Browsing by Affiliation "Pedagogikos katedra / Department of Pedagogy"
Results Per Page
Sort Options
ETD 1-4 gimnazijos klasių mokinių požiūris į teisinį švietimą mokykloje kaip nusikalstamumo prevencijos priemonę[The attitude of 1st-4th gymnasium grade students towards legal education at school as a tool for crime prevention]master thesisBurbienė, Ernesta2021-06-09Siekiant sukurti darnią, pilietišką visuomenę labai svarbu, kad kiekvienas jos narys gerbtų įstatymą, kitų žmonių teises ir laisves ir nebūtų abejingas daromiems teisės pažeidimams. To pasiekti galima pradedant visuomenės narius pagarbos įstatymui ugdyti dar mokykloje, kai formuojasi visos pagrindinės žmogaus vertybinės nuostatos ir pasaulėžiūra. Teisinis švietimas suteikia teisinių žinių, ugdo vertybines nuostatas, būdingas teisėto elgesio formavimuisi. Darbo tikslas: analizuoti teisinio švietimo mokykloje galimybes, nustatant ir pagrindžiant teisinį švietimą mokykloje kaip nusikalstamumo prevencijos priemonę 1-4 gimnazijos klasių mokinių požiūriu. Darbo uždaviniai: 1) apibūdinti teisinio švietimo mokykloje sampratą; 2) pagrįsti teisinio švietimo mokykloje kaip nusikalstamumo prevencijos priemonės galimybę; 3) atskleisti ir apibūdinti 1-4 gimnazijos klasių mokinių požiūrį į teisinį švietimą mokykloje kaip nusikalstamumo prevencijos priemonę. Darbo metodika: atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant apklausos internetu metodą. Apklausoje dalyvavo 337 Marijampolės miesto gimnazijų 1-4 klasių mokiniai. Analizės metu taikyti aprašomosios ir lyginamosios statistikos metodai, taip pat taikyti kokybinės analizės metodai analizuojant atsakymus į atvirus klausimus. Atliekant tyrimą laikomasi etikos principų. Tyrimo rezultatai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė atskleidė, kad teisinis švietimas, būdamas sudedamąja švietimo mokykloje dalimi, gali būti apibrėžiamas kaip sistemingas ir teigiamas poveikis teisinės sąmonės pradiniam teisinės kultūros elementui, kurio tikslas ugdyti mokinių valią, pasiryžimą elgtis teisėtai bei žadinti teisėtam elgesiui palankią jų motyvaciją, suteikiant mokiniams visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padedant jiems nuolat tobulinti savo gebėjimus. Teisinio švietimo, vykdomo mokykloje, metu mokiniai supažindinami su teisine informacija ir jos praktiniu taikymu. Teisinis švietimas laikomas pagrindine priemone ugdant teisiškai išprususius ir dorus piliečius, gebančius atpažinti teisėtą ir nusikalstamą elgesį. Teisinio švietimo poveikio efektyvumas grindžiamas žmogaus teisių žinojimu ir suvokimu. Šie aspektai atskleidžia teisinio švietimo prevencines galimybes mažinant nepilnamečių nusikalstamumą. Mokinių požiūrio į mokykloje vykdomą teisinį švietimą kaip nepilnamečių nusikalstamumo priemonę tyrimas atskleidė, kad: 1-4 klasių mokiniai savo teisines žinias mokiniai vertina vidutiniškai, ypač pasigenda informacijos apie baudžiamąją teisę, įstatymus ir jų taikymą bei darbo teisę. Gimnazijose teisinis mokinių švietimas vykdomas taikant įvairias ugdymo formas, tačiau pasigendama praktinių pavyzdžių, gyvų susitikimų, Gimnazistų nuomone, teisinis švietimas gerina teisines žinias, didina pareigos ir atsakomybės už savo veiksmus jausmą, skatina savarankišką mąstymą, formuoja teigiamas vertybines nuostatas atsakingumo ir doro, teisėto elgesio atžvilgiu. Tyrimo dalyvių nuomone, nepilnamečių nusikalstamumo mažinimui ypač aktuali informacija apie baudžiamąją teisę, įvairius įstatymus ir jų paskirtį bei žmogaus teises ir laisves. Teisinis švietimas, jų nuomone, labiausiai paskatintų nepilnamečių įvykdomų plėšimų, išžaginimų bei pasikėsinimų ir vagysčių skaičiaus sumažėjimą. Jaunesnio amžiaus mokiniai dažniau pritarė, kad teisinis švietimas skatina pilietinį aktyvumą, didina pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, mažina patyčias ir skatina tolerancijos ugdymą bei turi įtakos automobilių vagysčių, nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, kelių eismo taisyklių pažeidimų bei sukčiavimo atvejų mažinimui. Vyresni (17 m.) gimnazistai dažniau pabrėžė įvairių sričių teisinių žinių trūkumą. Merginos palankiau vertino teisinio švietimo poveikį nusikalstamumo mažinimui nei vaikinai. Tyrimo dalyviai nurodė, kad paskaitos, žaidimai ir viktorinos nėra pakankamai efektyvios teisinio švietimo formos. Gimnazistams priimtinesnis yra praktinių pavyzdžių pateikimas bei aptarimas, praktinė pažintis su teisėsaugos institucijomis ir jų veikla.
2 ETD 3-5 metų amžiaus vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, ugdymo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje[Educational possibilities in pre-school institutions for children 3-5 years of age with behavioral and emotional disorders.]master thesisSkvirbienė, Renata2019-06-04Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama, kad daugėja 3-5 metų amžiaus vaikų, patiriančių psichosocialinės adaptacijos, emocijų ir elgesio sunkumų (hiperaktyvumas, savireguliacijos sutrikimai, agresyvumas ir kt.). Nedidelė profesionalių, palankių emocijų ir elgesio sutrikimų patiriančių vaikų ugdymui paslaugų pasiūla ikimokyklinėse ugdymo įstaigose įpareigoja pedagogus imtis iniciatyvos spręsti ir koordinuoti šias problemas. Ikimokyklinio ugdymo pedagogai dažnai susiduria su psichologinių žinių trūkumu, nežinojimu, kaip elgtis su emocijų ir elgesio sutrikimų patiriančiais vaikais, šiuolaikinės darbo su šeima metodikos stoka, todėl pedagogės taiko pačių atrastus ugdymo būdus. Šio darbo tikslas – atskleisti 3-5 metų amžiaus vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų ugdymo galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Darbą detalizuoja tokie uždaviniai: atskleisti elgesio ir emocinių sutrikimų sampratą; išryškinti elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių 3-5 metų amžiaus vaikų ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, teorinius aspektus; išryškinti emocijų ir elgesio sutrikimų turinčių 3-5 metų amžiaus vaikų ugdymo galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigoje; parengti rekomendacijas, dėl efektyvesnio emocijų ir elgesio sutrikimų turinčių 3-5 metų amžiaus vaikų ugdymo.
2 ETD 3-5 metų vaikų iš pabėgėlių šeimų socialinių įgūdžių ugdymo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje[Development of social skills of 3-5-year-old children from refugee families in a preschool education institution]master thesisMerkelienė, Eugenija2024-06-06Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijoje (1995) įvardijama, kad pabėgėlis yra asmuo, kuris dėl įvairių priežasčių, keliančių grėsmę jo gyvybei, gerovei, yra už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų. Vaikų pabėgėlių ugdymosi poreikiai yra labai skirtingi ir priklauso nuo jų turimos patirties. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, labai svarbus tampa vaikų iš pabėgėlių šeimų socialinių įgūdžių ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Socialinių įgūdžių ugdymui siūlomi keletas būdų tačiau kyla probleminiai klausimai: kiek šiomis galimybėmis yra naudojamasi ir ar jų pakanka? Numačius tyrimo tikslą – išsiaiškinti socialinių įgūdžių ugdymo galimybes 3-5 metų vaikams iš pabėgėlių šeimų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, iškelti tokie uždaviniai: 1) atskleisti teorinius 3-5 metų vaikų iš pabėgėlių šeimų socialinių įgūdžių ugdymo galimybių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje aspektus; 2) išanalizuoti pedagogo vaidmenį 3-5 metų vaikų iš pabėgėlių šeimų socialinių įgūdžių ugdymo kontekste; 3) ištirti pabėgėlių tėvų nuomonę apie socialinių įgūdžių ugdymo galimybes 3-5 metų vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigoje; 4) pateikti rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo pedagogams ir ugdymo įstaigos administracijai apie socialinių įgūdžių ugdymo pagalbos galimybes 3-5 metų vaikams iš pabėgėlių šeimų. Naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, interviu apklausa pedagogams, interviu apklausa tėvams, kokybinė tyrimo duomenų analizė. Kokybinis tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, socialinių įgūdžių ugdymo galimybes ir taikomus metodus, būdus 3-5 metų vaikams iš pabėgėlių šeimų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, apklausiant pedagogus ir tėvus buvo atliktas kokybinis tyrimas, pasitelkiant pusiau struktūruoto interviu metodą. Interviu apklausoje dalyvavo 10 ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir 5 tėvai iš pabėgėlių šeimų. Informantai tyrimui parinkti vadovaujantis laisvanoriškumo principu. Apibendrinus rezultatus, galima teigti, kad socialinių įgūdžių ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra svarbus. Geri socialiniai įgūdžiai lemia sėkmingus santykius su kitais, padeda lengviau adaptuotis ir priimti pokyčius, gebama lengviau valdyti emocijas. 3-5 metų vaikams iš pabėgėlių šeimų svarbu ugdyti savireguliacijos ir savikontrolės, emocijų suvokimo ir raiškos, gebėjimo žaisti, savivokos ir savigarbos, santykių su bendraamžiais ir suaugusiaisiais bei problemų sprendimų gebėjimus. Tyrimu nustatyta, kad pedagogai koncentruoja dėmesį į emocinį, vizualinį ugdymą, inovatyvių priemonių ir programų naudojimą ir siekia užsibrėžtų tikslų ugdant socialinius įgūdžius nuolatos: kasdienėse veiklose, kūrybinėse veiklose, žaidimų metu. Sėkmingam socialinių įgūdžių ugdymui svarbi socialinė pedagoginė pagalba – ją teikia grupės mokytojas, socialinis pedagogas, administracija konsultuojant tėvus, padedant vaikui ugdymo(si) procese. Pabėgėlių tėvų nuomonių tyrimas atskleidė, kad socialinių įgūdžių ugdymas padeda vaikui spręsti problemas, bendrauti, palaikyti santykius su kitais, stiprina savivertę, palengvina adaptaciją. Tėvai pritaria, jog ugdymo įstaigoje yra suteikiamos socialinių įgūdžių ugdymo galimybės ir siūlo skatinti vaikų savarankiškumą, rengti bei dalyvauti įvairiose veiklose, edukacijose bei išvykose, taip pat įtraukti į žaidimus bei padėti adaptaciniu laikotarpiu.
4 ETD 5 metų amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdant lyderystę ikimokyklinio ugdymo įstaigoje[Evaluation of progress and achievments in developing leadership skills of 5 year olds in pre-school institutions]master thesisDerkintytė, Aurelija2019-06-04Temos aktualumas: mūsų šalies ugdymo turinys suprantamas ne kaip griežtai reglamentuota programa, o kaip tam tikras procesas, kuriame svarbi turima vaiko patirtis ir sąsajos su aktualiais socialinės kultūrinės jo gyvenamosios aplinkos poreikiais. Jis užtikrina ugdymo kokybę, padeda išvengti socialinės atskirties ir sudaro kuo palankesnes sąlygas kiekvienam vaikui įgyti, patirti ir plėtoti asmenines kompetencijas (Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti, 2015). Tikslios vaikų pasiekimų vertinimo informacijos apie lyderystę šiandien reikia pedagogams, tėvams ir vaikams. Įvertinę vaiko raidą, pažangos lygį galime planuoti veiklą, kurti aplinką, pasirinkti būdus bei metodus vaiko pažangos ir lyderytės vertinimui (Neifachas, 2008). A. Valantino (2012) pateiktame straipsnyje „Ikimokyklinio ugdymo kokybė“, plačiai aprašoma ir parodoma, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas ir pažangos lygis padeda vėliau spręsti daugelį socialinių problemų – skurdą, nedarbą, mažina priklausomybes, gerina akademinius pasiekimus,daro teigiamą įtaką gyvenimo gerovei. Toliau plėtojant ikimokyklinio ugdymo sistemą Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo kokybė tampa ypač aktuali.
1 ETD 5 metų vaikų fizinio aktyvumo skatinimo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje[Physical activity stimulation opportunities for five-year-old children in a preschool institution]master thesisBezemskaja, Jelena2020-06-09Problema – Kokios yra galimybės skatinti 5 metų vaikų fizinį aktyvumą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje? Darbo objektas – 5 metų vaikų fizinio aktyvumo skatinimo galimybės ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Darbo tikslas – atskleisti 5 metų vaikų fizinio aktyvumo skatinimo galimybes ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie 5 metų vaikų fizinio aktyvumo skatinimo galimybes; Ištirti pedagogų nuomones apie 5 metų vaikų fizinio aktyvumo skatinimą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje galimybes; Ištirti tėvų nuomones apie 5 metų vaikų fizinio aktyvumo skatinimą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje galimybes; Pateikti rekomendacijas pedagogams, skirtas 5 metų vaikų fizinio aktyvumo skatinimui. Darbo metodai: Mokslinės literatūros, dokumentų analizė, kiekybinis tyrimas, apklausa raštu (anketavimas), statistinė duomenų analizė „Microsoft EXCEL 15“ ir „IBM SPSS 23 Statistics“ programomis. Tyrimo metodika: tikslinis netikimybinis kiekybinis tyrimas. Generalinė aibė – 144 respondentai. Temos aktualumas ir ištirtumas: J. Ašmegienės, J. Izokaičio, J. Juzonienės ir kt. (2019) pateiktoje valstybinio audito ataskaitos duomenimis, 51 proc. ugdymo įstaigų neužtikrina, kad vaikai kasdieniniam fiziniam aktyvumui skirtų ne mažiau kaip 50 min. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, pasaulyje apie 80 proc. vaikų nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo kiekio (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2019). Europos Bendrijos (2007) atkreipia dėmesį, kad fizinio aktyvumo trūkumas didina riziką atsirasti viršsvoriui, nutukimui ir kitoms chroniškoms su svoriu susijusioms sveikatos problemoms, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms bei diabetui. Pagrindinės išvados: Šiandien visuotinai pripažįstama, kad vaikų sveikam vystymuisi reikia 60–90 minučių dienos fizinio aktyvumo normos. Ši norma, mokslo bendruomenės nuomone, gali būti skatinama ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažiau nei pusė apklaustų ikimokyklinio ugdymo pedagogų pasiekia rekomenduojamą fizinio aktyvumo dienos lygį, t.y. mažiausiai 60 min. aktyvios veiklos per dieną. Tačiau pedagogai supranta svarbą kurti saugią, vaikų grupės poreikius atitinkančią ir aktyvumą skatinančią, ugdymo(si) aplinką. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, pedagogai numato galimybes taikyti pažangius ugdymo metodus, organizuoti netradicines rytmetines mankštas, kurti aplinką, tenkinančią vaikų judėjimo poreikius. Daugiau nei pusė apklaustų tėvų mano, kad jų vaikai pakankamai aktyvūs ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tačiau siekiama didinti tėvų, dalyvaujančių vaikų fiziniu aktyvumo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, skaičių. Tėvai mano, kad pedagogai turėtų skatinti tėvų dalyvavimą vaikų grupės gyvenime, ypač tėvai atskleidė galimybę dalyvauti lauko sporto žaidimuose, viktorinose ir kitose aktyviose pramoginėse veiklose. Parengtose rekomendacijose pateikiami praktinių galimybių pavyzdžiai, kurie turėtų veiksmingą įtaką ugdymo kokybės gerinimui ir galimybėms kasdien siekti vaikų fizinio aktyvumo rekomenduojamos 60-90 min. fizinio aktyvumo dienos normos lygį. Nustatytos pagrindinės tobulinimosi kryptys pedagogams ir tėvams.
17 ETD 5-8 klasių mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas(is) mokykloje[Development of social and emotional competencies of pupils in grades 5-8 at school]master thesisPiaulokienė, Renata2021-06-02Pastaruoju metu mūsų šalies mokyklose siekiama atkreipti vis didesnį dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą bei mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymąsi. Socialinis ir emocinis ugdymas svarbus vaikų emocinei ir socialinei sveikatai, patyčių ir žalingų įpročių prevencijai, pilietiškumui, mokymosi motyvacijai bei akademinei sėkmei ar kito pobūdžio prevencijai. Mokslininkams akcentuojant socialinių ir emocinių kompetencijų svarbą ugdyme, Lietuvos mokslininkų darbuose šis reiškinys nėra plačiai tyrinėtas, trūksta tyrimų skirtų apžvelgti mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą Lietuvos mokyklose. Tad, šio tyrimo problema: Kokia yra 5-8 klasių mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų raiška ir kaip socialinės ir emocinės kompetencijos ugdomos mokykloje? Šio darbo tikslas – atskleisti 5-8 klasių mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą mokykloje. Baigiamojo darbo teorinėje dalyje nagrinėjama socialinio ir emocinio ugdymo bei socialinių ir emocinių kompetencijų samprata, apžvelgiami socialinių ir emocinių kompetencijų tyrimai mokslininkų darbuose, atskleidžiami socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymosi ypatumai mokykloje bei aptariamas pedagogo vaidmuo ugdant mokinių socialines ir emocines kompetencijas. Visos šios nagrinėjamos temos susijusios su mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymu mokykloje. Baigiamojo darbo tyrimui atlikti pasirinkti kiekybinis ir kokybinis tyrimo metodai. Mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui(si) mokykloje atskleisti buvo pasitelktas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa raštu, joje dalyvavo 503 5-8 klasių mokiniai. Siekiant išsiaiškinti pedagogų nuomonę apie mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą(si) mokykloje pasirinktas – kokybinis tyrimas, struktūruotas interviu metodas, kuriame dalyvavo 13 bendrojo ugdymo mokyklos pedagogų. Mokinių tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip skiriasi 5-8 klasių mokinių, dalyvaujančių socialinių ir emocinių kompetencijų (SEU) ugdymo programose ir mokinių dalyvaujančių kitose programose (KITOSE programose) socialinių ir emocinių kompetencijų (SEK) skalės ir subskalių ,,Savimonės“, „Savitvardos“ „Socialinio sąmoningumo“ „Tarpusavio santykių“ bei „Atsakingų sprendimų priėmimo“ rodikliai. Mokinių apklausos rezultatai rodo, jog iš esmės statistiškai reikšmingai socialinų ir emocinių kompetencijų vertinimas skiriasi 5-tose ir 6-tose klasėse. 5-tų klasių mokinių dalyvaujančių SEU programose socialinės ir emocinės kompetencijos yra aukštesnės nei KITOSE programose dalyvaujančių 5-tų klasių mokinių (p=0,046), tačiau socialinių ir emocinių kompetencijų sričių „Savimonės“, „Savitvardos“, „Socialinio sąmoningumo“, „Tarpusavio santykių“, „Atsakingų sprendimų priėmimo“ vertinimo skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. O 6-tose klasėse mokinių dalyvaujančių KITOSE programose socialinės ir emocinės kompetencijos yra aukštesnės nei SEU programose dalyvaujančių mokinių (p=0,001). Taip pat buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai pagal socialines ir emocines kompetencijų sritis: „Savimonės“, „Savitvardos“, „Socialinio sąmoningumo“, „Tarpusavio santykių“ ir „Atsakingų sprendimų priėmimo“. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai leidžia teigti, jog šis socialinių ir emocinių kompetencijų ir sričių: „Savimonės“, „Savitvardos“, „Socialinio sąmoningumo“, „Tarpusavio santykių“ bei „Atsakingų sprendimų priėmimo“ vertinimo skirtumas labiau būdingas 6-tų klasių mergaitėms, o ne berniukams. Pedagogų interviu analizė rodo, jog švietimo įstaigoje mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas įgyvendinamas visuose trijuose socialinio ir emocinio ugdymo lygmenyse. Dauguma pedagogų mokinių socialines ir emocines kompetencijas ugdo grupinėse veiklose, taiko metodus, skirtus stiprinti socialines ir emocines kompetencijas. Šio ugdymo metu pedagogui tenka svarbus vaidmuo, jis tampa patarėju, padėjėju, pagalbininku, įkvepėju, motyvuotoju, guodėju, vertybių ugdytoju, draugu, bei pasitikėjimą keliančiu žmogumi. Pedagogai interviu metu atskleidė vykdančios prevencinės programos privalumus, nurodė su kokiais iššūkiais tenka susidurti įgyvendinant prevencinę programą mokykloje, pastebėjo programos trūkumus. Taip pat nurodė pasiūlymus kaip būtų galima efektyviau gerinti mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą bei pateikė rekomendacijas pedagogams ugdant mokinių socialines ir emocines kompetencijas.
2 1 ETD Biblioterapijos taikymas, sprendžiant paauglių mokymosi motyvacijos problemas[Application of bibliotherapy in finding solutions for teenagers‘ learning motivation problems]Dienos centruose, teikiant pagalbą socialinės rizikos paaugliams taikoma biblioterapija. Mokslinėje literatūroje esama duomenų, jog biblioterapija naudinga stiprinant savarankiškumą, tikslingai taikoma padeda susidoroti su psichologinėmis problemomis, dvasiškai augti ir kokybiškai vystytis, ugdyti savigarbą, savęs pažinimą, supratimą, išsilaisvinti iš suvokimo, kuris reikalauja nepripažinti asmeninių skaudžių jausmų. Biblioterapija taip pat mažina su nerimastingumu siejamų sutrikimų raišką, padeda įveikti depresinio pobūdžio sutrikimus. Profesionalus biblioterapijos taikymas dienos centruose, dirbant su paaugliais sudaro prielaidas stiprinti mokymosi motyvaciją.
2 ETD Ekologinio ugdymo(si) ypatumai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: sveikatos aspektas[Peculiarities of ecological education in preschool education institution: the aspect of health]master thesisVerbickienė, Jolanta2020-01-16Ekologinio ugdymo(si) vaikystėje įgyvendinamas siejamas su vaiko sveikatos stiprinimu, sveikos gyvensenos realizavimu ir vaiko sveikatos ugdymu, formuojant sveikatai palankias ekologines nuostatas ir ekologinę elgseną. Siekiant ekologinio sąmoningumo, žmogaus nuostatas, elgesį gamtos ir aplinkos atžvilgiu būtina keisti palaipsniui – tikslingai jas formuoti jau ikimokykliniame ugdymo procese. Nors ekologinio ugdymo(si) problemos plačiai analizuojamos ir atlikta nemažai šios problemos tyrimų, tačiau pasigendama tyrimų kreipiamų ekologinio sveikatinimo linkme, o ypač ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymo kontekste. Todėl kyla ekologinio ugdymo(si) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje sveikatos aspektu problema. Tyrimo objektas– ekologinis ugdymo(is) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje sveikatos aspektu. Tyrimo tikslas – ištirti ekologinio ugdymo(si) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ypatumus sveikatos aspektu. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti teorinius ekologinio ugdymo(si) sveikatos aspektu pagrindus. 2. Išryškinti ekologinio ugdymo(si) ikimokyklinio ugdymo įstaigose situaciją, atskleidžiant pedagogų nuomones apie ekologinio ugdymo(si) sveikatos aspektu ikimokyklinio ugdymo įstaigose organizavimą ir jo ypatumus. 3. Atskleisti ekologinio ugdymo(si) sveikatos aspektu gerąją pedagoginę patirį Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje "Eglutė". 4. Pateikti ekologinio ugdymo(si) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje sveikatos aspektu praktines rekomendacijas. Pasitelkti tyrimo metodai: teoriniai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė; empiriniai: anketinė apklausa raštu, kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė. Empirinis tyrimas atliktas 2019 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Anketinėje apklausoje iš viso dalyvavo 125 pedagogai iš įvairių Lietuvos vietovių. Interviu, atliktas Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje ,,Eglutė", kuriame dalyvavo 6 didelę pedagoginę patirtį turintys pedagogai. Teorinėje darbo dalyje analizuojama ekologinio ugdymo (si) samprata, jo kryptys ir reikšmė ikimokykliniame amžiuje, išskiriami ir aprašomi svarbiausi ekologinio ugdymo(si) sveikatos aspektu komponentai: ekologinė aplinka, ekologiniai santykiai, ekologinė mityba, analizuojami ikimokyklinio amžiaus vaikų ekologinės elgsenos formavimo(si) sveikatos aspektu ypatumai bei pedagogo vaidmuo organizuojant ekologinį ugdymą(si) sveikatos aspektu. Išryškėjo empirinio tyrimo rezultatai: apie pusė pedagogų pažymėjo, jog jų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje visadaį gyvendinama ekologinė-sveikatinimo kryptis. Tyrimas išryškino reikšmingiausius ekologinio-sveikatinimo krypties komponentus, kuriems pedagogai skiria daugiausia dėmesio: mokyti saugoti gamtą ir aplinką (rūšiuoti atliekas, nekelti triukšmo ir kt); mokyti saugaus ir atsargaus elgesio aplinkoje (gamtoje, vandenyje, miške, kelyje, kieme), mokyti saugoti savo sveikatą (sveikai maitintis, judėti, grūdintis); suteikti sveikatos žinių ir skatinti ekologišką, apgalvotą ir taupų prekių pirkimą, gamtos resursų taupymą. Daugiau nei pusė arba pusė respondentų visada vykdo šias ekologines – sveikatinančias veiklas: ugdo kasdieninius vaikų higienos įpročius, rūšiuoja su vaikais buitines atliekas; atlieka grupės tvarkymo ir priežiūros darbus. Pedagogai visada renkasi šiuos mokymo(si) būdus ir formas: grupinės veiklos, stebėjimai, pokalbiai, žaidimai ir kt. Kokybinis tyrimas atskleidė ekologinio ugdymosi sveikatos aspektu gerąją pedagoginę patirtį Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje ,,Eglutė". Mokytojai ekologinį ugdymą sieja su sveikos mitybos žinių perteikimu ir sveikatinimu maistu; ekologijos ir sveikatos žiniomis, įgūdžiais, elgsena; sveika gyvensena. Išryškėjo ekologinės-sveikatinančios veiklos, vykdomos vaikų lopšelyje-darželyje “Eglutė“: projektai, sveikatinimo savaitės, sveikatos šventės, edukacinės valandėlės, šventės, užsiėmimai, akcijos, eksperimentai, tyrinėjimai, bandymai, pokalbiai, stebėjimai, kasdieninių higienos įpročių formavimas, sveiko maisto tiekimas ir gaminimas, buitinių atliekų rūšiavimas, aplinkos tvarkymas, arbatų gėrimas, grūdinimasis oru, saule, vandeniu, ekskursijos, išvykos, filmų peržiūra, kūrybinės veiklos. Anot pedagogų ne visada efektyvūs ekologinės-sveikatinančios veiklos mokymo(si) būdai yra kalbėjimas ir aiškinimas, paveikslų rodymas, veiklos imitavimas, neatliekant realios veiklos ir darbo, skaitymas, veiklos atlikimas, nesuvokiant rezultato. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizės, empirinio tyrimo pagrindu parengtos rekomendacijos yra ekologinio ugdymo(si) proceso sveikatos aspektu tobulinimo gairės politikams ir mokslininkams, ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams, pedagogams.
6 ETD Elektroninių cigarečių rūkymo prevencijos galimybės mokykloje[Electronic cigarettes smoking prevention opportunities at school]master thesisKlumbė, Eglė2020-06-03Tarp mokinių sparčiai plinta elektroninių cigarečių rūkymas, ir paaugliai atsiduria pavojuje tapti priklausomais nuo nikotino susivilioję patraukliais skoniais ir įsivaizduojamu saugumu, kad šias cigaretes bus lengva mesti rūkyti. Tačiau šie įsitikinimai yra klaidingi – e. cigaretės per potencialią priklausomybę nuo nikotino gali vesti prie tabako cigarečių rūkymo pradžios, paveikti socialinius, elgesio ir pažintinius mechanizmus, akademinius pasiekimus. Todėl itin reikšmingą vaidmenį atlieka mokykla, kuri vykdant prevenciją gali supažindinti vaikus ne tik su grėsmėmis, bet ir keisti klaidingus įsitikinimus apie e. cigarečių rūkymą. Taigi kyla probleminis klausimas: kokios yra prevencijos galimybės mokykloje tobulinant elektroninių cigarečių rūkymo prevenciją? Darbo objektas – elektroninių cigarečių rūkymo prevencijos galimybės mokykloje. Darbo tikslas – atskleisti elektroninių cigarečių rūkymo prevencijos galimybes mokykloje. Darbo uždaviniai: 1. atskleisti elektroninių cigarečių rūkymo prevencijos mokykloje teorinius pagrindus; 2. ištirti socialinių pedagogų požiūrį į elektroninių cigarečių rūkymo prevencijos tobulinimo galimybes mokykloje; 3. ištirti klasės auklėtojų požiūrį į elektroninių cigarečių rūkymo prevencijos tobulinimo galimybes mokykloje; 4. pateikti siūlymus socialiniams pedagogams ir klasės auklėtojams, kaip tobulinti elektroninių cigarečių rūkymo prevenciją mokykloje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, struktūruotas interviu, content (turinio) analizė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialiniai pedagogai jaučia mokyklos darbuotojų kompetencijos tobulinimo poreikį e. cigarečių prevencijos klausimais bei priemonių įdomiam ir patraukliam prevencijos vykdymui trūkumą. Mokykloje vykdomos e. cigarečių prevencijos veiksmingumui didinti socialinių pedagogų nuomone būtina griežtinti atsakomybę už e. cigarečių rūkymą ir didinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinės programos apimtis užtikrinant jų ilgalaikiškumą. Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad klasės auklėtojų nuomone e. cigarečių prevencijos veiksmingumą mažina netinkamų prevencijos metodų parinkimas ir per maža atsakomybė už e. cigarečių rūkymą. Tyrimas atskleidė, kad būtina keisti e. cigarečių įvaizdį įrodant mokiniams jų kenksmingumą pasitelkus mokslinius įrodymus, taip pat keičiant teigiamą e. cigaretes rūkančio paauglio paveikslą. E. cigarečių veiksmingumo didinimui tirti klasės auklėtojai įžvelgia tėvų įtraukimo į prevenciją naudą, vykdant ne tik mokinių, bet ir tėvų švietimą. E. cigarečių prevenciją būtina tobulinti mokyklos darbuotojų kompetencijos kėlimu, prevencijos priemonių parinkimu pagal amžių, bendradarbiavimo tarp mokyklos ir tėvų skatinimu, užimtumo organizavimu.
22 ETD Elgesio ar/ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymas hipoterapija[Hippotherapy education of children with emotional and/or behavioral disorders]master thesisElijošiūtė, Gabrielė2024-06-07Elgesio ar/ir emocijų sutrikimai yra nemaţa problema juos turintiems vaikams bei jų tėvams. Tai apsunkina mokymąsi, bendravimą su bendraamţiais, tampa emocinių sunkumų ir nesutarimų šeimoje prieţastimi. Vienas iš ugdymo būdų, kuris taikomas visame pasaulyje yra hipoterapija, kitaip dar vadinamas ugdymu ţirgais ar ţirgų pagalba. Hipoterapija nėra plačiai ištirta. Daugiausia tyrimų atlikta medicinos strityje, o ugdomasis poveikis maţai tyrinėtas. Vaikų ugdymui gali būti naudojamas poveikis ţirgu, todėl aktualu išsiaiškinti ar hipoterapijos pagalba turės poveikį vaikams, turintiems elgesio ar/ir emocijų sutrikimus. Yra plačiai ištirta, kad hipoterapija turi teigiamą poveikį gydymui, tačiau maţiau ištirtas poveikis elgesio ir emocijų ugdymui. Darbo objektas – elgesio ar/ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymas hipoterapija. Darbo tikslas: išanalizuoti ugdymo hipoterapija galimybes vaikams, turintiems elgesio ar/ir emocijų sutrikimus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti elgesio ar/ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymo hipoterapija teorinius pagrindus. 2. Ištirti elgesio ar/ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymo hipoterapija galimybes. 3. Pateikti rekomendacijas. Darbo metodai: Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, ugdomasis projektas, interviu, turinio analizė, stebėjimas. Empiriniam tyrimui pasirinktas metodas – ugdomasis projektas. Tiriamąjį kontingentą sudarė 3 vaikai, turintys elgesio ar/ir emocijų sutrikimus, nuo 7 iki 11 metų (neturintys stuburo patologijų, kurios galėtų būti kontraindikacijos uţsiėmimams su ţirgais). Tyrimo rezultatai. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vyko teigiami emocijų pokyčiai po hipoterapijos uţsiėmimų, stebėjimo metu – atsiradęs/padidėjęs susidomėjimas, vaikai buvo labiau atsipalaidavę, ramesni; po hipoterapijos uţsiėmimų, stebėjimo metu – vaikai buvo maţiau grubųs, jiems pavyko atlikti daugiau/ geriau atlikti pratimus. Interviu metu, tėvai nurodo, kad po hipoterapijos uţsiėmimų, pastebėti teigiami emocijų pokyčiai - vaikai tapo labiau atsipalaidavę, ramesni namuose, maţiau agresyvūs; reiškia daugiau teigiamų emocijų; vaikai labiau pasitiki savimi, yra drąsesni; supratingesni; po hipoterapijos uţsiėmimų, pastebėti teigiami elgesio pokyčiai - vaikai išmoksta valdyti savo elgesį; pradeda labiau susikoncentruoti į esamą aplinką; jiems tampa lengviau vykdyti uţduotis, tampa labiau motyvuoti ir susikaupę bei susidomėję; po hipoterapijos vyko teigiami pokyčiai vaikams bendraujant šeimoje, vaikai lengviau, daugiau ir atviriau bendrauja su tėvais; namuose elgiasi ramiau; tampa savarankiškesni; po hipoterapijos pastebėta didţiausia nauda yra vaikų atsipalaidavimas, ramybė; lengvesnis bendravimas, susikalbėjimas; padidėjęs švelnumas, teigiamų emocijų rodymas; padidėjusi drąsa ir mokėjimas valdyti savo elgesį.
4 ETD Etninės kultūros ugdymo integracija į lietuvių kalbos pamokas pradinėse klasėse[Integration of education of ethnic culture into Lithuanian language lessons in primary school]master thesisUrvikienė, Vaida2020-01-16Etninė kultūra plačiąja prasme yra šimtmečiais kurta tautos kultūros vertybių visuma, kuri keliauja iš kartos į kartą ir nuolat atsinaujina. Etninė kultūra padeda ugdyti tautinį jauno žmogaus tapatumą ir savimonę. Praeityje pagrindiniai etninės kultūros skleidėjai buvo visuomenė ir šeima, tačiau šiandieninėje visuomenėje etninės kultūros sklaida ir mokymu rūpinasi ir švietimo įstaigos. Mokyklų pedagogai turi sukaupę didelę etninės kultūros dėstymo, integravimo bei sklaidos patirtį.
1 ETD eTwinning projekto taikymas ikimokykliniame ugdyme: mokytojų profesinio tobulėjimo aspektas[Applying an eTwinning project to pre-school education: aspect of teachers’ professional development]master thesisAugustinienė, Asta2022-06-06Pedagogas, siekdamas užtikrinti ugdymo sėkmę, privalo nuolat pats tobulėti, tobulėti profesinėje srityje, ieškoti naujovių, domėtis kitų pedagogų veikla. Vienas mokytojų profesinio tobulėjimų elementų yra eTwinning projektinė veikla, kuri pasižymi inovacijomis ir kūrybiškumu, skatina tarptautinį bendradarbiavimą, užsienio kalbų mokymą(si) ir aktyvumą bei ugdo komandinio darbo įgūdžius. eTwinning mokytojams suteikia nuolatinių žinių ir įgūdžių tobulinimo galimybes, kuriomis siekiama tobulinti jų mokymosi ir mokymo metodus. Problema: Kokia eTwinning projektinės veiklos reikšmė, mokytojų profesinio tobulėjimo formavimuisi? Kokias kompetencijas mokytojai tobulina dalyvaudami eTwinning projektuose? Objektas: Mokytojų profesinis tobulėjimas taikant eTwinning projektą ikimokykliniame ugdyme. Tikslas: Teoriškai ir empiriškai ištirti mokytojų profesinį tobulėjimą taikant eTwinning projektą ikimokykliniame ugdyme. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokytojų profesinio tobulėjimo galimybes taikant eTwinning projektą ikimokykliniame ugdyme; 2. Ištirti pedagogų nuomonę apie mokytojų profesinį tobulėjimą taikant eTwinning projektą ikimokykliniame ugdyme; 3. Atskleisti Lietuvos eTwinning programos ambasadorių nuomonę apie mokytojų profesinį tobulėjimą taikant eTwinning projektą ikimokykliniame ugdyme. 4. Remiantis tyrimo medžiaga, pateikti rekomendacijas dėl mokytojų profesinio tobulėjimo galimybių taikant eTwinning projektą ikimokykliniame ugdyme. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros bei dokumentų analizė; anketinė apklausa raštu; kiekybinė duomenų analizė; pusiau struktūruotas interviu; kokybinė turinio analizė. Atlikto tyrimo išanalizuoti rezultatai atskleidžia, kad apie mokytojų profesinį tobulėjimą dalyvaujant eTwinning projektinėje veikloje mokytojai pasisako, jog siekdami profesinio tobulėjimo, dalyvauja eTwinning programoje internetiniuose kursuose bei vykdo projektus, o Lietuvos eTwinning programos ambasadoriai išskiria priežastis, kurios skatina dalyvauti mokytojus eTwinning programoje: ugdomosios veiklos praturtinimas įdomia veikla, įdomios, ugdytinius įtraukiančios veiklos, bendravimas ir bendradarbiavimas su kitų šalių pedagogais, dalyvavimas seminaruose. Kalbant apie eTwinning projektinėje veikloje įgytų žinių pritaikymą respondentų nuomonės sutapo: mokytojai ir Lietuvos eTwinning programos ambasadoriai pasisakė, kad įgytas žinias eTwinning projektuose pritaiko ugdymo proceso kokybės gerinimui, naudodami IKT ugdymo procese, bendraujant ir bendradarbiaujant su kolegomis, ugdytiniais ir jų tėvais, skatinant ugdytinių ugdymo(si) motyvaciją, siekiant asmeninio bei profesinio tobulėjimo. Tuo tarpu kalbant apie priežastis trukdančias dalyvauti eTwinning projektuose, respondentai išsiskiria: užsienio kalbos barjerą, IKT įgūdžių ir laiko stoką, o Lietuvos eTwinning programos ambasadoriai mano, kad be išvardintų priežasčių dar nepakankama mokytojų projektų valdymo kompetencija.
3 ETD Gimnazistų azartiniai lošimai ir jų ryšys su auklėjimo šeimoje ypatumais[Gambling of gymnasium students and it's dependence of parenting peculiarities in a family]master thesisJurelevičė, Dovilė2020-06-03Lietuvoje trūksta lošimų mokslinių tyrimų duomenų, nėra atliktas tarptautinėmis metodikomis pagrįstas ir reprezentatyvus lošimų ir loterijų paplitimo tyrimas, nėra atskleistas tarptautiniu mastu palyginamas priklausomybės nuo lošimų ir probleminių lošimų mastas. Taip pat Lietuvoje dar nenagrinėtas ryšys tarp tėvų auklėjimo stilių ir vaikų azartinių lošimų.
1 ETD Ikimokyklinės įstaigos bendruomenės sutelkties stiprinimas kaip įtraukiojo ugdymo realizavimo veiksnys[Strengthening community mobilization of the preschool institution as a factor in the realization of inclusive education]master thesisZakarienė, Inga2024-06-05Temos aktualumas. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, pokyčius švietimo sistemoje nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ugdymo įstaigos priims vaikus turinčius specialiųjų poreikių į bendras grupes, siekiant mažinti diskriminaciją. Ikimokyklinis amžius svarbus laikotarpis, kai formuojasi vaiko socialiniai įgūdžiai, noras bendrauti su bendraamžiais. Įtrauktis įgalins sudaryti kiekvienam vaikui ugdytis, plėtoti galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę. Tyrimo problema. Įgyvendinant įtraukųjį ugdymą įstaigos susiduria su iššūkiais: pačios ugdymo bendruomenės susitelkimu, bendradarbiavimu, pedagogų pasiruošimu, specialistų trūkumu. Tai ir paskatino, rašyti magistrinį darbą, siekiant atskleisti, ikimokyklinės bendruomenės sutelkties stiprinimo galimybes realizuojant įtraukųjį ugdymą ikimokyklinėje įstaigoje. Darbo objektas - ikimokyklinės ugdymo įstaigos bendruomenės sutelkties stiprinimas vykdant įtraukųjį ugdymą ikimokyklinėje įstaigoje. Darbo tikslas - ištirti bendruomenės narių sutelkties stiprinimo galimybes realizuojant įtraukųjį ugdymą ikimokyklinėse įstaigose. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti įtraukiojo ugdymo ikimokyklinėje įstaigoje teorinius aspektus. 2. Išnagrinėti ikimokyklinės įstaigos bendruomenės sutelkties stiprinimą kaip įtraukiojo ugdymo realizavimo veiksnį. 3. Ištirti ikimokyklinės įstaigos bendruomenės sutelkties stiprinimo patirtį ir siekiamybes įtraukiojo ugdymo kontekstuose. Darbo tyrimo metodai: 1.Mokslinės literatūros analizė. 2. Dokumentų analizė. 3. Pusiau struktūruotas interviu. 4. Turinio (content) analizė. Tyrimo pristatymas: atliktas kiekybinis tyrimas kuriam pasirinktas apklausos raštu metodas - anketa. Duomenų apdorojimui pasirinkta statistinė analizė. Apklausoje dalyvavo 98 respondentai (pedagogai). Kokybiniam tyrimui pasirinktas struktūruotas interviu klausimynas, kuriame dalyvavo 8 ikimokyklinių įstaigų vadovai. Interviu duomenys analizuojami pasitelkiant turinio analize (content analysis). Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo išvados 1. Atlikus mokslinės literatūros analizę atskleista, kad įtraukusis ugdymas, siekia visapusiško ugdytinių įtraukimo, siekiant ugdymo kokybės, atliepiant jų poreikius, galias, individualumą bei ugdymosi aplinkas. Bendruomenės dalyvavimas yra esminis veiksnys įtraukiajam ugdymui įgyvendinti. Teoriniais aspektais atskleistas teigiamas poveikis, kai bendruomenės nariai lygiaverčiai, jų dalyvavimas mažina atskirtį, padeda įveikti sunkumus, kliūtis. Įtraukusis ugdymas susiduria su įvairiais iššūkiais: mokytojų kompetencijos trūkumu, visuomenėje vyraujančiu neigiamu požiūriu į neįgalumą, SUP turinčius vaikus, pačių ugdytinių tėvų priešiškumas. 2. Atskleidžiant ikimokyklinės įstaigos bendruomenės sutelkties stiprinimą, realizuojant įtraukųjį ugdymą galima išskirti, kad bendruomenė atlieka svarbų vaidmenį. Visi bendruomenės nariai - mokytojai, tėvų, administracija ir kiti darbuotojai bendradarbiauja, siekia sukurti palankią aplinką, kurioje kiekvienas vaikas gali jaustis ypatingas, gauti kokybišką ugdymą atitinkantį jo poreikius ir gebėjimus, bei reikiamą pagalbą, vadovaujasi ugdymą reglamentuojančiais dokumentais. Bendradarbiaujanti ugdymo įstaigos bendruomenė remiasi šiais aspektais: kolegų ir vadovų palaikymu, vadovų dėmesingumu teikiant pedagogams pagalbą, plėtojant asmenines ir profesines kompetencijas, santykiai grįsti pozityvumu bei pasitikėjimu. 3. Anketinės apklausos tyrimo rezultatai ir informantų išsakyta nuomonė atskleidė, kad būtinas bendruomenės sutelktumas: komandiniu darbu, bendradarbiaujant, vieningai susitelkus, norint pasiekti gerų rezultatų. Susitelkusi ir stipri ikimokyklinės ugdymo įstaigos bendruomenė, tokia, kurioje vyrauja gera emocinė atmosfera, sudarytos ergonomiškos darbo sąlygos, kiekvienas nusiteikęs bendram darbui, jaučiamos vadovo pastangos, tiek įgyjant žinių, tiek suteikiant informacijos apie įtraukųjį ugdymą, svarbi materialinė bazė. Bendruomenės sutelktumo stiprinimas dirbant išvien skatina pačių bendruomenės narių asmeninės, profesinės savybės, empatiškumas, bei gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. Bendruomenės sutelktumui daugiausia kyla problemų dėl per didelio žmonių užimtumo, nuovargio, žmonės nelinkę dirbti komandoje, noro padėti vieni kitiems trūkumas, neišgrynintos bendruomenės narių pareigos ir funkcijos.
10 ETD Ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos prevencija[Prevention of social exclusion of preschool children as an expression of bullying]master thesisLidžiūtė, Skirmantė2022-06-03Temos aktualumas. Pirmieji išskirtinio elgesio ir santykių agresijos požymiai prasideda jau ankstyvame amžiuje (nuo trejų iki šešerių metų) (Hyesung, 2020), todėl sistemingos patyčios jau yra pastebimos tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų (Zhong, 2021; Lee, 2020; Helgeland, 2017; Repo ir kt., 2015). Viena dažniausiai pasitaikančių patyčių formų tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų yra socialinis atstūmimas (Skoglund, 2020; Enlebaas, 2016). Nustatyta, kad ankstyvame amžiuje patirtas socialinis atstūmimas kaip patyčių raiškos forma daro įtaką vaiko tolimesniame gyvenime kuriamiems santykiams (Ladd ir kt., 2017) ir gali sukelti tokias problemas, kaip depresija, žema savivertė, socialinis atsiribojimas ir patiriamas nerimas (Samspon, 2014). Pradėjus laiku įgyvendinti prevencines programas, skirtas užkirsti kelią patyčioms, galima pasiekti mokymosi aplinkos pagerėjimo ir akivaizdžiai sumažinti patyčias vaikų tarpe (Jančiauskas, 2015). Todėl labai svarbu patyčias pastebėti laiku ir užkirsti kelią joms dar ikimokykliniame amžiuje. Problema. Mokslinę šio darbo problemą atspindi probleminiai klausimai – kokia yra ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiška? Kokios yra ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos prevencijos galimybės? Darbo objektas – ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos prevencija. Darbo tikslas – atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos prevencijos galimybes. Darbo uždaviniai: • Išanalizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčios raiškos prevencijos teorines prielaidas. • Įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių priežastis, raišką. • Atskleisti ikimokyklinio ugdymo mokytojų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos prevencijos galimybes. • Pateikti rekomendacijas dėl ikimokyklinio amžiaus vaikų bendraamžių socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos prevencijos tobulinimo. Tyrimo metodai: Teoriniai: • mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. Empiriniai: • kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodas – iš dalies struktūruotas interviu; • kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodas – pedagoginis stebėjimas; • interviu duomenų analizė naudojantis kokybine (content) turinio analize; • pedagoginio stebėjimo duomenų analizė naudojantis kokybine (content) turinio analize. Išvados. Patyčios ikimokykliniame amžiuje dažnai pasireiškia netiesiogine patyčių forma – socialiniu atstūmimu ir dažniausiai pasireiškia pašalinant kitą vaiką iš žaidimo/nepriimant žaisti kartu, neduodant rankos ir garsiai išreiškiant nenorą draugauti. Socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos situacijos yra inicijuojamos vyresnio amžiaus vaikų ir pasireiškia tarp abiejų lyčių. Socialinio atstūmimo kaip patyčių raiškos prevenciją reikšminga vykdyti keturiuose lygmenyse – individualiame (vykdant pokalbius su vaikais; bendradarbiaujant su tėvais); grupės (vadovaujantis elgesio taisyklėmis; ugdant vaikų bendradarbiavimo įgūdžius); ugdymo įstaigos (vykdant prevencines programas; įgyvendinant projektus, skirtus patyčių prevencijai). Bendruomenės lygmenyje svarbus visos ugdymo įstaigos darbuotojų įsitraukimas.
2 ETD Ikimokyklinio amžiaus vaikų daugiakultūrinis ugdymas: Lietuvos ir Švedijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų atvejų analizė[Multicultural education of preschool age children: analysis of cases from preschool education institutions in Lithuania and Sweden]master thesisDirgelaitė, Asta2024-06-07Vykstant globaliems procesams didėja kultūrų įvairovė tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vis dažniau ugdomi skirtingų kultūrų vaikai, todėl, norint sėkmingai organizuoti daugiakultūrinį ugdymą, reikia semtis patirties. Švedija, patyrusi imigrantų antplūdį dar aštuntame dešimtmetyje, yra sukaupusi daugiametę daugiakultūrinio ugdymo patirtį. Organizuojant daugiakultūrinį ugdymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose pagrindinis vaidmuo tenka mokytojui. Šiame darbe siekiama atsakyti į šiuos mokslinius probleminius klausimus: kokios yra Lietuvos ir Švedijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų daugiakultūrinio ugdymo patirtys ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus? Koks turėtų būti ikimokyklinio amžiaus vaikų daugiakultūrinio ugdymo turinys, metodai ir priemonės siekiant tobulinti ugdymą? Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų daugiakultūrinio ugdymo situaciją ir galimybes Lietuvos bei Švedijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti daugiakultūrinio ugdymo teorinius pagrindus. 2. Išanalizuoti daugiakultūrinio ugdymo reglamentavimą ir įgyvendinimą ikimokykliniame ugdyme Lietuvoje ir Švedijoje. 3. Atskleisti Lietuvos ir Švedijos ikimokyklinio ugdymo mokytojų patirtis įgyvendinant daugiakultūrinį ugdymą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, lyginamoji analizė, atvejų tyrimas taikant pusiau struktūruoto interviu metodą, kokybinis turinio analizės metodas. Tyrimo rezultatai: tiek Lietuvos, tiek Švedijos ikimokyklinio ugdymo mokytojai įžvelgia daugiakultūrinio ugdymo bei kultūrų dialogo svarbą jau ikimokykliniame amžiuje, tačiau didelė kultūrų įvairovė Švedijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, skirtingai nuo Lietuvos, kelia didelius reikalavimus ir iššūkius ikimokyklinio ugdymo mokytojams, siekiant įtraukti į ugdymo procesą visų kultūrų vaikus bei jų globėjus. Tai tiesiogiai daro įtaką ugdymo turiniui, metodų, būdų, formų įvairovei bei mokytojų patirtims ir galimybėms. Bet tiek Lietuvos, tiek Švedijos ikimokyklinio ugdymo mokytojai yra vieningi akcentuodami paties mokytojo lygiavertį nusiteikimą bei daugiakultūrinės kompetencijos svarbą.
4 ETD Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinio intelekto ugdymo(si) veiksniai[Factors of the emotional intellect education of preschool age children]master thesisDambrauskaitė, Margarita2020-01-16Emocijos yra mūsų gyvenimo dalis, todėl yra itin svarbu jas valdyti. Tačiau šis gebėjimas nėra įgimtas. Jį reikia išsiugdyti, taip pat, kaip vaikui tenka išmokti vaikščioti, stovėti. Vaikai, susidūrę su stipriomis emocijomis, labai greitai praranda savitvardą. Nuo gimimo iki penkerių metų formuojasi vaiko asmenybės pamatai, charakterio bruožai, gyvensenos modelis. Šiuo metu tinkamiausia ugdyti itin svarbius su jausmų sritimi susijusius vaiko raidos uždavinius: gebėjimą suvokti ir apibūdinti savo jausmus; gebėjimą valdyti emocijas; gebėjimą suprasti kitų žmonių jausmines būsenas (Hille ir kt., 2015). Taip pat šiuo laikotarpiu emocinės kompetencijos vystymasis yra susijęs tiek su tarpusavio santykių kokybe šeimos aplinkoje, tiek su socialinėmis sąveikomis bei naujomis socialinėmis situacijomis, atsiradusiomis ugdymo institucijų kontekste (Braza ir kt., 2007). Šio darbo tikslas – išanalizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinio intelekto ugdymo(si) veiksnius. Darbą detalizuoja tokie uždaviniai: teoriškai pagrįsti emocinio intelekto sampratą bei šeimos ir pedagogų vaidmenį ugdant vaikų emocinį intelektą; ištirti pedagogų ir tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinio intelekto ugdymui(si) darančius įtaką veiksnius. Darbe buvo naudojami šie metodai: teoriniai - mokslinės literatūros ir dokumentų analizė; empiriniai - anketinė apklausa raštu; statistinė duomenų analizė (SPSS programa, 23.0 versija). Darbe pateiktų paveikslų sudarymui naudota SPSS ir Microsoft Office Excel programos. Tyrimo išvada: tyrimo rezultatai rodo, kad emocinį intelektą sudaro socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie padeda atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus. Ikimokykliniame amžiuje vyksta sparti vaiko emocinė raida. Šiame tarpsnyje patirtos emocijos ir įgyti gebėjimai jas kontroliuoti vėliau lemia, kaip vaikui seksis bendrauti mokykloje, rasti draugų ir net apskritai prisitaikyti tolimesniame gyvenime. Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Jeigu šeimoje vaikas negali produktyviai išmokti pirmųjų socializacijos pamokų, tada ugdymo įstaiga turi suteikti reikalingą pagalbą vaikui, nes ugdytojai yra vaiko aplinkos dalis, kurie gali kompensuoti nepalankius šeimos veiksnius. Tad pedagogai tampa labai svarbia ugdymo struktūros dalimi, nuo kurio priklauso tolimesnė vaiko ateitis. Išanalizuoti tyrimo duomenys parodė, kad labiausiai vaiko emocinio intelekto ugdymui(si) įtaką daro šie veiksniai: tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, bendravimo stilius, šeimos moralinė, kultūrinė atmosfera bei tėvų auklėjimo stiliai. Pedagogai, turintys nedidelį darbo stažą, labiau akcentuoja socialinių ir emocinių vaiko poreikių netenkinimą šeimoje ir šeimoje vyraujančius emocinius santykius. O pedagogai, turintys didelį darbo stažą ir vyr. mokytojo ir aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, labiau akcentuoja šiuos veiksnius, darančius įtaką vaiko emocinio intelekto ugdymui(si): pedagogo profesinės kompetencijos; pedagogo vidinės savybės; pedagogo ugdymo stilius bei nepakankamai užtikrinamas vaiko saugumo poreikis ugdymo institucijoje. Tėvai linkę akcentuoti šiuos veiksnius, darančius įtaką vaiko emocinio intelekto ugdymui(si): tėvų asmeninė patirtis vaikystėje; atsiskyrimas nuo vieno ar abiejų tėvų dėl skyrybų, darbo migracijos, tėvystės teisių netekimo ir kt.; vieno ar abiejų tėvų priklausomybės; nuolatiniai tėvų tarpusavio nesutarimai, pykčiai, barniai; socialinių ir emocinių vaiko poreikių netenkinimas šeimoje; tėvų psichopatologijos ar kriminalinis elgesys; ugdymo tikslai ir programos, neatitinkančios individualių ugdytinio galių ir poreikių; nepalankus ugdymo institucijos ir grupės psichologinis klimatas; nepakankamai užtikrinamas vaiko saugumo poreikis ugdymo institucijoje bei švietimo pagalbos specialistų trūkumas ugdymo institucijoje. Augdamas ir bręsdamas vaikas skirtingai reaguoja į aplinkos pokyčius, aplinka skirtingai veikia vaiko raidą skirtingais amžiaus tarpsniais, bet pedagogai ir tėvai vieningai sutaria, kad lengviausiai ir efektyviausiai vaikas ugdosi aplinkoje, kurioje jaučiasi saugus, mylimas ir pripažintas.
1 ETD Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymas(is)[Education of safe behavior and self protection skills of pre-school children]master thesisLaureckė, Aistė2024-06-07Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra judrūs, siekia pažinti pasaulį įvairiais būdais, tačiau dar neturi susiformavusių tam tikrų saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių. Dėl šių priežasčių tokio amžiaus vaikams yra didelė eismo įvykių, nudegimų, nukritimų, sužalojimų žaidimų aikštelėse rizika. Tokių sužalojimų galima išvengti nuo mažens ugdant vaikų saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžius. Probleminis klausimas: kokios yra ikimokyklinio amžiaus vaikų saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymo(si) galimybės? Darbo objektas: ikimokyklinio amžiaus vaikų saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymas(is). Darbo tikslas – teoriniu ir empiriniu pagrindu ištirti vaikų saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymo(si) ypatumus ir galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymo(si) teorinius aspektus. 2. Ištirti tėvų nuomonę apie vaikų saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymo(si) ypatumus ir galimybes šeimoje ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. 3. Išanaliuoti ikimokyklinio ugdymo pedagogų nuomone apie saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymo ypatumus ir galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. 4. Pateikti teoriškai ir empiriškai pagrįstą ikimokyklinio amžiaus vaikų saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymo(si) teorinį hipotetinį modelį. Darbo metodai: teoriniai – mokslinės literatūros ir dokumentų analizė (aprašymas, sisteminimas, abstrahavimas); empiriniai – apklausa raštu (anketavimas), interviu; duomenų analizės – statistinė duomenų analizė, turinio (content) analizė. Empiriniam tyrimui pasirinktos kiekybinio ir kokybinio tyrimų strategijos. 2023 m. rugsėjo mėnesį vykdant kokybinį tyrimą sudaryta anketa skirta tėvams auginantiems 3 – 5 metų amžiaus vaikus, patalpinta į mūsų apklausa.lt svetainę ir išsiųsta į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Apklausti 204 tėvai. 2024 m. balandžio mėnesį buvo atliktas pusiau struktūruotas interviu, kurio metu buvo apklausti 5 pedagogai apie saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tėvų nuomone ikimokyklinio amžiaus vaikai per 3 mėnesius patyrė vieną ir daugiau traumų, o traumų pobūdis namų aplinkoje ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje buvo netyčiniai sužalojimai. Namuose vaikai dažniausiai patyrė negyvų jėgų mechaninį poveikį, o ikimokyklinio ugdymo įstaigoje gyvų jėgų mechaninį poveikį. Tiek namų aplinkoje, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinkoje vaikai dažniausiai susižeidė viršutines galūnes, o traumas patyrė kieme. Tyrimo duomenys rodo, kad fizinių traumų atsiradimą ir jų patyrimą lėmė vaikų judrumas ir ikimokyklinio amžiaus tarpsnio ypatumai. Tėvai vaikus saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių mokė pokalbio būdu. Su pedagogais tėvai saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių klausimais bendradarbiavo kartą per mėnesį, tai darydavo susirinkimų metu. Pedagogų nuomone ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikai dažniausiai patiria sumušimus, o traumų patyrimo priežastis – vaikų amžiaus tarpsnio ypatumai. Mokytojų nuomone, visos bendruomenės kuriama saugi fizinė (daiktinė) ugdymo(si) aplinka galėtų užtikrinti vaikų saugumą bei prisidėtų prie saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymo(si) prevencijos. Nors pedagogai ugdymo(si) procese taikė žaidimo ir pokalbių metodus, tačiau pasigendama tokių ugdymo(si) būdų kaip: saugių veiksmų atlikimo instruktažo; saugių veiksmų atlikimo mokymo ir kartojimo; saugios elgsenos imitacinių pratybų, kurių metu vaikai galėtų tobulinti savo savisaugos įgūdžius. Tyrimo rezultatai parodė, jog tėvai bendradarbiauja su pedagogais individualių pokalbių metu, tačiau, siekiant kryptingo ir nuoseklaus vaikų saugaus elgesio ir savisaugos įgūdžių ugdymo(si), dar pasigendama tikslingo tėvų pedagoginio švietimo bei pačių tėvų į(si)traukimo į vaikų saugios elgesnos ir savisaugos įgūdžių ugdymo procesą. Empirinio ir teorinio tyrimo pagrindu buvo parengtas ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios elgsenos ir savisaugos įgūdžių ugdymo(si) teorinis hipotetinis modelis.
8 ETD Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymas: pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo aspektas[Developing social competence of preschool children: an aspect of collaboration between teachers and parents]master thesisDargienė, Šarūnė2020-01-16Socialinė kompetencija yra vaikų elgesio pagrindas, todėl jos ugdymas turi prasidėti dar ankstyvojoje vaikystėje ir pirmiausia apimti tokias sritis kaip problemų sprendimas, bendravimas su bendraamžiais ir jausmų supratimas, reiškimas bei kontrolė. Labai svarbu, kad sutaptų ikimokyklinės įstaigos, šeimos ir visuomenės reikalavimai vaiko elgesiui. Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas vaiko ugdymosi procese yra reikšmingas ir svarbus, nes lemia vaiko gerovę. Reikšminga ne tik tai, kad jis gerina ugdymosi rezultatus ir padeda tėvams sukurti vaiko ugdymuisi reikalingą aplinką, be kurios institucinis ugdymas yra mažiau efektyvus, bet ir tai, kad šis bendradarbiavimas skatina pozityvų ugdymo procesų vertinimą ir motyvuoja vaiką kurti vertybines savo struktūras. Šiame darbe bus siekiama atsakyti į klausimą: kokios yra vaikų socialinės kompetencijos ugdymo galimybės, kai šio proceso metu bendradarbiauja pedagogai ir tėvai? Tyrimo objektas: ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymas. Tyrimo tikslas: išanalizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo galimybes pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo aspektu. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo galimybių pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo aspektu teorinius aspektus. 2. Ištirti pedagogų nuomonę apie ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo galimybes bendradarbiaujant su vaikų tėvais. 3. Ištirti tėvų nuomonę apie vaikų socialinės kompetencijos ugdymo galimybes bendradarbiaujant su ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogais. 4. Parengti rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo pedagogams ir ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams dėl vaikų socialinės kompetencijos ugdymo gerinimo galimybių įgyvendinimo. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, anketinė apklausa raštu, kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė. Tyrimas atliktas 2019 m. rugsėjo – spalio mėn. trijuose Klaipėdos miesto ir dviejuose Mažeikių miesto darželiuose. Norint įvertinti tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo aspektą, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinę kompetenciją, buvo atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 50 ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir 50 ikimokyklinio amžiaus vaikus turinčių tėvų. Pedagogų nuomonės apie ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo galimybes bendradarbiaujant su vaikų tėvais tyrimas atskleidė, kad dauguma pedagogų mano, jog socialinė kompetencija – tai gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. Ugdant vaikų socialinę kompetenciją didžiausią įtaką, pedagogų manymu, turi šeima ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Pedagogų nurodytos problemos, su kuriomis jie susiduria ugdydami vaikų socialinę kompetenciją yra vaikų nemokėjimas dalintis ir nemokėjimas išklausyti kitų, vaikų nepasitikėjimas savimi, nemokėjimas palaikyti draugiškus santykius, nemokėjimas atsiprašyti ir paprašyti pagalbos. Pagrindine problema socialinės kompetencijos ugdyme bendradarbiaujant su vaikų tėvais, pedagogai nurodė tėvų neturėjimą laiko dalyvauti ugdymo įstaigos veiklose. Pedagogai mano, kad galimybės gerinti vaikų socialinės kompetencijos ugdymą sietinos su pedagoginės veiklos tobulinimu, skiriant daugiau laiko ir dėmesio bendradarbiavimui su vaikų tėvais, globėjais, taip pat – su socialiniais partneriais; dažnesniu ir tikslingesniu lavinamųjų, loginių žaidimų darželyje ir namuose taikymu; dažnesniu dalinimusi gerąją patirtimi su šeima, kolegomis. Tėvų nuomonės apie vaikų socialinės kompetencijos ugdymo galimybes bendradarbiaujant su ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogais tyrimas atskleidė, kad socialinė kompetencija – tai gebėjimas veiksmingai susidoroti su gyvenimo poreikiais ir problemomis. Tėvų manymu, ugdant vaikų socialinę kompetenciją didžiausią įtaką turi šeima ir bendraamžiai. Tėvai pritarė teiginiui, kad pedagogų bendradarbiavimas su šeima duoda teigiamų pokyčių ugdant vaikų socialinę kompetenciją ir, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga tęsia ir papildo vaiko socialinės kompetencijos ugdymą šeimoje. Savo įsitraukimo į vaikų socialinės kompetencijos ugdymą dažniausią būdą tėvai nurodė konsultacijas su pedagogais socialinės kompetencijos ugdymo klausimais. Gerinimo galimybes tėvai išskiria tokias, kaip: pagalba vaikui suprasti apie gyvenimo, bendravimo sunkumus ir jų sprendimo būdus; specialistų paskaitos pedagogams, vaikams, tėvams.
5