Vaikai, turintys ADHD požymius, yra labai judrūs, nenustygstantys vietoje, norintys iš karto ir viską žinoti bei pažinti. Siekiant mažinti vaikų hyperaktyvumą, ieškoma įvairių sprendimų ir išeičių. Šiame kontekste aktualiais tampa šie probleminiai klausimai: kokius fizinio ugdymo metodus parinkti 1-4 klasių mokinių hiperaktyvumui mažinti? Kokios fizinio ugdymo veiklos ir priemonės yra tinkamiausios 1-4 klasių mokinių hiperaktyvumui mažinti? Kokia ugdymo(si) aplinka yra tinkamiausia hiperaktyviems vaikams? Tyrimo objektas – 1-4 klasių mokinių turinčių dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD) hiperaktyvumo raiškos mažinimas taikant įvairias fizinio ugdymo veiklas. Tyrimo tikslas – ištirti 1-4 klasių mokinių turinčių dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD) hiperaktyvumo mažinimo galimybes taikant įvairias fizinio ugdymo veiklas. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti ADHD sampratą ir jo požymius; aptarti 1-4 klasių mokinių, turinčių ADHD, sunkumus mokymosi proceso metu; nustatyti pedagogų ir tėvų nuomonę apie 1-4 klasių mokinių, turinčių ADHD, hiperaktyvumo mažinimą taikant įvairias fizinio ugdymo veiklas; ištirti 1-4 klasių mokinių, turinčių ADHD, hiperaktyvumo mažinimo, taikant įvairias fizinio ugdymo veiklas, galimybes. Naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; dokumentų analizė; pusiau struktūruotas interviu; kokybinė turinio analizė. Tyrimas vyko nuo 2024 m. sausio 13 d. iki kovo 30 d. šešiose skirtingose ugdymo įstaigose. Interviu dalyvavo 30 informantų, iš kurių: 24 pradinių klasių pedagogai ir 6 tėvai, auginantys vaikus, turinčius ADHD. Rezultatai. Tyrime dalyvavusių pedagogų nuomone, hiperaktyvumas yra sutrikimas, kuriam būdingas didelis vaikų aktyvumas, impulsyvus elgesys ir sutrikęs dėmesys. Tuo tarpu tėvai kalbėdami apie ADHD turinčius vaikus pabrėžia jų išskirtinį dėmesio poreikį ir neatsargumą. Pedagogai nurodo, kad ugdymo proceso metu patiria sunkumų dėl tokių vaikų netinkamo elgesio, bendravimo, dėmesingumo ir susikaupimo problemų, kurias spręsdami naudoja įvairius ugdymo metodus (individualų darbą, darbą grupėse, susitarimus, žaidimus, aktyvias pertraukas ir fizinę veiklą), bendradarbiauja su tėvais, konsultuojasi su pagalbą teikiančiais specialistais ir keičiasi svarbia informacija. ADHD turintiems vaikams sudaromos sąlygos sportuoti mokyklos sporto salėje ir jos kieme (stadione), žaisti judriuosius žaidimus, šokti ir kt. Tėvai ADHD turintiems vaikams sudaro sąlygas būti fiziškai aktyviems (važinėti dviračiu, riedučiais, naudotis lauko treniruokliais ir kt.), lankyti įvairius sporto būrelius (futbolo, plaukimo, bokso). Tyrimo metu buvo tirtos 1-4 klasių mokinių, turinčių ADHD, hiperaktyvumo mažinimo, taikant įvairias fizinio ugdymo veiklas, galimybės. Interviu su pedagogais metu paaiškėjo, kad ADHD turinčius vaikus labiausiai domina aktyvi ir nemonotoniška veikla, komandiniai žaidimai ir šokiai. Tačiau tėvai, skirtingai nei pedagogai nurodo, kad šokiai yra viena iš labiausiai nepageidaujamų fizinių veiklų jų vaikams, kadangi ugdymo procese tikslinga nuolat kaitalioti fizinio ugdymo veiklas, kuriose vaikai gali varžytis tarpusavyje ir patirti laimėjimo džiaugsmą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tiek pedagogai, tiek ir tėvai kaip efektyviausias fizinio ugdymo veiklas išskyrė judriuosius žaidimus ir jiems organizuoti naudojamą sporto inventorių (kamuoliai, lankai, šokdynės, lazdos, kubai, pasipriešinimo gumos ir kt.). Pedagogų nuomone, mažinant vaikų hiperaktyvumą efektyvios priemonės yra: individualios veiklos (kai atliekami konkrečiam vaikui pritaikyti fiziniai pratimai, sportuojama po vieną), muzikos įtraukimas (kai sportuojama ir žaidžiama su muzika). Tuo tarpu tėvai nurodo, kad fizinio ugdymo veiklos, skirtos vaikų hiperaktyvumui mažinti, neturėtų būti labai sudėtingos ir reikalauti didelio susikaupimo ar dėmesingumo. Atlikus 1-4 klasių mokinių, turinčių dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD), hiperaktyvumo mažinimo taikant įvairias fizinio ugdymo veiklas galimybių tyrimą paaiškėjo, kad taikant aktyvias ir nemonotoniškas fizinio ugdymo veiklas, komandinius žaidimus ir šokius bei dėl vaikų turinčių hiperaktyvumo sindromą (ADHD) ugdymo ribotumų, nors ir ne ženkliai, bet galima sumažinti 1-4 klasių mokinių turinčių ADHD hiperaktyvumo raišką.

Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijoje (1995) įvardijama, kad pabėgėlis yra asmuo, kuris dėl įvairių priežasčių, keliančių grėsmę jo gyvybei, gerovei, yra už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų. Vaikų pabėgėlių ugdymosi poreikiai yra labai skirtingi ir priklauso nuo jų turimos patirties. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, labai svarbus tampa vaikų iš pabėgėlių šeimų socialinių įgūdžių ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Socialinių įgūdžių ugdymui siūlomi keletas būdų tačiau kyla probleminiai klausimai: kiek šiomis galimybėmis yra naudojamasi ir ar jų pakanka? Numačius tyrimo tikslą – išsiaiškinti socialinių įgūdžių ugdymo galimybes 3-5 metų vaikams iš pabėgėlių šeimų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, iškelti tokie uždaviniai: 1) atskleisti teorinius 3-5 metų vaikų iš pabėgėlių šeimų socialinių įgūdžių ugdymo galimybių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje aspektus; 2) išanalizuoti pedagogo vaidmenį 3-5 metų vaikų iš pabėgėlių šeimų socialinių įgūdžių ugdymo kontekste; 3) ištirti pabėgėlių tėvų nuomonę apie socialinių įgūdžių ugdymo galimybes 3-5 metų vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigoje; 4) pateikti rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo pedagogams ir ugdymo įstaigos administracijai apie socialinių įgūdžių ugdymo pagalbos galimybes 3-5 metų vaikams iš pabėgėlių šeimų. Naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, interviu apklausa pedagogams, interviu apklausa tėvams, kokybinė tyrimo duomenų analizė. Kokybinis tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, socialinių įgūdžių ugdymo galimybes ir taikomus metodus, būdus 3-5 metų vaikams iš pabėgėlių šeimų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, apklausiant pedagogus ir tėvus buvo atliktas kokybinis tyrimas, pasitelkiant pusiau struktūruoto interviu metodą. Interviu apklausoje dalyvavo 10 ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir 5 tėvai iš pabėgėlių šeimų. Informantai tyrimui parinkti vadovaujantis laisvanoriškumo principu. Apibendrinus rezultatus, galima teigti, kad socialinių įgūdžių ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra svarbus. Geri socialiniai įgūdžiai lemia sėkmingus santykius su kitais, padeda lengviau adaptuotis ir priimti pokyčius, gebama lengviau valdyti emocijas. 3-5 metų vaikams iš pabėgėlių šeimų svarbu ugdyti savireguliacijos ir savikontrolės, emocijų suvokimo ir raiškos, gebėjimo žaisti, savivokos ir savigarbos, santykių su bendraamžiais ir suaugusiaisiais bei problemų sprendimų gebėjimus. Tyrimu nustatyta, kad pedagogai koncentruoja dėmesį į emocinį, vizualinį ugdymą, inovatyvių priemonių ir programų naudojimą ir siekia užsibrėžtų tikslų ugdant socialinius įgūdžius nuolatos: kasdienėse veiklose, kūrybinėse veiklose, žaidimų metu. Sėkmingam socialinių įgūdžių ugdymui svarbi socialinė pedagoginė pagalba – ją teikia grupės mokytojas, socialinis pedagogas, administracija konsultuojant tėvus, padedant vaikui ugdymo(si) procese. Pabėgėlių tėvų nuomonių tyrimas atskleidė, kad socialinių įgūdžių ugdymas padeda vaikui spręsti problemas, bendrauti, palaikyti santykius su kitais, stiprina savivertę, palengvina adaptaciją. Tėvai pritaria, jog ugdymo įstaigoje yra suteikiamos socialinių įgūdžių ugdymo galimybės ir siūlo skatinti vaikų savarankiškumą, rengti bei dalyvauti įvairiose veiklose, edukacijose bei išvykose, taip pat įtraukti į žaidimus bei padėti adaptaciniu laikotarpiu.

Šiandien paauglių fizinės sveikatos išsaugojimo ir palaikymo klausimas yra gana aktualus. Šiuolaikinės technologijos jau nuo mažens tapo neatsiejama kasdienio jaunuolių gyvenimo dalimi. Tiek nepakankamas jaunuolių fizinis krūvis, tiek netinkama ir bloga mityba lemia paauglių fizinio pajėgumo sumažėjimą. Švietimo sistemos tikslas - sudaryti sąlygas tinkamai ugdyti ir palaikyti vaikų emocinę ir fizinę sveikatą, taip pat harmoningai ugdyti juos kaip gabias ir aktyvias asmenybes. Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos integravimas į ugdymo programas yra susijęs su daugeliu mokinių pasiekimų, apimant geresnius akademinius rezultatus, tarpusavio pagarba grįstų santykių plėtojimą ir geresnę emocinę savireguliaciją. Tačiau moksliniuose tyrimuose pasigendama išsamesnių tyrimų, atskleidžiančių socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos bei fizinio pajėgumo tarpusavio sąsajas. Tyrimo objektas – 7-8 klasių mokinių socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencija ir fizinis pajėgumas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti 7-8 klasių mokinių fizinio pajėgumo ir socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos raštingumo sąsajas. Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti mokinių fizinio pajėgumo ir socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos teorinius aspektus;
2. Nustatyti 7-8 klasių mokinių ir socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos raišką;
3. Įvertinti 7-8 klasių mokinių fizinį pajėgumą;
4. Ištirti sąsajas tarp 7-8 klasių mokinių fizinio pajėgumo ir socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos raštingumo. Tyrimo metodai.
5. Literatūros šaltinių analizė.
6. Fizinio pajėgumo testavimas. Testavimas atliktas remiantis Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu 2019-10-8 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1153.
7. Anketinė apklausa. Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos raštingumas tiriamas rengiant anketinę apklausą.
8. Statistinė analizė. Duomenų statistinei ir aprašomajai analizei buvo naudojama SPSS (Statistical Package for Social Science) 26 versijos kompiuterinė programa. Gauti duomenų rezultatai buvo apdoroti matematiniu-statistiniu būdu procentine raiška, rangų vidurkiais, Stjudento t nepriklausomos imties testu, Friedmano kriterijumi, Stjudento t vienos imties ir Pearsono testais. Išvados:
9. Fizinis pajėgumas ir socialinės, emocinės bei sveikos gyvensenos kompetencijos yra glaudžiai susijusios bei ši sąveika gali turėti įvairių padarinių asmens socialiniam vystymuisi bei bendrai gyvenimo kokybei ir gerovei. Sveikas gyvenimo būdas ir fizinis aktyvumas gali turėti teigiamą poveikį emocinei gerovei ir socialinėms kompetencijoms bei fizinio pajėgumo rodiklių pokyčiams. Reguliari fizinė veikla ne tik stiprina kūną, bet taip pat gali turėti giluminį poveikį psichinei ir socialinei sveikatai.
10. Didžioji dalis apklaustųjų sutinka, kad palaikymas sustiprina tarpusavio santykius (74,2 proc.), žino, kad paauglystėje vyksta fiziologiniai pokyčiai (76,6 proc.). Daugiau nei 70 procentų apklaustųjų žino kas yra psichologinis, fizinis smurtas bei prievarta (74,2 proc.) ir pritaria, kad sveikos gyvensenos pasirinkimas padeda įveikti galimus sveikatos iššūkius (70,9 proc.).
11. Ištirtųjų moksleivių fizinis pajėgumas yra sveikatai palankioje zonoje, išskyrus 7 bei 8 klasių mergaičių ir berniukų flamingo teste, 7 ir 8 klasių mergaičių bei 7 klasės berniukų 20 m bėgimo šaudykle testuose, 8 klasės mergaičių kybojimo teste. Šių testų vidurkiai yra geltonoje zonoje („reikia tobulėti“).
12. 7-8 klasių mokinių fizinio pajėgumo ir socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aptiktos tarp šuolio į tolį rezultatų ir teiginių „lengvai atpažįstu neetišką elgesį“ (r = -0,204; p = 0,026) bei „aš žinau, kad paauglystėje vyksta fiziologiniai pokyčiai“ (r = -0,216; p =0,018).

Darbe atskleisti teoriniai 9 – 11 metų jaunųjų futbolininkų fizinio pajėgumo aspektai. Testavimo metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti 9–11 metų jaunųjų futbolininkų fizinio pajėgumo kaitą treniruočių metu 8 savaičių laikotarpiu. Tikslui pasiekti buvo išsikelti uždaviniai: išnagrinėti mokslo informacijos šaltinius, siekiant atskleisti jaunųjų futbolininkų fiziologinę charakteristiką; išsiaiškinti 9–11 metų jaunųjų futbolininkų fizinio pajėgumo svarbą; nustatyti 9–11 metų jaunųjų futbolininkų fizinio pajėgumo kaitą; identifikuoti trenerio patiriamus iššūkius treniruojant 9–11 metų jaunųjų futbolininkų fizinį pajėgumą. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog sistemingos 3 kartus per savaitę po 60 min. futbolo treniruotės buvo veiksmingos ugdant jaunųjų futbolininkų fizinio pajėgumo gebėjimus, kadangi II testavimo metu buvo pastebėti teigiami pokyčiai: testo „Šuolio į tolį iš vietos“ rezultatai pagerėjo 0,8 cm., testo „Sėstis ir gultis“ tyrimo rezultatai pagerėjo 1,2 k/30s., testo „Kybojimas sulenktomis rankomis“ rezultatai pagerėjo 0,2 ms., testo „Atsispaudimų nuo žemės“ rezultatai pagerėjo 0,4 karto. I testavimo ir II testavimo jaunųjų futbolininkų testo „30 m. bėgimo iš vietos ir įsibėgėjus“ rezultatai tapo geresni: iš vietos – 0,25 sek., įsibėgėjus – 0,5 sek., testo „100 m. bėgimas laikui“ rezultatai pagerėjo 0,4 sek., testo „Kimštinio kamuolio metimas nuotoliui dviem rankomis per save“ rezultatai pagerėjo 3 cm., testo „Šuoliavimo kvadratuose“ rezultatai pagerėjo 0,86 karto per 10 sek., testo „Bėgimo šaudykle 10 kx5 m“ rezultatai pagerėjo 0,7 sek. Treneriai interviu metu identifikavo patiriamus iššūkius treniruojant 9–11 metų jaunųjų futbolininkų fizinio pajėgumo gebėjimus. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog pasyvus gyvenimo būdas, informacinės technologijos iššaukia prastą vaikų fizinį pajėgumą, todėl šiuolaikiniai vaikai pasižymi prasta koordinacija, lankstumu, ištverme ir kitais fiziniais aspektais. Treneriams pagrindinis iššūkis yra tai, kad visi vaikai nori daugiau treniruočių metu dirbti su kamuoliu, o fiziniai pratimai nėra tokie populiarūs, mėgstami, todėl dažnai tokias treniruotes vaikai praleidžia, nenori sunkiai dirbti, todėl sunku juos sudominti.

Tyrimo tikslas – ištirti sportuojančių paauglių socialinės emocinės sveikatos sąsajas su sporto motyvacija ir sveikatos kontrolės lokusu. Tyrimo dalyviai – sportuojantys paaugliai, kurių amžius 12-17 m. Iš jų 95 mergaitės ir 72 berniukai. Tyrimo metodologija – socialiniai emociniai sveikatai nustatyti buvo naudojamas, socialinės emocinės sveikatos klausimynas - S (SEHS-S), Furlong ir kt.(2014). Sveikatos kontrolės lokusui tirti naudojama K.Wallston (1987) daugiadimensinės sveikatos kontrolės lokuso metodikos formos A (MHLC) skalė. L. Grajausko vertimo (2008) sporto motyvacijos skalės (The Sport Motivation Scale, Pelletier et al., 1995) pagalba, buvo vertinama paauglių sporto motyvacija. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad paauglių socialinė emocinė sveikata turi statistiškai reikšmingų sąsąjų su sveikatos kontrolės lokusu, sportuojančių paauglių tarpe. Tačiau socialinė emocinė sveikata paauglių amžiaus grupėje, nesiskiria. Sporto motyvacija parodo, reikšmingus skirtumus lyties aspektu. Berniukų vidinės ir išorinės motyvacijos rodikliai aukštesni, nei mergaičių. Rezultatai rodo ir tai, kad yra ryšys tarp sporto motyvacijos ir sveikatos kontrolės lokuso, kuris turi įtakos stipresnei paauglių socialinei emocinei sveikatai.

Tyrimo problema: Kelio osteoartrito (OA) paplitimas per pastaruosius dešimtmečius labai padidėjo ir toliau didėja, iš dalies dėl didėjančio nutukimo ir rizikos veiksnių paplitimo, bet ir nepriklausomai nuo kitų priežasčių. Dėl didėja nuskausminamųjų vaistu vartojimas kurie didelėmis dozėmis gali sukelti šalutiniu poveikiu pabloginančiu sergančiųjų gyvenimo kokybė. Akupunktūra atveria naujas perspektyvas gydant specifines būkles, tokias kaip kelio sąnario osteoartritas. Tyrimai rodo, kad akupunktūra gali sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę asmenims, to pasėkoje sumažinti nuskausminamuoju vaistu vartojimo kenčiantiems nuo šios būklės. Vis dėlto, norint patvirtinti šiuos teigiamus poveikius, reikalingi papildomi moksliniai tyrimai. Darbo tikslas: Atlikus moksliniu straipsniu analizė nustatyti akupunktūros ir elektroakupunktūros efektyvumą mažinant raumenų skausmo intensyvumą ir gerinant gyvenimo kokybę. Uždaviniai: 1. Nustatyti akupunktūros efektyvumą mažinant raumenų skausmo intensyvumą ir gerinant gyvenimo kokybę. 2. Nustatyti elektroakupunktūros efektyvumą mažinant raumenų skausmo intensyvumą ir gerinant gyvenimo kokybę. 3.Palyginti elektroakupunktūros ir akupunktūros efektyvumą mažinant raumenų skausmo ir gerinant gyvenimo kokybę. Tyrimo pobūdis: Metaanalizė. Tyrimo metodai: Straipsniu paieška Pubmed, EBSCO, Sage Journals moksliniuose bazėse. Paieškos raktažodžiai: „Acupuncture“ AND „Knee osteoarthritis“ OR „Acupuncture and knee osteoarthritis“ OR „Acupuncture and knee“ OR „Placebo acupuncture and knee“ OR „electroacupuncture and knee osteoarthritis“. Tyrimas vyko nuo 2019 metų iki 2024 vasario 1 d. Prieš tai buvo gautas KU bioetikos leidimas tyrimui atlikti (kodas HMRK-BE-23-01). Moksliniai straipsniai buvo atrinkti nuo 2019 metų iki 2024 vasario 1 d. ir turėjo atitikti įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Į metaanalizė įtraukti 7 atsitiktinių klinikinių imčių tyrimai. Tyrimuose dalyvavo 1410 pacientų. Išvados: Akupunktūra ir elektroakupunktųra reikšmingai sumažino raumenų skausma ir pagerino gyvenimo kokybė.

Augant pasaulio gyventojų skaičiui ir tarptautinei prekybai, jūrų transportas tapo viena iš saugiausių ir plačiausiai naudojamų transportavimo rūšių. Šiuo metu jūrų transportas apima apie 80 % tarptautinės prekybos. Visą tai lemią didžiulį kuro suvartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekio augimą. Tai prisideda prie klimato kaitos ir globaliai kelia pavojų klimatui bei jo stabilumui. Nuolat griežtėjantys tarptautiniai reikalavimai jūrų transportui skatina ieškoti įvairių emisijų mažinimo būdų. Vienas iš efektyviausių sprendimų – alternatyvių degalų naudojimas. Norint kuo daugiau tradicinio kuro pakeisti atsinaujinančiais alternatyviais degalais, siūloma naudoti metanolio ir biodyzelino mišinius su dyzelinu. Šie komponentai plačiai naudojami dėl jų lengvos gamybos ir ekologiškumo. Tačiau biodyzelino ir metanolio maišymas su dyzelinu yra ribotas, todėl verčiama ieškoti galimybių panaudoti sudėtingesnius daugiakomponenčius mišinius jūrų transporte. Šiame darbe, kaip alternatyva jūriniam kurui buvo sudaromi įvairių proporcijų metanolio, biodyzelino ir dyzelino mišiniai su homogeniškumą gerinančiais priedais – dodekanoliu ir tret-butilhidrochinonu. Darbe buvo atlikta sudarytų mišinių lyginamoji analizė, palyginant juos su jūrinio kuro standartu ISO 8217:2017 „Jūrų laivų kuras. Reikalavimai ir tyrimo metodai“. Įvertinta komponentų įtaka kuro parametrams kaip tankis, klampis, šilumingumas, drumstimosi temperatūra, pliūpsnio temperatūra, distiliacijos charakteristikos ir cetaninis indeksas. Pateiktos praktinės rekomendacijos dėl šių mišinių naudojimo kaip alternatyvių degalų jūrų transporte galimybės.

Gyvenimas apsaugotame būste, žmonėms turintiems negalią, gali būti iššūkių kupinas kasdienybės aspektas. Nors vykdomas deinstitucionalizacijos procesas Lietuvoje, tačiau yra susiduriama su negalią turinčių asmenų stigmatizacija. Šią asmenų grupę lydi įvairūs stereotipai dėl turimos negalios. Neretai negalią turintis žmogus ilgus metus gyveno ilgalaikėje socialinėje globoje arba turėjo kitą skaudžią gyvenimo patirtį vaikystėje dėl šeimos ar kitų artimų asmenų ir kitų aplinkybių, per kuriuos prarado įgūdžius, autonomiją, savarankiškumą ir tai padarė įtaką jo gyvenimo kokybei. Tačiau suteikus galimybę gyventi asmeniui turinčiam negalią apsaugotame būste ir toliau yra susiduriama su problemomis kasdienybėje. Dažnai tai yra darbas, kasdieniai įgūdžiai, stereotipų įveika, psichologiniai aspektai. Dėl šių aplinkybių svarbu yra atkreipti dėmesį, su kokia gyvenimo realybe susiduria asmuo pradėjęs gyventi savarankiškai. Tyrimo objektas: apsaugotas būstas, kaip gyvenimo kokybės garantas žmonėms su psichosocialine negalia. Tyrimo tikslas: ištirti apsaugoto būsto, kaip gyvenimo kokybės garanto žmonėms su psichosocialine negalia, galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti apsaugoto būsto koncepciją deinstitucionalizacijos kontekste. 2. Išanalizuoti gyvenimo kokybės teorines sampratas psichosocialinės negalios situacijoje. 3. Ištirti apsaugoto būsto, kaip gyvenimo kokybės garanto žmonėms su psichosocialine negalia galimybes, remiantis patirties refleksija. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. Kokybinis pusiau struktūruotas interviu. Kokybinė turinio analizė. Teisiniai aspektai rodo, kad apsaugotas būstas tampa svarbia paslauga ir alternatyva žmonėms turintiems psichosocialinę negalią. Vykdomas deinstitucionalizacijos procesas ir keičiamas požiūris į negalią turinčius asmenis ir jų gyvenimo sąlygas skatina mažinti izoliaciją. neįgaliųjų teisių konvencijos straipsniuose ir Lietuvos reglamentuose įstatymuose, išlieka svarba kurti galimybes ir sąlygas negalią turintiems asmenims, siekiant didinti jų socialinę lygybę visais gyvenimo aspektais. Analizuojant gyvenimo kokybės teorinius modelius ir psichosocialinės negalios konceptą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apsaugotas būstas gali prisidėti prie žmonių turinčių psichosocialinę negalią gyvenimo kokybės gerinimo. Atliktas tyrimas ir tyrimo dalyvių patirtys parodė, kad tyrimo dalyviai gyvenantys apsaugotame būste susiduria su įvairiais iššūkiais: finansinis neapibrėžtumas dėl menkų pajamų ir galimybių pagerinti savo finansinę būklę, skaudžios asmeninės patirtys, kurios paveikė jų gyvenimą, asmenybę, įgūdžius. Pavyzdžiui: tyrimo dalyviai dalijosi savo patirtimi dėl nusikalstamų veikų padarymo, apie gyvenimą gatvėje, benamystę, priklausomybes nuo alkoholio, apie artimųjų netektis ir kt. Atsiskleidė apsaugoto būsto kasdienybė, įgūdžių trūkumai bei 4 įgūdžių ugdymas, supančios aplinkos kaimynų, bendruomenės požiūris į psichosocialinę negalią turinčius asmenis. Taip pat darbo ir įsidarbinimo tematika. Tyrimo dalyviai akcentavo apsaugoto būsto ir privalumus, ir trūkumus. Tyrimo metu atsiskleidė laisvės tematika.

Ledynų tirpsmo dėka besiformuojančios lagūnos - nauja, mažai tirta sritis. Pagal kelių pastarųjų dešimtmečių duomenis, Arkties regionų temperatūros kilimas beveik dvigubai greitesnis nei globalus vidurkis. Tai lemia ledynų tirpsmą ir vandens lygio kilimą. Svalbardo salyne skaičiuojama apie 100 ledyninių tirpsmo vandenų suformuotų lagūnų. Viena iš jų, tiriamoji Eidembuktos lagūna pirmą kartą ištirta 2022 metų Klaipėdos universiteto ekspedicijos metu. Pastebėta, kad keliose lagūnos vietose nedideliuose gyliuose formavosi stiprus haloklinas. Projekto tikslas – sukurti baigtinių elementų gardelę šių Eidembuktos ledyninės lagūnos sąlygų modeliavimui naudojantis SHYFEM modeliu. Tam buvo sudarytos dvi gardelės, viena aukštos ir kita žemos raiškos. Vykdant modelio validaciją, skaičiuoti druskingumo profiliai, jų rezultatai buvo lyginami su ekspedicijos vietoje imtais profiliais. Modelio skaičiavimo rezultatai parodė, kad kompleksiškos sąlygos tiriamojoje lagūnoje reikalauja daugiau tyrimų ir duomenų, kad būtų galima pritaikyti SHYFEM modelį. Sukurta žemos raiškos gardelė nepajėgi tiksliai modeliuoti lagūnos sąlygų, nors yra tam tikrų atitikimų rezultatuose, pavyzdžiui, gėlesnė šiaurinė telkinio dalis modelio rezultatuose seka išmatuoto druskingumo tendencijas. Tolesniam gardelės vystymui reikia tikslesnių ir didesnių apimčių kraštines sąlygas nusakančių duomenų, tikslesnės batimetrijos, gėlo ir druskingo vandens patekimo į lagūną laikotarpių ir kiekių.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama artimųjų į(si)traukimo galimybė į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą. Šiuolaikinėje visuomenėje yra plačiai kalbama apie artimųjų ir gydymo įstaigose dirbančių specialistų bendravimą ir bendradarbiavimą, bendrus tikslus ir siekius, kai pagrindinis artimųjų ir specialistų partnerystės objektas - pacientas, turintis rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto. Tyrimo objektas – artimųjų į(si)traukimas į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą. Tyrimo tikslas – išanalizuoti artimųjų į(si)traukimo galimybę į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą. Tyrime dalyvavo 15 (N=15) šeimos narių, kurie slaugo pacientus, turinčius rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto ir 10 (N=10) klinikinių logopedų, kurie turi sąsajas su pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, artimaisiais. Artimųjų į(si)traukimas į paciento reabilitacijos procesą yra vienas iš esminių pozityviosios socializacijos veiksnių, todėl baigiamajame magistro darbe iškeltas probleminis klausimas: Kaip plėtoti artimųjų į(si)traukimą į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą, kad jie taptų gydymo įstaigos bendruomenės dalimi, aktyviai dalyvaujančia konstruojant ir organizuojant reabilitacijos procesą, o ne perkeltų visos atsakomybės už pacientų rijimo proceso atstatymą gydymo įstaigoje dirbantiems klinikiniams logopedams?Siekiant išsiaiškinti artimųjų į(si)traukimo galimybę į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, bendradarbiavimo perspektyvoje, teorinėje darbo dalyje aptariama klinikinių logopedų ir šeimos bendradarbiavimo bei artimųjų į(si)traukimo į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, sampratos, artimųjų ir gydymo įstaigos sąveika, atskleidžiama artimųjų į(si)traukimo svarba ir galimybės bei partnerystės esminės problemos tarp artimųjų ir gydymo įstaigos, taip pat, aptariama galvos smegenų insulto samprata, klasifikacija, įtaka pacientų savarankiškumui ir gyvenimo kokybei esant rijimo sutrikimui. Pusiau struktūruotu interviu siekiama išsiaiškinti klinikinių logopedų ir pacientų artimųjų į(si)traukimo galimybes į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą ir gautus atsakymus palyginti tarpusavyje. Tyrimu nustatyta, kad daugelis klinikinių logopedų ir pacientų artimųjų akcentuoja ir tvirtina kad artimųjų į(si)traukimas yra labai svarbus procesas, nurodo pagrindinius bendravimo ir bendradarbiavimo aspektus, kurie yra svarbūs norint užtikrinti tikrą partnerystę. Teigiama, kad artimųjų ir specialistų bendradarbiavimas yra labai svarbu paciento gyvenimo kokybės ir reabilitacijos tęstinumo užtikrinimui. Daugelis artimųjų džiaugiasi ir yra patenkinti bendravimu ir bendradarbiavimu ne tik su klinikiniais logopedais, bet ir su kitais specialistais ir tai juos tenkinta, nes jie mato, kad teikiant kompleksinę pagalbą galima pasiekti geresnių rezultatų. Artimieji teigia, kad geriausia bendradarbiavimo forma – individualūs pokalbiai su klinikiniais logopedas bei kitais specialistais.

Pasaulyje kiekvienais metais susidaro apie 55 milijonus tonų polipropileno plastiko atliekų, o tai sudaro 20 proc. visos plastiko gamybos. Tik dalis plastiko atliekų yra perdirbama, o kita plastiko dalis yra šalinama sąvartynuose. Todėl tai kelia didelį aplinkosauginį susirūpinimą. Siekiant sumažinti aplinkai daromą taršą, vienas iš sprendimų būtų naudoti pirolizės procesą, kurio metu yra sukuriami aukštesnės pridėtinės vertės produktai. Iš polipropileno išgauta pirolizės alyva pasižymi žemu oksidaciniu stabilumu, blogas oksidacinis stabilumas sukelia papildomų problemų naudojant, transportuojant, sandėliuojant ir pan. Šiame tyrime polipropilenas buvo perdirbamas nemaišomame periodiniame reaktoriuje lėtos pirolizės būdu žemoje temperatūroje. Kaip žaliava buvo naudojamas atliekinis polipropilenas. Didžiausia skysto produkto išeiga gauta pirolizės proceso metu buvo 350 °C ir 400 °C. Pirolizės alyvos stabilizavimui buvo pasirinkta naudoti hidrodinaminės kavitacijos reaktorių su Orifice plokštelėmis. Po hidrodinaminės kavitacijos pirolizės alyvos tankis, kinematinė klampa, šilumingumas, stingimo temperatūra atitinka jūrinio kuro standartą (ISO 8217:2017 „Jūrų laivų kuras. Reikalavimai ir tyrimo metodai“). Gautų pirolizės alyvų >180 °C ir 180-320 °C frakcijų savybės atitinka atitinkamai EN 228 ir EN590 standartus. Hidrodinaminė kavitacija turi didelę įtaką dvigubų jungčių C=C suardymui. Jodo skaičius po hidrodinaminės kavitacijos pirolizės alyvoje ir atskirtose frakcijose sumažėjo 86 proc., o tai rodo, kad pirolizės alyva yra stabilesnė.

Baigiamajame magistro darbe atliekama bangolaužių konstrukcijų analizė ir vertinimas taikant daugiakriterinius (angl. multi-criteria decision-making (MCDM)) metodus. Mokslinės literatūros apžvalgoje analizuojama Lietuvos bei užsienio šalių mokslinė literatūra ir informaciniai leidiniai. Nustatytos bangolaužių pagrindinės konstrukcinės ir techninės savybės. Apžvelgiami Baltijos jūros regione esantys uostai ir juose esantys bangolaužių tipai. Metodologinėje darbo dalyje pateikiama daugiakriterinių vertinimo metodų klasifikacija. Pateikiami dažniausiai naudojami daugiakriterinio vertinimo metodai ir jų principai. Darbe pateikiama lošimo teorijos (angl. Game theory) metodų algoritmai. Tiriamojoje darbo dalyje, atlikus literatūros analizę, parenkamos galimos bangolaužių alternatyvos, kurios gali būti racionaliai naudojamos Baltijos jūros regione plečiant, statant ar rekonstruojant jūrų uostus. Taikant SSGG analizę įvertinami pagrindiniai alternatyvų privalumai ir trūkumai.
Magistriniame darbe vertinamos bangolaužių alternatyvos:
• šlaitiniai bangolaužiai; • vertikalūs bangolaužiai iš kesonų; • vertikalūs bangolaužiai iš g/b blokų; • plaukiojantys bangolaužiai; • kiauryminiai bangolaužiai. Analizuojamoms alternatyvoms nustatomi vertinimo kriterijai. Atliekama ekspertų apklausa ir taikant SWARA metodą nustatomi kriterijų reikšmingumai. Atlikus MCDM skaičiavimus pagal lošimo teorijos metodus nustatoma alternatyvų prioritetų eilutė ir parenkamas racionaliausias bangolaužių tipas.
Gautų duomenų apdorojimui naudota Excel programa.

Blyškiosios baltakojės krevetės Litopenaeus vannamei sudaro 53% visos pasaulio vėžiagyvių akvakultūros rinkos. Uždarose akvakultūros sistemose (UAS) galima gaminti šviežias, neužšaldytas, kokybiškas krevetes, neatsižvelgiant į sezoną, klimatą ir priklausomybę nuo jūros vandens šaltinio. Tačiau, uždaros jūrinės akvakultūros sistemos reikalauja didelio kiekio aprūpinimo druskomis ir mineralinėmis medžiagomis, o tai gali sudaryti reikšmingas išlaidas. Stipriai mineralizuoto geoterminio vandens (geoterminio sūrimo) panaudojimas dirbtinio jūros vandens ruošimui galėtų padėti išspręsti šią problemą, tačiau kol kas dar nėra žinomas šio resurso poveikis blyškiosioms baltakojėms krevetėms. Todėl šio tyrimo tikslas – įvertinti skiesto geoterminio sūrimo poveikį auginamų blyškiųjų baltakojų krevečių fiziologijai ir UAS technologijai.įvertinti skiesto geoterminio vandens poveikį uždaroje akvakultūros sistemoje auginamų blyškiųjų baltakojų krevečių augimui, streso žymenims, mirtingumui ir mėsos kokybei. Įgyvendinant darbo tikslą, 2023.05-2024.05 laikotarpiu, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Verslo inkubatoriuje esančioje UAS, buvo atliekami du eksperimentiniai krevečių auginimai nuo jauniklio stadijos iki rinkos dydžio krevetės (15-25 g) dirbtiniame jūriniame vandenyje. Vieno auginimo metu 15 psu druskingumo dirbtinio jūrinio vandens ruošimui buvo naudojamas pagrindinių katijonų ir anijonų mineralų mišinys (kontrolinė grupė – K), antro auginimo metu – 110 g l-1 mineralizacijos geoterminis sūrimas iš Klaipėdos Geotermos gręžinio (geoterminė grupė – G). Auginimas buvo vykdytas 3 standartiniuose UAS atviruose 2,8 m2 ploto baseinuose. Tyrimo metu, buvo apskaičiuoti ilgio ir svorio prieaugio, specifinio augimo greičio (SAG), išgyvenamumo, derliaus biomasės, pašaro konversijos koeficientai (FCR) ir kiti augimo ir produkcijos rodikliai. Eksperimento pabaigoje buvo atliekamas krevečių mėsos tyrimas atskirų cheminių elementų bioakumuliacijos nustatymui, taip pat vertinamas streso lygis pagal gliukozės koncentraciją hemolimfoje, kuris yra vienas iš pagrindinių vėžiagyvių streso biocheminių žymenų. Kontrolinio auginimo efektyvumas buvo panašus ir net ties kai kuriais rodikliais prastesnis lyginant su skiesto geoterminio vandens eksperimentu. Lyginant išgyvenamumo vidurkius, G grupės išgyvenamumas buvo 28,5 procento didesnis už K grupės (p < 0,05). Vidutinis pašaro konversijos koeficientas G grupėje buvo statistiškai reikšmingai mažesnis už kontrolinės grupės (p < 0,05) – 1,16 ir 1,71, atitinkamai. Krevečių svorio ir ilgio augimo tempas abiejose tiriamosiose grupėse buvo panašus, tačiau dėl deguonies prisotinimo vandenyje trūkumo G grupės eksperimentas buvo 19 dienų trumpesnis. K grupės krevetės per 95 eksperimento dienas vidutiniškai pasiekė 23,57 ± 4,96 g svorį, o G grupės krevetės per 76 dienas pasiekė 15,76 ± 2,07 g svorį. Procedūrinis mirtingumas tendencingai mažėjo abiejose grupėse augant krevečių svoriui bei ilgiui ir statistiškai reikšmingo skirtumo tarpusavyje neturėjo (p > 0,05). Vertinant krevečių hemolimfos gliukozės koncentraciją, kaip reakcijos į stresą žymenį, statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas, iš ko galima spręsti, kad krevetės auginamos skiestame geoterminiame vandenyje nepatiria papildomo diskomforto. Iš pasirinktinai tirtų cheminių elementų, krevečių mėsoje statistiškai reikšmingai skyrėsi tik kalcio (Paired t-test p = 0,004) ir cinko (Paired t-test p = 0,046) koncentracija, kuomet kalcio koncentracija buvo net keturis kartus didesnė geoterminės grupės krevečių mėsoje. Sunkiųjų metalų vertės buvo žemiau aptikimo ribos arba labai mažos ir saugios žmogaus vartojimui.

Darbo tikslas - įvertinti dalyvaujamosios valdysenos įgyvendinimą Kretingos rajono savivaldybėje. Demokratija grįstoje politikoje ypatingai svarbus vaidmuo skiriamas piliečiams. Piliečių įtraukimas į viešųjų sprendimų priėmimą yra naudingas, nes skatina žmones labiau pasitikėti valdžia, politikos atstovais bei atkuri tikėjimą pačia demokratija. Dalyvaujamosios valdysenos dėka piliečiams suteikiamas svarbus vaidmuo priimant viešuosius sprendimus. Todėl piliečių ar jų grupių dalyvavimas viešojo valdymo procesuose sukuria palankesnes sąlygas atviresnės bei skaidresnės viešosios politikos įgyvendinimui. Dalyvaujamoji valdysena yra sistema ir tarpusavyje susieti procesai. Dalyvaujamoji valdysena pasižymi šiais esminiais aspektais: pilietinė visuomenė, kuriai būdinga vidinis socialinis susiorganizavimas (integracija); piliečių įtraukimas ir įsitraukimas į viešąjį valdymą; socialinis kapitalas ir pilietinis aktyvumas; tinklaveikos valdysena ir horizontaliuoju bendradarbiavimu grįsta sąveikos forma. Dalyvaujamosios valdysenos esmė - demokratinis piliečių įsitraukimas, naudojant svarstomosios demokratijos būdus. Tikslas - suinteresuotoms šalims suteikti visas sąlygas bei resursus dalyvauti visuose sprendimų priėmimo ir atskaitomybės procesuose. Atlikus teisės aktų analizę, nustatyta, kad vietos savivaldos teisinius pagrindus įtvirtina trys svarbiausi dokumentai: LR Konstitucija, LR vietos savivaldos įstatymas ir Europos vietos savivaldos chartija. Vietos savivaldoje dalyvaujamosios valdysenos įgyvendinimas užtikrinamas šiai būdais: informuojant, konsultuojantis, vertinant ir viešinant bei įtraukiant gyventojus į sprendimų priėmimo procesą. Tyrimo metu nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybėje įsitraukimas į sprendimų priėmimo procesą apima informavimo ir konsultavimo lygius. O tai yra žemiausi pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo lygiai. Tyrimo duomenys patvirtino teorinėje dalyje aptartus vietos bendruomenės įsitraukimo į vietos savivaldą iššūkius. Netolygi veikėjų galios pozicija - priimant sprendimus ar dalyvaujant jų svarstyme. Taip pat skaidrumo trūkumas vietos politikos procesuose - svarstymo ar diskusijų metu, sprendimai priimami „už durų“. Taip pat pasitvirtino sėkmingo dalyvaujamojo valdymo kūrimo iššūkiai: sistemingo vadovavimo trūkumas; visuomenės ir valdžios atstovų bendro požiūrio trūkumas apie tiesioginį piliečių dalyvavimą; dalyvaujamųjų inovacijų pasirinkimo bei jų galios ribotumas.

Tyrimo tikslas: nustatyti darbuotojų, dirbančių su sunkią psichinę negalią turinčiais asmenimis, psichologinį funkcionavimą, pasitenkinimą darbu, streso pasireiškimą bei naudojamas streso įveikos strategijas. Tyrime dalyvavo 74 dienos centrų darbuotojai, dirbantys su sunkią psichinę negalią turinčiais asmenimis. Tyrimas atliktas 2024 m. Analizuojant psichologinį funkcionavimą buvo naudojama Psichologinės gerovės skalė (LPGS) bei Nerimo ir depresijos skalė (HADS). Streso darbe klausimynas (SDV) buvo naudojamas tiriant darbuotojų stresą, o nustatant streso įveikas – Streso įveikos klausimynas. Bei siekiant įvertinti darbuotojų pasitenkinimą darbu buvo naudojamas Pasitenkinimo darbu klausimynas. Siekiant platesnių ir asmeniškesnių darbuotojų atsakymų buvo naudojami du atviro tipo klausimai anketoje. Darbuotojų pasitenkinimas darbu susijęs su patiriamu stresu (kuo streso lygis didesnis, tuo pasitenkinimas darbu mažėja), optimizmu, neigiamu emocingumu, pasitenkinimu gyvenimo sąlygomis, bendrai gyvenimu ir fizine sveikata ir neigiamai veikia asmens nerimastingumo lygį. Socialinė parama veikia pasitenkinimą darbu. Kokybinės analizės metu nustatyti nauji kintamieji, kurie kelia stresą ir įtampą darbuotojams – klientų agresija/elgesys; klientų artimieji; nemotyvuoti klientai bei mokymų stoka, bei įveikos būdai, kurie padėtų darbuotojams – didesnis mokymų (kvalifikacinių bei psichologijos) pasirinkimas. Stresas susijęs su optimizmu, neigiamu emocingumu, pasitenkinimo pragyvenimo lygiu, tarpasmeniniais santykiais, fizine sveikata ir gyvenimu, neigiamai veikia darbuotojų nerimastingumo ir depresiškumo lygį. Socialinė parama susijusi su neigiamu emocingumu, pasitenkinimu santykiais su artimaisiais, tarpasmeniniais santykiais, fizine sveikata, tačiau neigiamai veikia nerimastingumą ir depresiškumą. Problemų sprendimo strategija yra susijusi su pasitenkinimo santykiais su artimaisiais, bet neigiamai veikia darbuotojo depresiškumo lygį. Vengimo strategija veikia asmens depresiškumo lygį ir neigiamai veikia optimizmą, neigiamą emocingumą.

Darnus vystymasis remiasi aplinkosauginiais, ekonominiais ir socialiniais aspektais, kuriais siekiama skatinti ekonominę veiklą, užtikrinti socialinę gerovę ir aplinkosaugą. Tai atsispindi įvairiose iniciatyvose, kurios yra orientuotos į ilgalaikę verslo strategiją ir visuomenės gerovę, įskaitant darnų verslą, socialinės atsakomybės projektus ir aplinkos apsaugos veiksmus. Lietuvoje didėja organizacijų įsipareigojimas siekti darnaus vystymosi, ypač sparčiai augančiame logistikos sektoriuje. Logistikos veikla ne tik prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo į aplinką, bet ir daro poveikį ekonominei ir socialinei sritims. Lietuvos logistikos įmonės prisiima atsakomybę ir aktyviai siekia įgyvendinti darnaus verslo plėtros strategijas, siekiant sumažinti transporto veiklos daromą neigiamą poveikį aplinkai, skatina ekonominį augimą bei socialinę gerovę visuomenėje. Magistro baigiamąjame darbe keliamas probleminis klausimas - kaip ir kokios darnaus vystymosi iniciatyvos įgyvendinamos logistinių įmonių veikloje? Magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti darnaus vystymosi įgyvendinimą Lietuvos logistikos įmonėse. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys dalys. Darbo pirmoje dalyje analizuojama darnaus vystymosi koncepcija, darnaus vystymosi sritys ir tikslai, nagrinėjamos darnaus vystymosi integracijos iššūkiai bei pateikiamas darnaus vystymosi teorinis modelis. Magistro baigiamojo darbo antroje dalyje pateikiama tyrimo metodika. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas (dokumentų turinio analizė) ir kiekybinis tyrimo metodas (anketinė apklausa). Tyrime analizuojamos darnų vystymąsi įgyvendinančios Lietuvos logistikos įmonės. Trečioje dalyje pristatomi dokumentų turinio analizės ir anketinės apklausos tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidžia Lietuvos logistikos įmonių darnaus vystymosi taikymo tendencijas organizacijų veikloje. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, kurios nurodo, kaip logistikos sektoriaus įmonės savo veikloje galėtų pritaikyti darnų vystymąsi.

Šiame darbe atliktas tyrimas, skirtas daugiadisciplininės robotinės chirurgijos sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų komandinio darbo valdymui ir kvalifikacijos tobulinimui. Tyrimo kontekstas paremtas sparčia robotinės chirurgijos plėtra tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Įgyvendinant šį tyrimą, buvo siekiama išnagrinėti ir pristatyti modelį, leidžiantį struktūrizuotai analizuoti komandos veiklą bei tobulinti specialistų kvalifikaciją. Siekiant išsiaiškinti šios srities poreikius, buvo apklausti 152 robotinės chirurgijos skyriaus darbuotojai. Tyrimo rezultatai atskleidė dvi pagrindines sritis: skatinančius veiksnius ir su kvalifikacijos tobulinimu susijusius sunkumus. Finansinis aspektas ir darbo krūvis nurodyti kaip pagrindiniai iššūkiai. Tačiau motyvacija, informacijos prieinamumas, bendradarbiavimas tarp švietimo įstaigų ir klinikinės praktikos vietų bei finansavimo didinimas išryškėjo kaip svarbūs kvalifikacijos tobulinimo tobulinimo skatinimo veiksniai. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, suformuotas modelis, pabrėžiantis komandinį darbą ir specialistų kvalifikacijos tobulinimą kaip esminius veiksnius. Įgyvendinus darbe pateiktas rekomendacijas, galima tikėtis didesnio specialistų pasitenkinimo darbu, aukštesnio operacinio saugumo ir bendros organizacijos sėkmės. Raktažodžiai: komandinis darbas, kvalifikacijos tobulinimas, valdymas, sveikatos priežiūra, darbuotojai.

Šiuo magistro darbu siekiama atskleisti ir įvertinti depresija sergančių moterų gyvenimo kokybės ir psichosocialinių poreikių sąsajas. Tyrime laikomasi holistinio požiūrio, pripažįstant daugialypį depresijos poveikį moterų gyvenimui ir svarbą patenkinti jų poreikius. Depresijos atsiradimas aiškinamas remiantis 1977 m. psichiatro Georgo L. Engelio sukurtu biopsichosocialiniu modeliu, kuris integruoja biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius (Bolton, Gillet, 2019; Toribio-Caballero ir kt., 2022). Siekiant giliau suprasti, kaip depresija veikia moterų gyvenimo kokybę ir, kokie yra jų psichosocialiniai poreikiai, remiamasi XX a. viduryje Ludwig von Bertalanffy sukurtos bendrosios sistemų teorijos principais (Hirschberger, 2022). Tyrimas grindžiamas pozityvistine tyrimo paradigma, kuri koncentruojasi į objektyvų, nešališką ir faktų pagrindu grindžiamą žinių gavimą bei yra plačiai taikoma socialiniuose moksluose (Skarbalienė, 2017). Nepaisant didelio depresijos paplitimo moterų tarpe ir jos neigiamo poveikio kasdieniniam moterų funkcionavimui, vis dar neskiriamas pakankamas dėmesys depresija sergančių moterų gyvenimo kokybei ir psichosocialiniams poreikiams, todėl šiuo tyrimu siekiama pakeisti šią situaciją. Tyrime nagrinėjama mokslinė literatūra, atliekamas empirinis tyrimas ir teikiami pasiūlymai, kaip būtų galima padėti pagerinti depresija sergančių moterų gyvenimo kokybę ir atliepti jų poreikius.

Įmonių logistikos procesai šiandien tampa vis sudėtingesni ir reikalauja nuoseklaus darbo bei nuolatinio tobulėjimo. Didėjantis konkurencinis spaudimas skatina įmones ieškoti naujų būdų efektyviam logistikos valdymui, siekiant ne tik taupyti resursus, bet ir užtikrinti aukštą klientų aptarnavimo lygį. Dirbtinis intelektas atveria naujas galimybes logistikos sektoriuje veikiančioms įmonėms vystyti savo veiklą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, optimizuoti tiekimo grandines, užtikrinti vykdomų logistikos operacijų sklandesnį atlikimą. Tačiau tai nauja technologija, kurios diegimo galimybes ekspedicinėje įmonėje reikia ištirti. Baigiamąjame darbe yra nagrinėjamos dirbtinio intelekto technologijos ir jų pritaikomumas ekspedicinių kompanijų įmonių veikloje, taip pat pritaikymo perspektyvos sandėliavimo logistikoje. Išnagrinėjus teorinius metodus bei aspektus ir taikant praktinius metodus, ieškomas sistemos pritaikymo sprendimas ekspedicinės kompanijos sandėlyje, siekiant optimizuoti sandėliavimo operacijas. Tyrimo pabaigoje pateikiamos išvados.

Magistrinį darbą sudaro trys teorinės dalys. Analizuojama aktuali mokslinė literatūra, Šv. Raštas, Bažnyčios dokumentai, straipsniai, kurie padeda atskleisti analizuojamas sąvokas. Pirmoje darbo dalyje analizuojama šeimos sąvoka valstybės ir mokslinės literatūros autorių kontekste; šeimos samprata Biblijoje ir Bažnyčios mokyme; šeimos funkcijos; aiškinamasi su kokiais iššūkiais tenka susidurti šeimai. Antroje darbo dalyje siekiama išsiaiškinti, aptarti: vertybių ir dorovės esmę, vertybių ir dorybių sampratą pagal Bažnyčios mokymą, asmens lytiškumo sampratą ir lytiškumo ugdymo svarbą; įžvelgti sunkumus, kylančius krikščionio vertybėms ir dorovei šiandienos visuomenėje. Trečioje dalyje analizuojama kokiais pagrindiniais aspektais pasižymi žmogaus laimės suvokimas; kaip gyvenimo prasmės radimas siejasi su laime; kuo dorovės normos ir principai svarbūs šeimos gyvenimui. Remiantis pasirinkta literatūra, nagrinėjami minimų sąvokų sąlyčio taškai, išskiriami pagrindiniai juos skiriantys bei jungiantys bruožai. Atlikus mokslinės literatūros analizę, galima teigti, kad šeima laikoma pirmine ir svarbia visuomenės ląstele, nuo kurios pasirinkimų priklauso ne tik pačios šeimos, bet ir visos visuomenės vertybinio ir dorovinio pagrindo tvirtumas. Šiandieninėje visuomenėje vykstantys pokyčiai neišvengiamai keičia šeimos sampratą, sudėtį, tikėjimą, tradicijas, šeimos funkcijas, Santuokos Sakramento svarbą, tarpusavio santykius, darną, vertybes, dorovės, laimės suvokimą. Pastebima, kad tai atsiliepia krikščioniškas vertybes puoselėjančiai, tradicinei šeimai, kuri susiduria su naujais, neįprastais socialiniais reiškiniais. Sakramentinė santuoka vis labiau praranda savo tikrąją vertę ir užleidžia pozicijas kitoms bendro gyvenimo formoms: civilinei santuokai, partnerystei arba kohabitacijai. Stebimi akivaizdūs šeimos pokyčiai, tai – santuokų atidėjimas vėlesniam laikui, gimstamumo sumažėjimas iki tokio lygio, kad nebeužtikrinama kartų kaita, gyvenimo kartu, neįregistravus santuokos, skyrybos, netradicinės šeimos palaipsninis pripažinimas. Šiuolaikinis šeimos modelis kinta kartu su atsiradusiais „netradiciniais“ šeimos bruožais. Biblijoje ir Bažnyčios dokumentuose šeimos struktūra, nepriklausomai nuo žmonių asmeninių nuostatų ir pasaulėžiūros, išlieka nepakitusi, šeima kuriama tarp vyro ir moters, o meilės džiaugsmas, išgyvenamas šeimoje, yra ir Bažnyčios džiaugsmas.