas, ekstruizinis polistirenas). Aptarti pagrindiniai šių termoizoliacinių medžiagų techniniai duomenys (degumo klasė, ilgaamžiškumas, šilumos varža, degumo klasė ir tankis). Tiriamojoje dalyje yra pasirinktos trys energiją taupantys daugiabučių namų renovacijos sprendiniai. Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos (modernizacijos) sprendiniai detaliai aprašomi. Taip pat išnagrinėta šiaudų skydų techniniai rodikliai. Suprojektuota ekologiški daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos (modernizacijos) mazgai. Apskaičiuota pasirinktų mazgų energetinio naudingumo rodikliai, sienos visuminė šiluminė varža Rt (m2∙K/W) ir šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2∙K)). Parinktas šiaudų skydų kompiuterinis skaičiavimo modelis.

Disertaciniame darbe tiriami energiniai ir ekologiniai rodikliai aukštų sūkių slėginio uždegimo vidaus degimo variklio su konvencine degalų įpurškimo sistema, konvertuojamo veikti dvejopu dyzelino ir gamtinių dujų (toliau – D-GD) kuru. Atsižvelgiant į dvejopo kuro degimo charakteristikos ypatumus, indikatorinio proceso rodiklius, kompleksiniais eksperimentiniais ir skaitinio matematinio modeliavimo metodais ištirtas dvejopu kuru veikiančio variklio energinių ir ekologinių parametrų gerinimo būdas, optimizuojant dyzelino porcijos įpurškimo paankstinimo fazę. Ištirti dvejopo kuro variklio šilumos ir eksergijos balansai, įvertintas kogeneracinio ciklo antrinių šilumos šaltinių naudojimo energinis efektyvumas ir jo didinimo potencialas. Kompleksinių analitinių, eksperimentinių ir skaitinio matematinio modeliavimo tyrimų pagrindu sukurti metodologiniai įrankiai (skaičiavimo metodai, optimizavimo algoritmai ir kt.), taikomi konvertuojamo veikti dvejopu kuru variklio indikatorinio proceso parametrų charakteristikoms tirti ir optimizuoti, siekiant energinio efektyvumo.