Disertacijoje sprendžiamas klausimas kaip sudaryti bendrą atsakingo turizmo daugiaplanio vertinimo metodiką, kuri suteiktų galimybę įvertinti atsakingo turizmo poveikį ekonominei veiklai, integruojant sociokultūrinius ir aplinkosauginius veiksnius, įtraukus turizmo vietovės kontekstą, galintį atskleisti reikšmingus rezultatus nacionalinės, regioninės, vietos ekonomikos bei politikos vystytojams ir padidinti praktinį tokio pobūdžio tyrimų pritaikomumą. Mokslinio darbo tikslas – sudaryti ir verifikuoti atsakingo turizmo poveikio ekonominei veiklai turizmo vietovės kontekste vertinimo modelį. Darbe identifikuojama atsakingo turizmo samprata ir bruožai turizmo sistemos suinteresuotųjų šalių atžvilgiu bei atsakingo turizmo svarba ekonominės veiklos kontekste, nagrinėjamos turizmo poveikio vertinimo prielaidos ir atsakingo turizmo daugiaplanio vertinimo principai, nustatomi atsakingo turizmo poveikio ekonominei veiklai vertinimo kriterijai. Parengiamas atsakingo turizmo poveikio ekonominei veiklai turizmo vietovės kontekste vertinimo modelis, sudarytas iš trijų atsakingo turizmo poveikio dimensijų – ekonominės, sociokultūrinės ir aplinkosauginės – rodiklių rinkinių, vertinant jų kompleksinį poveikį ekonominei veiklai turizmo vietovės kontekste. Modeliui verifikuoti sudaroma tyrimo metodologija, leidžianti daugiaplaniame kontekste įvertinti atsakingo turizmo poveikį ekonominei veiklai, jo kryptį ir priežastingumą. Modelį tikrinant empiriškai, įvertinama, kad atsakingas turizmas turi poveikį ekonominei veiklai turizmo vietovės kontekste. Identifikuota poveikio kryptis ir priežastingumas – atsakingo turizmo rodikliai veikia ekonominės veiklos rodiklius, ekonominės veiklos rodikliai kinta priklausomai nuo atsakingo turizmo rodiklių pokyčių.

Doctoral dissertation is dealing with scientific problem of how to measure the influence of corporate social responsibility on the economic growth of regions. The aim of this study is to create an evaluation model in order to identify how to investigate the influence of corporate social responsibility on the economic growth of regions and verify this model with reference to the selected regions. The dissertation consists of four parts. The first part of the dissertation contains an analysis of the concept of CSR, approaches to CSR, theories and practical application in order to make a comparative analysis of CSR models and to examine promotional techniques and methods of CSR. In the second part, the concept of the region, the factors influencing regional economic growth are analysed, also methodological problems of the evaluation of economic growth of regions are identified, the relationship between CSR and regional development is investigated. In addition to this, this part indicates how an analysis of influence of CSR initiatives implementation on regional economic growth could be conducted. In the third part of the dissertation, considered regions are identified, an analysis of CSR initiatives implementation in five regions is carried out and methodology of CSR index is introduced. The fourth part contains calculation of CSR index in regions and verification of the model of CSR influence on economic growth with reference to selected regions using a correlation-regression analysis.

Šiame magistro darbe yra vertinama Lietuvos kosmetikos gamintojų įmonėse esantys santykiai tarp darbuotojų ir darbdavių per vidinės rinkodaros prizmę. Lietuvos kosmetikos gamintojai siūlo aukštos kokybės produktus, dėl Europos Sąjungos nustatytų standartų. Susiduriant su žmogiškųjų išteklių problemomis ir darbo rinkoje esančiomis kliūtimis Lietuvoje kosmetikos įmonės bando taikyti vidinės rinkodaros priemones. Taip pasiekdami kelis aspektus: išsaugomi lojalūs klientai, pasiekiamas pelnas ir išsaugomi darbuotojai. Šiame darbe yra analizuojamos Lietuvos ir užsienio autorių vidinės rinkodaros skirtingos sampratos, komponentai, metodai ir tikslai. Literatūros analizė pateikia svarbią problemą – nepaisant vidinės rinkodaros svarbos įmonėms, trūksta tyrimų apie vidaus rinkodaros veiksnių analizę ir jų įtaką sėkmingam organizaciniam darbui Lietuvoje veikiančiam pramonės sektoriuje, šiuo atveju kosmetikos gamintojų srityje. Dėl to, tai yra nauja ir aktualu tirti, kokie veiksniai daro teigiamą įtaką vidinei rinkodarai ir sėkmingam organizaciniam darbui, ar tai efektyvu ir naudinga Lietuvos kosmetikos gamintojų įmonėse. Suformuotas tyrimo modelis Lietuvoje kosmetiką gaminančioms įmonėms. Tyrime buvo naudojami dedukciniai ir aprašomieji metodai, kurie susideda iš kiekybinio ir kokybinio tyrimo dėmenų. Tyrimas sudarytas iš dviejų etapų: Lietuvos kosmetiką gaminančių įmonių darbuotojų apklausos ir pusiau struktūrizuoto interviu su Lietuvoje kosmetiką gaminančių įmonių vadovais. Mokslinės literatūros analizė, tyrimo modelis, empirinių duomenų analizė atskleidė kaip organizacinis darbas gali būti sustiprintas taikant vidinės rinkodaros veiksnius. Mokslinio darbo rezultatai iš dalies atitinka mokslinės literatūros išvadas, santykius tarp darbuotojų ir darbdavių galima vertinti teigiamai patvirtinant studijos modelį. Atlikti tyrimo rezultatai gali būti naudingi Lietuvoje kosmetiką gaminančių įmonių darbdaviams numatant tolimesnių santykių gerinimą tarp darbdavių ir darbuotojų pritaikant vidinės rinkodaros veiksnius.

2020 metais prasidėjusi COVID - 19 pandemija privertė rinkodaros specialistus, prekybininkus atsižvelgti į internetinę prekybą bei analizuoti pirkėją virtualioje erdvėje labiau. Nors dirbtinio intelekto ištakos prasideda nuo tada, kai buvo išrastas kompiuteris ir internetas, tačiau šių dienų aktualijos skatina sistemą tobulėti. Šiuo magistriniu darbu buvo siekiama nustatyti, kokią naudą skaitmeninei rinkodarai turi dirbtinis intelektas. Tikslui pasiekti buvo atliekama mokslinių šaltinių analizė, kiekybinė apklausa. Magistro darbą sudaro 3 dalys: Pirmojoje dalyje nagrinėjama rinkodaros, skaitmeninės rinkodaros bei dirbtinio intelekto samprata bei rūšys, etapai. Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti dirbtinio intelekto naudą skaitmeninėje rinkodaroje literatūros apžvalgoje. Antrojoje darbo dalyje buvo aprašomas pats tyrimas, jo tipas, metodas bei imtys. Kiekybiniu tyrimu siekiama išsiaiškinti dirbtinio intelekto naudą skaitmeninėje rinkodaroje iš pirkėjo pusės. Trečiojoje darbo dalyje pateikiami apibendrinti apklausų rezultatai. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad plačiausiai skaitmeninėje rinkodaroje naudojami keli dirbtinio intelekto tipai, kas suteikia pirkėjams didesnės naudos apsipirkimo procese ir taip sukuriama ilgalaikis santykis tarp pirkėjo ir pardavėjo.

Darbo problema - ar ekologiškio turinio rinkodaros priemonės skatina vartotojus keisti požiūrį į vienkartinių plastiko gaminių vartojimą, mažinant tokių gaminių vartojimą vartotojų kasdienybėje? Tikslas - ištirti ekologinio turinio rinkodaros įtaką vartotojų požiūriui vienkartinių plastiko gaminių vartojimo aspektu. Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: 1) susisteminti ekologinio turinio rinkodaros koncepciją, išskiriant svarbiausius aspektus; 2) atskleisti vienkartinių plastiko gaminių vartojimo problemas ir išskirti pagrindinius sprendimo būdus; 3) nustatyti, kurio ekologinio turinio rinkodaros 4P elemento priemonės daro didžiausią įtaką vartotojų požiūriui kasdienio vienkartinių plastiko gaminių vartojimo kontekste. Teorinėje darbo dalyje išskirta, kad ekologinio turinio rinkodaros vienas iš tikslų yra kurti darnesnę ir saugesnę gamtai aplinkai, o šiam tikslui pasiekti problemų kelia vis dar didelis vienkartinių plastiko gaminių vartojimas. Labiausiai vartotojų elgseną įtakoja ekologinio turinio rinkodaros 4P elementai – produktas ir reklama. Dažniausiai vartojami vienkartiniai plastiko gaminiai yra plastikiniai maišeliai. Empirinėje darbo dalyje, atlikus kiekybinį tyrimą buvo nustatyta, kad reikšmingą įtaką vartotojų požiūriui vienkartinių plastiko gaminių kontekste daro ekologinio turinio rinkodaros 4P elementai – produktas ir vieta/paskirstymas. Vartotojų žinios apie aplinkosaugą neturėjo reikšmingos įtakos mažinant vienkartinių plastiko gaminių vartojimą ar alternatyvų pasirinkimą. Didžiausia ekologinio turinio rinkodaros įtaka pastebėta Z žmonių kartos respondentams, bet taip pat reikšminga įtaka pastebėta ir X žmonių kartos respondentams.

The importance of the services sector to the global economy is constantly increasing. It is related to both changes in the economy and a changing lifestyle, a new generation of consumers. Tourism is changing fundamentally. Qualitative changes in tourism activities due to the availability of technology for the general public also lead to an increasing degree of self-service when organising a trip, which inevitably affects changes in the number of jobs created by tourism and the distribution of income in tourism and tourism-related industries. By treating the current stage of tourism globalization as a stage of globalization based on information dissemination and image engineering, where countries compete for the efficiency of information dissemination, it is important to objectively assess the extent to which tourism innovativeness enhances the economic benefits of tourism. The purpose of the disertation is to evaluate the economic changes caused by tourism innovativeness on the basis of the latest trends in the expression of tourism innovativeness. In order to achieve the purpose, the content of innovation, corresponding to the latest concept of innovation, is defined, the classification of innovation is systematised, the expression of tourism innovativeness is established, a model for evaluating the economic impact of tourism innovativeness is developed. The methods of regression and modeling of structural equations are used to determine the economic impact of tourism innovativeness; not only the direction of the impact, but also the impact of indicators of tourism innovativeness on the economic indicators are determined.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama tema – Įmonės įvaizdžio kūrimas socialiniuose tinkluose. Ši tema yra aktuali, nes technologijos sparčiai integruojamos į kasdienį žmogaus gyvenimą. Viena šių technologijų - internetas. Internetas yra verslo plėtros ir veikimo įrankis, kadangi vis daugiau verslų renkasi skaitmeninį egzistavimą. Interneto pagalba visi žmonės yra sujungti į vieną bendrą tinklą, kuriame verslininkai gali kurti draugiškus ryšius su savo potencialiais bei esamais klientais, gauti grįžtamąjį ryšį, kurti įmonės įvaizdį, reklamuotis, pasitelkdami rinkodaros komunikaciją e-erdvėje.

Sparčiai besivystant technologinėms naujovėms, įmonės vis dažniau pasirenka socialinius tinklus ir juose kuria turinį, kuriuo gali paveikti ir pritraukti vartotoją. Atlikti tyrimai rodo, kad įmonės, kurios kuria turinį socialiniuose tinkluose gali padidinti savo pardavimus, išauginti santykius su klientais. Tačiau įmonės taip pat susiduria su problema – kokį turinį reikia kurti socialiniuose tinkluose, norint paveikti vartotojo elgseną. Tyrimo tikslas – įvertinti įmonės kuriamo turinio socialiniuose tinkluose poveikį vartotojų elgsenai. Tyrimo rezultatai. Įmonių kuriamas turinys socialiniuose tinkluose padidina sandorių skaičių, pagerina įmonės santykius su pirkėjais bei padeda padidinti pirkėjo pelningumą. Dažniausiai socialiniuose tinkluose vartotojų įsitraukimas vertinamas pagal tai, kiek vartotojų: pamatė įrašą, bet niekaip neįsitraukė, sureagavo reakcijų paspaudimais, sureagavo kitais paspaudimais. Pagrindinės analizuojamų įmonių komunikuojamos žinutės yra informacinio pobūdžio, pristatomi nauji produktai, dalinamasi receptais, skelbiami žaidimai ar atsiliepimai ir nuotraukos iš vykusių renginių. Dėmesį į turinį pateiktą įmonių istorijose nuotraukų formatų labiausiai atkreipia 18 - 24 m. respondentai, iš kurių didžioji dalis yra moterys, kurios gyvena Kauno ir Tauragės apskrityse. Turinį paskelbtą tekstu patraukliausiu laiko Kauno bei Klaipėdos apskrities gyventojai. Vartotojai labiausiai atkreipia dėmesį į tekstinę ir vaizdinę informaciją bendrai. Turinio patrauklumas priklauso nuo demografinių rodiklių: amžiaus, lyties, išsilavinimo ir gyvenamosios vietos, tačiau nepriklauso nuo gaunamų pajamų.

Daktaro disertacijoje sprendžiama mokslinė problema kaip įvertinti įmonių socialinės atsakomybės įtaką regiono ekonominiam augimui. Darbe formuluojamas tikslas – sudaryti įmonių socialinės atsakomybės įtakos regiono ekonominiam augimui vertinimo modelį bei jį verifikuoti pasirinktų regionų atveju. Disertacijoje analizuojama įmonių socialinės atsakomybės samprata, požiūriai į įmonių socialinę atsakomybę, teorijų raida ir praktinis pritaikymas. Taip pat atlikta įmonių socialinės atsakomybės modelių lyginamoji analizė, nagrinėjami įmonių socialinės atsakomybės skatinimo būdai ir metodai. Disertacijoje nagrinėjama regiono samprata, regiono ekonominį augimą skatinantys veiksniai, nustatytos regiono ekonominio augimo vertinimo metodologinės nuostatos bei nagrinėjamas įmonių socialinės atsakomybės ir regionų išsivystymo tarpusavio ryšys, identifikuota, kokiais pjūviais gali būti analizuojama įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų diegimo įtaka regiono ekonominiam augimui. Darbe, remiantis pasirinktu regionų skirstymo kriterijumi, atliekama įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų diegimo situacijos regionuose analizė, skaičiuojamas įmonių socialinės atsakomybės indeksas regionuose ir juos sudarančiose valstybėse. Disertacijoje sukurtas ir praktiškai pritaikytas įmonių socialinės atsakomybės įtakos regiono ekonominiam augimui modelis.

Mokslinio darbo problema – kaip kompleksiškai įvertinti įmonių socialinės atsakomybės pagrindu sukurtą vertę visoje vertės kūrimo grandinėje. Mokslinio darbo objektas – įmonių socialinės atsakomybės pagrindu sukurta vertė. Mokslinio darbo tikslas – parengti įmonių socialinės atsakomybės pagrindu sukurtos vertės matavimo vertės kūrimo grandinėje metodiką, skirtą taikyti empiriškai.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama interneto naudojimo rinkodaros tikslais Lietuvos mažmeninės prekybos medikamentais rinkoje galimybės. Darbe nagrinėjami internetinės rinkodaros ir e- mažmeninės prekybos vaistais teoriniai aspektai. Praktinėje darbo dalyje pristatyti autorės atlikto empirinio tyrimo rezultatai, kurie yra skirti vertinti įmonių naudojamą internetinę rinkodarą ir e-prekybą vaistais: priemones, tikslus, poveikį pardavimų apimčiai ir vartotojų požiūrį į mažmeninės prekybos vaistais įmonių veikloje taikomą internetinę rinkodarą, e-receptą ir e- prekybą vaistais.

Dabartinė Lietuvos pensijų fondų veikla siejama su vartotojų lūkesčių ir kaupimo rezultatų atotrūkio problema. Todėl baigiamajame darbe analizuojamas lūkesčių poveikis vartotojo elgsenai, pasitenkinimo ir kokybės suvokimui. Taip pat nagrinėjami lūkesčius formuojantys veiksniai bei vertinimo modeliai. Remiantis šiais tyrimais, sudarytas Lietuvos pensijų fondų vartotojų lūkesčių vertinimo modelis, pagal kurį atliekamas tyrimas anketinės apklausos būdu. Tyrimo metu apklausti 478 respondentai. Nustatyta, kad pensijų fondų vartotojų mokesčių lūkesčiai bei rizikos laipsnio neadekvatumas, investicinės grąžos svyravimai ir informacijos apie fondų veiklą trūkumas, lėmė vartotojų nepasitenkinimą. Todėl vartotojų lūkesčių ir kaupimo rezultato atotrūkio mažinimas siejamas su pensijų fondų veiklos pertvarkymu – rizikos ir grąžos subalansavimu, įmokų mokesčių bei įmokų tarifo koregavimu ir didesniu vartotojų informavimu.

Probleminis regionas – vientisa teritorija, kuri pagal pasirinktus vertinimo kriterijus atsilieka nuo kitų kaimyninių teritorijų. Probleminio regiono vertinimo kriterijais laikomi ekonominio išsivystymo lygis, inovatyvių įmonių skaičius, įmonių pelningumas, verslo gyvybingumas. Darbo problema – Lietuvos probleminių regionų ekonominių veiklų sisteminės lyginamosios analizės stoka. Darbo tikslas – atlikti Lietuvos probleminių regionų ekonominės veiklos lyginamąją analizę. Teorinėje darbo dalyje analizuojama probleminio regiono samprata, ekonominių veiklų tokiuose regionuose ypatybės. Susisteminami Lietuvos ir užsienio autorių darbuose analizuoti regionų plėtros modeliai bei regionų ekonominį augimą skatinantys veiksniai. Empirinėje darbo dalyje identifikuojami probleminiai regionai, atliekama jų ekonominių veiklų lyginamoji analizė. Pagal gautus rezultatus numatomos regionų ekonominių veiklų stiprinimo kryptys. Baigiamajame darbe identifikuoti probleminiai regionai: Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos bei mažiau probleminiai Panevėžio ir Šiaulių. Dominuojančiomis ekonominėmis veiklomis pagal sukuriamą pridėtinę vertę, apyvartą nustatyta apdirbamoji gamyba, didmeninė, mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių remontas, statyba, transporto ir saugojimo veikla.

The aim of the work is to develop a market penetration strategy for electric cars in Western Norway by analysing the economic environment of the latter. The theoretical part of the work analyses the scientific literature and articles, revealing the theoretical concept of market penetration strategy, its types and the method of its determination. The practical part of the master's thesis presents an analysis of the external and internal environment of Western Norway by combining a theoretical concept with practical knowledge. Practical knowledge was gained through a follow-up questionnaire and a survey. There was also strong reliance on publicly available statistics, the main source of which is StatBank Norway (nor. Statistikkbanken). Public statistics were used as a secondary source to compare some elements and gain a critical perspective on survey statistics. This connection aims to explore the external and internal environments of western Norway in an evidence-based way, focusing on electric cars. Micro-environmental analysis is most focused on statistical user value information. The analysis of the macro-environmental environment is most focused on the consumer's expectations to purchase an electric car and modifying consumer values. SWOT analysis was used as a way to summarize the analysed information into a comparative matrix and to discover the strongest and weakest points of the electric vehicles in the market. The generalized SWOT analysis provides penetration strategy proposals for strategic business units (SBUs) interested in the Western Norwegian market.

Scientific problem: how to holistically measure value created through corporate social responsibility in the whole value creation chain. Object of the research: value created through corporate social responsibility. The research aim: to propose empirically applicable methodology for measuring value created through corporate social responsibility in the whole value creation chain.

Tyrimo tikslas – Įvertinti rinkodaros komunikacijos efektyvumą personalo paieškos ir atrankos paslaugas teikiančių organizacijų veiklose. Tyrimo metodika. mokslinės literatūros sisteminimas ir apibendrinimas, lyginamosios analizės, stebėjimas, Anketinė apklausa ir jos duomenų regresinė analizė, rinkodaros komunikacijos taikymo monitoringas, stebėjimu identifikuotų pavyzdžių reikšminė analizė, likerto skalė, Kruskalo-Valiso testas, Pearsono chi-kvadratinis testas, Kramerio V koeficiento analizė. Tyrimo rezultatai ir išvados. Išanalizavus rezultatus nustatyta, jog toki veiksniai kaip: aktyvumas socialinėje žiniasklaidoje, aktyvumas darbo skilčių portaluose, apmokamos praktikos organizavimas ir kvalifikacijos kėlimo mokymų organizavimas yra daugiausiai įtakos turintys veiksniai darbo ieškančių specialistų įsitraukimui nulemti. Taip pat įvairovė grupių atskyrimo požymiu pasireiškė tuose veiksniuose, kad yra mažiau aktualu specialistams jau dirbantiems ilgą laiką arba jaunesniems ieškantiems naujų galimybių įsitvirtinti, toki veiksniai kaip: praktikų organizacijai, kvalifikacijos kėlimo mokymai, reklaminės kampanijos “Facebook” ir darbo pasiūlymai vyresniojo amžiaus žmonėms. Didelį ryšį ir įsitraukimą turintys veiksniai yra tie kurie yra susiję su personalo paieškos ir atrankos paslaugas teikiančių organizacijų išreiškiama atnešama nauda specialistams. Taip pat žinutės turinio parinkimas platformoje yra svarbus veiksnys. “Facebook” platformoje tinkama nuotrauka turi daugiausiai įtakos darbo ieškančiam specialistui, o aiškus vertės pagrindimas žinutėje verslo įmonėms. Darbo ieškantys specialistai nurodė, kad aktyvumas socialinėje žiniasklaidoje ir darbo skilčių portaluose yra efektyviausi būdai juos pritraukti. Reklamos kampanija yra būdas pritraukti didelį kiek specialistų už pakankamai mažas išlaidas tinkamai pasirinkus kanalą. „Facebook Ads“ platforma yra viena iš efektyvių rinkodaros komunikacijos priemonių norint pasiekti šį tikslą, naudojant statinę nuotrauką. Siekiant efektyviai vystyti rinkodaros komunikaciją su verslo įmonėmis, tyrimo metu atskleista, kad „Google Adwords“ yra tinkamiausia priemonė, palyginus su „Discovery“, bei „LinkedIn Ads“.

Lietuva neretai vadinama krepšinio šalimi, tačiau krepšinio renginiai ne visada patraukia tiek daug dėmesio ir žiūrovų į arenas. Krepšinio renginių rinkodaros komunikacija padeda vartotojams susipažinti su norima paslauga ar produktu, parodo kokia ji gali būti įdomi, tad jos optimizavimas dažnai lemia sėkmingą tikslų pasiekimą. Darbe yra nagrinėjami sporto rinkodaros komunikacijos teoriniai modeliai, sporto renginių samprata, jų reikšmė visuomenės gyvenime, sporto renginio rinkodaros ypatumai, rinkodaros komunikacijos priemonės bei sporto renginių populiarinimo vystymas. Tyrimo tikslas – nustatyti veiksnius, lemiančius Lietuvos krepšinio renginių rinkodaros komunikacijos priemonių paveikumo procesų optimizavimą. Tyrimo metodika – taikyti kiekybinis ir kokybiniai tyrimai. Kiekybinis skirtas krepšinio sirgaliams ir žmonėms besilankantiems rungtynėse arenoje, kokybiniai tyrimai atlikti su Kauno „Žalgirio“ bei Lietuvos krepšinio federacijos organizacijų atstovais. Kokybiniame tyrime dalyvavo 5 savo srities profesionalai, kiekybiniame – 387. Tyrimo instrumentai: klausimynas ir interviu. Tyrimo rezultatai – Atlikus kokybinius tyrimus su Kauno „Žalgirio“ bei Lietuvos krepšinio federacijos atstovais buvo nustatyta, jog abi didžiausios krepšinio organizacijos šalyje yra naudojančios daugybę įvairių rinkodaros komunikacijos priemonių ir jas taikančių pakankamai optimizuotai į jų auditoriją. Atlikus kiekybinį tyrimą su krepšinio aistruoliais buvo nustatyta, jog didžioji dalis krepšinio organizacijų taikomų rinkodaros komunikacijos priemonių yra efektyvios, tačiau tam tikros iš jų gali būti tobulinamos Išvados – Lietuvos krepšinio organizacijos yra stipriai optimizavusios rinkodaros komunikacijos aspektus, tačiau nėra pilnai išnaudojusios tam tikrų priemonių, kas neleidžia formuoti nuomonę, jog rinkodaros komunikacijos procesai yra pilnai optimizuoti Lietuvos krepšinio organizacijų.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje pakankamai vangiai plėtojama žinių ekonomika, o visuomenė nėra linkusi puoselėti žinių ekonomikos vertybių. Pastaruoju metu pastebima gausa su žinių ekonomika asocijuojamų plėtros iniciatyvų, tačiau rezultatai kol kas neatitinka pastangų. Mokslininkams vis aktyviau nagrinėjant žinių ekonomiką, buvo toli pasistūmėta, tačiau praktinių jos įgyvendinimo sprendinių trūksta. Pastaruosiuose teiginiuose galima įžvelgti darbe sprendžiamą problemą – rinkodaros priemonių paieška, kurias pasitelkus galima efektyviai skatinti žinių ekonomikos plėtrą. Sėkmingas problemos sprendinys – praktinis pritaikomumas išreikštas žinių ekonomikos plėtros skatinimo rinkodaros priemonėmis modeliu, kuris ir tapo šio darbo tikslu. Magistro baigiamasis darbas skirtas ištirti galimybes ir pasiūlyti sprendimus žinių ekonomikos plėtrai skatinti. Buvo daroma prielaida, kad disciplina tyrinėjanti žmonių poreikius ir siūlanti instrumentus jiems tenkinti yra tinkama kurti sprendimus siekiant skleisti žinių ekonomikos idėją ir vertybes. Todėl tikslui pasiekti užsibrėžta išnagrinėti rinkodaros raišką žinių ekonomikoje, pasitelkus tyrimus, išskirti rinkodaros priemones žinių ekonomikos kontekste ir, remiantis gautais rezultatais, sudaryti rinkodaros priemonių žinių ekonomikai skatinti modelį. Teorinėje darbo dalyje mokslinės literatūros analizės, klasifikavimo, sisteminimo ir apibendrinimo metodais buvo nagrinėti rinkodaros sprendimai ir jų taikymo galimybės žinių ekonomikos kontekste. Įvertinus rinkodaros sąvokos raidą, suformuluotas rinkodaros kvazi apibrėžimas. Išplėtotas segmentavimo procesas pasiūlius savi-segmentavimo koncepciją. Išnagrinėjus žinių ekonomikos teorinius aspektus, suformuota visuomenės pasirengimo žinių ekonomikos vertybių puoselėjimui koncepcija. Nustačius rinkodaros ir žinių ekonomikos tarpdisciplininės raiškos galimybes, pasiūlyta žinių ekonomikos rinkodaros komplekso adaptacija ir sukurtas žinių ekonomikos plėtros teorinis modelis grįstas rinkodaros galimybėmis, atspindintis politinės ir ne pelno organizacijų rinkodarų, žinių ekonomikos ir jos elementų bei rinkodaros priemonių teorinę sintezę. Tiriamojoje darbo dalyje sudarytas rinkodaros priemonių žinių ekonomikos plėtrai skatinti modelis. Siekiant įvertinti skirtingos aplinkos poveikį rinkodaros priemonių panaudojimo galimybėms žinių ekonomikos plėtros sprendimuose atlikti trys tyrimai. Pagal atvejo analizės tyrimo metodikoje nustatytus kriterijus vertinimui buvo atrinkta - JAV. Tyrimas atliktas taikant informacijos, prieinamos viešojoje erdvėje, paieškos ir atrankos, rinkodaros priemonių identifikavimo bei rangavimo metodus. Remiantis analizės rezultatais sudaryta žinių ekonomikos idėjos sklaidai rekomenduotinų priemonių suvestinė. Tyrimas parodė, kad JAV politikų, ne pelno siekiančių ir ne vyriausybinių organizacijų rinkodaros priemonių pasirinkimui įtaką daro antrinio poveikio veiksniai: priemonės reputacija, pasiekiamumas ir identifikacija. Remiantis apklausos analizės rezultatais, taikant procentinės analizės, X2 (Chi) testo ir Spearman koreliacijos skaičiavimo metodus, sudaryta rinkodaros priemonių formavimo žinių ekonomikos plėtros sprendimuose suvestinė. Tyrimas atskleidė, kad apklausos dalyvių pasirengimas puoselėti žinių ekonomikos vertybes buvo arti taikomojo suvokimo lygmens. Tas pats tyrimas parodė, kad rinkodaros priemonių parinkimui įtakos turi tikslinę auditoriją motyvuojančių veiksnių ir paveikaus turinio nustatymas. Rinkodaros priemonių parinkimui taip pat turi įtakos prioritetiniai komunikacijos kanalai, suskirstant priemones į grupes: informacijos sklaidai, paieškai ir mainams. Remiantis ekspertinio vertinimo analizės rezultatais, sudaryta žinių ekonomikos plėtros uždavinių vykdymo rinkodaros priemonėmis suvestinė. Tyrimas parodė, kad rinkodaros priemonių atrankai įtakos turi žinių ekonomikos idėjos poveikio tikslai: požiūrio kaitai – švietėjiško pobūdžio priemonės ir elgsenos kaitai – priemonės skirtos sprendimams priimti. Atliktų tyrimų rezultatų sintezė, sudarant rinkodaros priemonių žinių ekonomikos plėtrai skatinti modelį, patvirtino, kad sėkmingai žinių ekonomikos plėtrai įtakos turi duomenimis grįstas ir sistemingas rinkodaros priemonių atrankos procesas.

Pastebima, kad mažmeniniai prekybos tinklai pradėjo intensyviau naudotis skaitmeninės rinkodaros suteiktais privalumais. Skaitmeninės rinkodaros dėka, galima greičiau ir patogiau pasiekti savo vartotojus ir įmonės rinkodaros tikslus. Tačiau nėra aišku, kokias skaitmenines rinkodaros priemones pasirinkti verslo sėkmei, nes daugeliui skaitmeninės rinkodaros priemonių nėra atlikta išsamių tyrimų dėl jų efektyvumo, todėl šio darbo objektas – skaitmeninės rinkodaros priemonių efektyvumas. Tyrimo tikslas – įvertinti skaitmeninės rinkodaros efektyvumą mažmeniniuose prekybos tinkluose. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą ir pateikti skaitmeninės rinkodaros koncepcijos elementų ir priemonių efektyvumo teorinius aspektus; išnagrinėti skaitmeninės rinkodaros specifiką ir priemones mažmeniniuose prekybos tinkluose; nustatyti skaitmeninės rinkodaros efektyvumo vertinimo kriterijus; vadovaujantis teorinės ir praktinės analizės pagrindu, pasiūlyti efektyviausias skaitmeninės rinkodaros priemones mažmeniniuose prekybos tinkluose. Šiame darbe buvo taikyta mokslinės literatūros analizės, statistinių duomenų ir kokybinio tyrimo analizės metodai. Kiekybiniam tyrimui naudota anketinė apklausa, kurios imtį sudarė 384 respondentai, o kokybiniam tyrimui naudotas standartizuotas interviu, skirtas 6 ekspertams. Kiekybinio tyrimo rezultatai leido identifikuoti, kokios mažmeninių prekybos tinklų naudojamas skaitmeninės rinkodaros priemones, daro didžiausią įtaką vartotojams. Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, efektyviausias skaitmeninės rinkodaros priemones mažmeninėje prekyboje, ir vertinimo kriterijus, pagal kuriuos galima įvertinti priemonių efektyvumą. Abiejų tyrimų metu gautų duomenų analizės pagrindu, suformuoti pasiūlymai, skirti mažmeniniams prekybos tinklams. Remiantis mokslinės literatūros, anketinės apklausos ir interviu tyrimo rezultatų analizės metodu, galima teigti, kad skaitmeninės rinkodaros priemonės (reklama paštu, reklama paieškos sistemose, vaizdinė reklama ir socialinių tinklų reklama) yra efektyviausios priemonės mažmeniniuose prekybos tinkluose, siekiant didesnio vartotojų lojalumo ir pardavimų. Tačiau norint sukurti sėkmingą strategiją, būtina vertinti priemonių efektyvumą ir prisitaikyti prie nuolat kintančių vartotojų poreikių.