Sustainability is a relevant topic nowadays. Businesses want to be noticed and supported; therefore, they choose to follow sustainable practices to be more environmentally conscious and reach similar audience. To promote sustainable products or services businesses advertise themselves using creative slogans which include figures of rhetoric. Rhetorical figures are used to persuade and advocate the idea or a thought. The effect of a rhetorical figures raises concerns that companies employ them to manipulate the customer to change their behaviour, be seen as trustworthy and encourage to purchase the promoted product even if the advertisement does not fully commit to sustainability or greenwashes the audience. The purpose of this thesis is to analyse the usage of rhetorical figures in the language of sustainable business advertising. This MA thesis analysed rhetorical figures in the examples of advertisements of sustainable business. The analysis proves that sustainability in advertising exists in various forms: promotions of sustainable products or services, publishing newest innovations or exposing greenwashing of some companies. The examples of advertisements provide information about latest sustainable innovations, new eco-friendly decisions made by the business, moreover they tend to encourage the customer to doublethink current behaviour and adapt to the newest sustainable solutions in order to reduce the global warming. The analysis concludes that in order to achieve the goal of advertisement, companies the most commonly use metaphors and metonyms. There could be various reasons why metonymy and metaphor are the most common figures of rhetoric in advertisements of sustainable business, however it could be suggested that companies use a both figures to create positive, compromising or shocking effect to rush the decision of a customer due to intensity of environmental issues we are experiencing today.

Theme relevance: since women joined the workforce dominated by men, there have been many discrimination related conflicts and misunderstandings. Due to the gender barriers, there are problems in the workplace that resulted from societal stereotypes, assumed gender roles, and different communicative styles. The motivation for this master’s paper arises from the differences of the genders that lead to issues in the workplace. Purpose: to disclose the reasons for the miscommunication caused by gender issues in oral business communication. Methods: 1. Non-experimental and descriptive methods are used to describe how different business environments affect communication. 2. Analytical method is applied to analyse the varieties of communication in workplace. 3. Comparative method is applied to compare the similarities and differences between the sexes. 4. Abductive method is used to synthesize the reasons for the miscommunication between the opposite sexes in the workplace. 5. Interpretive method is applied to interpret the ways to avoid miscommunication in the workplace. Results and conclusions: 1. The description of how different business environments affect communication provide the idea about the influence of the various factors inside and outside the business to the formation of the worldview, comprehension of the genders, and attitudes towards other people of the both sexes. 2. The analysis of the varieties of communication in the workplace demonstrates the miscommunication between men and women and the deepening gender issues due to the miscommunication. 3. The comparison of the similarities and differences between the sexes reveals that women often acquire the masculine communication style features while seeking career. 4. The synthesis of the reasons for the miscommunication between the opposite sexes in the workplace showed that the different communication styles of men and women have a great impact on the occuring issues between the genders. 5. The interpretation of the ways to avoid miscommunication in the workplace revealed that clear communication of the intentions, expectations, and reasons for the actions of the individual aid greatly in preventing conflicts in the workplace.

The topic of this thesis paper is relevant in today’s globalizing world, especially seeing more and more international companies stepping foot to new foreign markets. The purpose of this thesis is to analyse to what extent and in what ways websites and advertisements in catalogues of discounters Lidl, Aldi, Maxima, Jysk and Ikea differ in Baltic states, Poland, UK and Germany differ. In order to find that out, websites of discounters were observed, data from catalogues were collected and analysed. A total of 33 catalogues and 7 websites were analysed, both written and visual examples were gathered, compared, and analysed quantitatively and qualitatively. By comparing gathered data, it was discovered that food discounters tend to adapt their advertising material to the foreign markets by advertising more local products, using cultural items in their displays more than non-food discounters. Also, it was found out that websites of Baltic states tend to have more similarities than other countries and that Baltic countries did not have the products with the same certifications (Jysk) as other countries did. The analysis also showed that discounters tend to keep the meaning of the mottos, but use different grammatical structures and forms, more suitable for target countries and their languages (Lidl). In the catalogues, however, there was observed that all countries have unique slogans, only with some exceptions were values of the discounter needs to be expressed. It was found that food discounters tend to adapt to target countries more than non-food discounters and the reason for this is that non-food discounters’ main goal is to sell products that are foreign together with the lifestyle of those countries (Ikea, Jysk) and therefore display such products without adaptations.

Theme relevance. The false friends are causing mistakes not only for the language learners but also for experienced translators and interpreters. Therefore, the results of the present interlingual comparison can be applied to foreign language translation/interpreting practice to prevent translators and interpreters from potential huge mistakes in the translation of legal texts. The research and the data collected for it can be used by students conducting research in translation and false friends. This linguistic phenomenon has received a lot of consideration from many researchers as translation issues caused by false friends are numerous. Therefore, further investigation is needed in this field. The aim of the research is to analyze English-Lithuanian false friends in the legal vocabulary and to discuss the difficulties for their translation. Research object: false friends of the translator in English and Lithuanian legal terminology. Research revealed that the analysis of the theoretical part helped to understand the concept of false friends as a linguistic problem and to realize that each language is full of them. The translators need to be very attentive to recognize them, especially when translating legal texts, because many international words may look or sound similar in two languages but may carry a different meaning. As the legal system of each country is different, the translation of legal texts is an elaborate and time-consuming task.

Darbe tiriama 1653 m. Kėdainių leidinių, vadinamų „Knyga nobažnystės“, dviejų dalių morfologija. XVI–XVII a. lietuviškų raštų kalba – vienas svarbiausių lietuvių kalbos istorijos šaltinių. Raštų paminklo kalba gali būti nagrinėjama įvairiais lygmenimis – fonetikos, morfologijos, leksikos ir sintaksės. Daugiausia tyrėjų dėmesio sulaukia senųjų raštų leksika: leidžiami atskirų raštų ar autorių žodynai bei leksikos registrai, kuriamas kompiuterinis istorinis lietuvių kalbos žodynas. Tokie registrai ir žodynai yra labai parankūs ir morfologijos tyrimams, tačiau dėl vis dar gana sudėtingo medžiagos atrankos mechanizmo šie tyrinėjimai nėra labai spartūs. XVI–XVII a. „vidurietiškų“ (vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės pagrindu parengtų) raštų vardažodžio morfologijos tyrimai dar labai fragmentiški. Daugiau dėmesio skiriama Daukšos tekstams, kitų to meto leidinių morfologijos tyrimų tėra keletas. Šiame darbe tiriama 1653 m. Kėdainių leidinių, vadinamų „Knyga nobažnystės“, dviejų dalių morfologija, t. y. daiktavardžių ir būdvardžių kaityba. Tyrimui pasitelktos informacinės technologijos: sukurta skaitmeninė KN teksto kopija ir reliacinio modelio kartoteka, kurioje duomenys (kartotekos kortelių įrašai) pateikiami tarpusavyje susietose duomenų lentelėse; sukurtas ir taikomas įrankis kalbos ypatybėms (ypač morfologijai) grupuoti, atrinkti ir analizuoti (DBVS MS Access realizuota reliacinė senųjų raštų morfologijos duomenų bazė); naudojantis šiuo įrankiu, patikrinti ankstesn KN kalbos tyrimo rezultatai, ištirta ir aprašyta KN vardažodžio kaityba ir pagal to tyrimo rezultatus modifikuoti, patikslinti KN morfologijos duomenys bazėje.

Temos aktualumas. Magistro darbe tiriama Kuršių nerijos kuršininkų vėliausios kartos kalbėtojų kalba, t. y. aktualizuojama jos paskutiniojo šimtmečio stadija. Taip bandoma nustatyti gramatinės sistemos pokyčius diasporoje gyvenančių vartotojų kalboje. Darbe naudojama dar kalbininkų netyrinėta medžiaga. Tikslas. Ištirti kuršininkų kalbos būdvardžių darybos, kaitybos, gramatinių kategorijų raiškos ypatumus ir išsiaiškinti jų vartosenos pokyčius per pastarąjį šimtmetį. Metodai. Darbe naudojami leksinės ir gramatinės analizės metodai: deskriptyvinis (aprašomasis), komparatyvinis (lyginamasis), gretinamasis, distribucinės analizės, analitinis opozicijų ir statistinis. Rezultatai ir išvados. 1. Pateikėjų kalboje trūksta sinonimijos, užfiksuotos anksčiau nepaliudytos leksemos, kurios yra skoliniai. 2. Apie 65% iš garso ir vaizdo įrašų išrinktos būdvardinės leksikos sudaro veldiniai, likę 35% yra skoliniai, daugiausia iš vokiečių ir lietuvių kalbų. 3. Pastebėtas vokiečių kalbos įtakos poveikis vartojant frazeologija ir pastoviuosius junginius. 4. Pateikėjų kalboje būdvardžių daryba nėra labai turtinga. Dalis pasitaikiusių būdvardžių formantų atitinka formantus, nustatytus anksčiau šią kalbą tyrėjusių kalbininkų. 5. Tiriamojoje medžiagoje nepavyko užfiksuoti visų būdvardžių linksnių pavartojimo atvejų, tačiau iš užfiksuotų būdvardžių linksnių galūnių dauguma atitinka anksčiau nustatytas galūnes. 6. Kaip nustatyta ankstesnėse gramatikose, kuršininkų kalbai būdingas formų homonimiškumas. 7. Pastebima stipri galūnės balsių redukcija (dažnai net iki nulio), kuri žymiai apsunkina linksnio, giminės ir skaičiaus atpažinimą. 8. Itin dažna pilna galūnės redukcija iki nulinio balsio tais atvejais, kai būdvardis eina tariniu. Tai gali būti vokiečių sintaksės įtaka. 9. Pastebėtas dažnas, net perteklinis, parodomųjų įvardžių tas, ta vartojimas su būdvardžių įvardžiuotinėmis formomis. Tai yra vokiečių kalbos sintaksės įtaka. 10. Dalis medžiagoje užfiksuotų būdvardinės kilmės prieveiksmių darybos priesagų atitinka ankstesniuose tyrimuose nustatytas priesagas. Pastebėti skirtingi priesagų variantai, atsiradę dėl žodžio galo balsių redukcijos. 11. Kuršininkų kalba vis dar nėra visiškai ištirta, tačiau dėl jos paskutiniais gyvavimo metais surinktos garso ir vaizdo medžiagos yra galimybė ją nuodugniai tirti.

Šio baigiamojo magistro darbo tikslas – nustatyti Laižuvos valsčiaus vietovardžių darybą, ištirti kilmę ir dabartinę vartoseną. Nors pastaruoju metu daugėja regioninių vietovardžių tyrimų, Lažuvos valsčiaus vietovardžiai iki šiol detaliau lingvistiniu požiūriu tyrinėti nebuvo. Be išsamaus tarpukariu surašytų vietovardžių darybos ir kilmės tyrimo, šiame darbe taip pat nustatoma jų dabartinė vartojimo situacija bei pateikiami nauji šiandien gyvojoje kalboje vartojami vietų vardai. Šis įvairiais aspektais vietovardžius analizuojantis darbas praplės regioninių tyrimų ratą. Sudokumentuoti vietovardžiai galėtų būti pagrindas kuriant naujus vardus, pvz., gatvių ar įmonių pavadinimus. Šiame darbe taikomi tokie metodai: darybinis-struktūrinis, etimologinis ir semantinio motyvavimo, statistinis, lauko tyrimas (ekspedicija), lyginamasis. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog kilmės ir semantinės motyvacijos požiūriu vyrauja apeliatyvinės kilmės vietovardžiai, kurių įvardijimo motyvai atspindi įvairias fiziografines ypatybes, ūkinę veiklą ar kitą žmogaus veiklą ir socialinę aplinką. Didžioji dalis vietovardžių siejami su lietuviškais apeliatyvais, asmenvardžiais ar kitais toponimais, tačiau dalies kilmės šaltinis yra rusų, lenkų, latvių ar kitos kalbos. Darybos požiūriu tiriamajame regione vyrauja antriniai (išvestiniai) vietovardžiai, tarp kurių daugiausia priesaginės darybos vietovardžių. Dabartinės vartosenos tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis vietovardžių šiandien jau yra nebevartojami. Ekspedicijos tiriamajame regione metu surašyti 32 nauji įvairūs mikrotoponimai, agronimai, drimonimai ir kitų vietų vardai.

The relevance of this MA lies in its contribution to the understanding of how cohesion is realised used in business-related texts. These texts are used to communicate important information, research findings, and new ideas to a wide range of audiences. However, the success of these texts depends on their ability to convey information in a clear and concise manner. One important aspect of achieving this clarity is through the use of lexical and grammatical devices. Ultimately, the findings of this research have practical implications for enhancing the overall quality and impact of academic communication within the business domain. The main purpose of this thesis is to explore the patterns of lexical and grammatical cohesion in business-related scientific texts, utilizing the framework established by Halliday and Hasan (1976). By analysing the cohesive devices employed in these texts, this research aims to enhance the understanding of discourse and textuality in academic writing, specifically within the field of business studies. Methods. Discourse analysis and close textual analysis are utilized to identify and examine cohesive devices in the chosen corpus of 10 business-related scientific texts. It follows a mixed-methods approach, integrating qualitative and quantitative research techniques. The study presents its findings with the support of table and figures, offering visual representations of the data. Results and conclusions. The findings of this study revealed that both lexical and grammatical cohesion play significant roles in establishing connections between ideas and arguments in the selected texts. Common lexical cohesive devices, such as repetition, synonymy, and collocation, were used to enhance coherence and reinforce key concepts. Authors varied in their use of repetition and employed more complex forms of lexical cohesion, such as collocational chains. Additionally, semantic preference was observed, where preferred terms were used to convey specific meanings. Grammatical cohesion, particularly through conjunctions and reference using pronouns, played a major role in maintaining continuity and coherence. Overall, careful vocabulary selection and usage were found to be crucial for effective communication in business-related scientific texts.

Temos aktualumas. Tai yra pirmas lietuvių kalbos siuvimo technologijų darybos, semantikos ir funkcionavimo gyvojoje kalboje tyrimas. Tikslas. Nustatyti mokomojoje siuvimo technologijų literatūroje funkcionuojančių terminų darybos ir vartojimo ypatybes. Metodai. Darbe remtasi kompleksine nominacine terminų analize, kuri aprėpia struktūrinės, darybinės, semantinės analizės metodus. Rezultatai ir išvados. 1. Darbe tirtoje siuvimo technologijų mokomojoje literatūroje (10 šaltinių) buvo rasti 107 terminai, pavadinantys įvairius siuvimo įrankius ir priemones. Didžioji dalis terminų buvo paliudyti tik kuriame nors viename iš tirtų šaltinių, o Terminų banke, net LKŽe ir / ar DŽe kai kurie iš jų visai nepateikiami, arba (polisemiškumo atvejais) nenurodytos siuvimo terminams būdingos reikšmės. Tik keletas terminų užfiksuoti visuose ar beveik visuose tirtuose šaltiniuose. Daugiausia paliudyti nuo seno siuvimo (dažnai ir kitų veiklų) metu naudojamų įrankių ir priemonių pavadinimai: žirklės (9 šaltiniai), liniuotė (9 šaltiniai), kampainis (8 šaltiniai), centimetrinė juostelė (7 šaltiniai). 2. Didesnioji darinių dalis – sudėtiniai terminai (54 proc.). Nustatyta, kad dariausia yra dvinarių terminų grupė, daugiausia determinantų užfiksuota su dėmeniu liniuotė. Kiek mažesnė darinių dalis (46 proc.) – vienažodžiai terminai. Tarp jų neabejotinai dominuoja sufiksatai (32 proc. visų darinių, arba 69 proc. vienažodžių). Dažniausiai daryboje pasitaikantis sufiksas -elis/-ė, šio sufikso dariniai sudaro trečdalį visų sufiksatų. Kitų vienažodžių derivatų keliskart mažiau: paradigmatų – 5,6 proc. visų darinių, kompozitų – 5,6 proc., prefiksatų – 2,8 proc. Nustatyta, kad siuvimo terminų daryboje aptinkamos dvi paradigmos -a ir -e, visi paradigmatai yra moteriškos giminės daiktavardžiai. Objektyvių išvadų apie prefiksatų darybos polinkius negalima prieiti, nes užfiksuotas nepakankamas kiekis tirtinų pavyzdžių. 3. Nustatyta, kad tirtuose šaltiniuose vartojama gana taisyklinga profesinė leksika. Viename šaltinyje užfiksuotas neteiktino termino špūlė vartojimo atvejis, pasitaikė klaidų sudarant sudėtinius terminus (netaisyklinga būdvardinių dėmenų su priesaga -inis vartosena, šalutinio būdvardinio dėmens neįvardžiuotinės formos vartosena ir kt.). 4. Konstatuotina, kad siuvimo terminų sistema dar nėra nusistovėjusi: užfiksuota nemažai sinonimų, ypač darybinių sinonimų, vartojimo atvejų (pvz.: posagis/ posagė, smeigtukas/ smeigėle ir kt.). 5. Siuvimo terminų sistema kol kas nėra išsamiai aprašyta specialiuosiuose profesiniuose duomenynuose. Nustatyta, kad tik maždaug trečdalis (27 proc., 29 leksemos) tirtųjų pavyzdžių pateikiami Terminų banke. Nemažai siuvimo terminų nefiksuojama ir aiškinamuosiuose žodynuose (LKŽe, DŽe). Tiek Terminų bankas, tiek aiškinamieji žodynai galėtų būti papildyti vienu kitu, šiame darbe užfiksuotu, terminu ar patikslintomis, sukonkretintomis kai kurių terminų reikšmėmis.

Disertacijoje kompleksiškai analizuojami liaudiški lietuvių kalbos gyvulių, naminių paukščių ir vabzdžių pavadinimai (resp. zoonimai). Lietuvių kalbos zoonimai surinkti iš 17 elektroninių ir spausdintinių abėcėlinių leksikografijos šaltinių. Tiriamosios empirinės medžiagos imtis – apie 1400 nominacijos vienetų, įskaitant formaliuosius variantus. Tyrimas atliktas taikant kompleksinę (resp. holistinę) lingvistinę analizę, kurios branduolį sudaro keliapakopės onomasiologinės ir semasiologinės analizės bei jų rezultatų konceptualiosios interpretacijos dermė. Pirmoji tiriamoji disertacijos dalis skirta zoonimų nominacijai. Remiantis modifikuota nominacijos klasifikacija, nagrinėjami zoonimai aprašomi pagal sinchroninės nominacijos tipus, rūšis, būdus ir priemones. Antroji disertacijos dalis skirta zoonimų motyvacijai. Išanalizavus leksinių motyvatorių raišką (eksplicitinę ir implicitinę), nustatyti zoonimų motyvacijos modeliai ir jų tipai. Holistinis tyrimo aspektas sudarė prielaidas išryškinti kiekvieno aptariamos sistemos nario onomasiologinę ir semasiologinę struktūrą, tipiškiausius konceptualiuosius požymius, kurių visuma sudaro (etno)lingvistinį pasaulėvaizdį.

Temos aktualumas. Lietuvoje jau ne vieną dešimtmetį yra atliekami tyrimai, siekiant nustatyti įvairaus amžiaus respondentų kalbines nuostatas bei polinkį vartoti bendrinę kalbą ir tarmes. Tačiau iki šiol atskirai neanalizuotos Klaipėdos miesto gimnazistų nuostatos bendrinės kalbos ir tarmių atžvilgiu. Šis tyrimas yra aktualus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tyrimas gali atskleisti, ar dėl globalizacijos bei užsienio kalbų įtakos trečiame pagal dydį Lietuvos mieste mažėja bendrinės kalbos ir tarmių prestižas. Antra, išsiaiškinus Klaipėdos gimnazistų kalbines nuostatas, galima matyti, ar nekyla grėsmės jaunimo tautiniam identitetui. Galiausiai, šiame didmiestyje gyvena labai įvairių Lietuvos regionų atstovai. Jiems yra daug sunkiau išlaikyti tarmiškumą nei gyvenantiems vietovėse, kur dauguma bendrauja konkrečiam regionui būdinga tarme. Tikslas. Ištirti Klaipėdos miesto gimnazistų kalbines nuostatas bendrinės lietuvių kalbos ir tarmių atžvilgiu. Metodai. Rengiant ir atliekant respondentų apklausą pasirinkta sociolingvistinė kiekybinė apklausa. Darbe taikomas aprašomasis ir interpretacinis metodai. Rezultatai ir išvados. Išanalizavus 355 respondentų apklausos duomenis, galima daryti išvadą, kad Klaipėdos gimnazistų požiūriu lietuvių bendrinės kalbos prestižas nėra žemas, vyrauja teigiamos kalbinės nuostatos (net 93 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos piliečiui yra svarbu mokėti bendrinę kalbą), tačiau dėl anglų ir kitų užsienio kalbų įtakos fiksuojamos bendrinės kalbos prestižo mažėjimo tendencijos (net 51,5 proc. lietuvių kaip įprasčiausią vartoti įvardina anglų, o ne gimtąją lietuvių kalbą). Tarmės prestižas yra mažesnis nei bendrinės kalbos. Gimnazistai neturi tvirtos nuomonės apie tarmių reikšmę, tarminį kodą instrumentiniame domene renkasi tik labai nedidelė dalis respondentų, jiems trūksta žinių apie tarmes. Nepaisant to, vyrauja teigiamos nuostatos tarmių atžvilgiu. Jie gana griežtai apibrėžia tarmės vartojimo ribas, susijusias su namų aplinka ir neoficialiąja komunikacija. Taip pat nustatyta, kad gimnazistų kalbinės nuostatos priklauso nuo respondentų tautybės, bet ne nuo lyties.

The object of this work is advertising discourse related to tourism. The aim of this research is to find out linguistic features of tourism advertising discourse to reveal which linguistic features are used more often, which of them have a greater impact on creating an attractive image of a tourist service and how it affects the consumer. The paper discusses such concepts as discourse, advertising discourse, advertising discourse related to tourism, linguistic features of advertising tourism slogans. In this final MA thesis, advertising tourism slogans in English are analyzed. Descriptive, comparative, linguistic analysis and interpretation methods were used in the work. The statistical method was also applied in order to establish what linguistic means in advertising slogans were used more often. Today, tourism is a massive socio-economic phenomenon on a global scale. No other industry crosses as many cultures as this one does. People will never get tired of learning something new, so tourism will always be a relevant activity. These days, travel agencies offer people more and more new holiday destinations. To take a leading position in the industry, many travel agencies resort to a variety of methods to promote services in the market. One of the most popular ways in this case, it is considered a strategy of positive image and the use of linguistic means of expression in the tourist discourse. That is why companies create advertising that contains a certain positive message, designed to motivate people to buy a certain tour. The analysis of tourist advertising discourse and identification of its linguistic features of tourist advertising texts will allow tour operators to create improved texts for advertising the services offered. Also, this study can help to improve the quality of translation of touristic slogans from English into other languages. At the moment, there is not enough research that would be based on linguistic analysis, advertising promoting tourism is of interest to researchers more from a visual point of view. While exactly the slogan is what people remember, even if they do not want to. In the course of the study, it was found that in tourist slogans in English, such linguistic features as phonetic compression, ellipsis, verb forms in the imperative mood, and metaphor are most often encountered. All these features help highlight the most important information in the slogan, influence the addressee and create an attractive image of the advertised product or service.

Nowadays, advertising has become a common phenomenon in people’s lives. However, after WWII in America, with the precedential economic growth and increased mass manufacturing advertising gained an increasingly prominent role. It was noticed that little research has been done on post-war advertising, especially in the field of linguistics. Accordingly, analysis of linguistic and non-linguistic persuasive means in the 1950s is of great importance to comprehend the strategies advertisers used to persuade and influence the audience of this historical period, shedding light on the pivotal role of language and visuals in shaping American consumer culture. The purpose of the research is to disclose and analyse the linguistic and non-linguistic persuasive means employed in American post-war advertising. Results. 1. Advertisements containing distinct types of rhetorical figures can be categorized into two groups of consumer goods: convenience and shopping. 2. As the main objective of the advertiser is to promote goods, persuasion becomes an inherent part of this industry, thus, a diverse range of rhetorical figures are employed in advertisements. 3. The research has shown that in the 1950s advertisements, the predominant tropes were metaphor and hyperbole. In the large group of syntactical means, figures of repetition were most frequent. It was revealed that in the 1950s, American advertisements utilised various linguistic means to highlight positive features of the product, differentiate from competitors, and capture the reader’s attention, achieving the main advertising goal of crafting a persuasive message. 4. The analysis of the visual grammar of post-war advertisements reveals that advertisers mainly employ images to display the product’s attributes. The composition of advertisements is diverse, with colour-coordination being a prominent aspect. All in all, the research shows that language is the main carrier of the advertising message, while visual cues complement the advertisement, enhancing product attractiveness.

Theme relevance. Persuasion is an integral part of business communication. Though, in spite of the abundance of materials published and presented by various authors, it has been noted that the analysis of business rhetoric in the majority of studies was carried out being mostly focused on written genres, and that the knowledge about the ways linguistic means of persuasion are used in spoken business discourse is still limited. Moreover, the existing study of business discourse is basically based on the analysis of metaphors used by the speakers in their texts, while other persuasive resources of style are usually not paid enough attention. Accordingly, taking into account that a speech that is presented to the audience and understood as the ability to address others and to define problems and their solutions is the dominant medium of persuasion in human societies, the analysis of the oral speeches delivered by various business leaders is of great importance. The aim of the research is to reveal and analyse linguistic means of persuasion in the speeches delivered by American business leaders. Research object: structural arrangement (disposition) and stylistic devices (elocution) in the spoken discourse of American business leaders. Research revealed that persons related to the world of entrepreneurship tend to arrange the parts of their oral discourse on the basis of the five-part system, each having its specific persuasive impact, and use various literary devices to provide vividness to the speech, grasp the attention of the audience, give emphasis to their statements, convince the listeners to accept the expressed point of view, and thus allow themselves to be persuaded.

Temos aktualumas. Pirmieji darbai apie medžių ir gamtos kultą lietuvių mitologijoje pasirodė XX a. Šiuose darbuose buvo laikomasi XIX a. įsigalėjusio antropologinės mokyklos supratimo, kuris nulėmė suprimityvintą senovės lietuvių religijos suvokimą. Modernesnio požiūrio pradėta laikytis XX a. antrojoje pusėje, suklestėjus tautosakos tyrimams. XXI a. pasirodę darbai ir straipsniai, kuriuose nagrinėjamas medžio įvaizdis lietuvių mitologijoje, iki didesnių studijų neišaugo. Tuo tarpu yra labai nedaug ankstyvųjų rašytinių šaltinių, kuriuose paliudyta senieji latvių tikėjimai, todėl panašiuose tyrimuose remiamasi gausiai sukaupta folklorine medžiaga. Latvių tautosakos tyrėjai medžius yra aptarę tik bendrame latvių mitologijos fone. Darbas apimantis prūsų, lietuvių ir latvių medžiagą būtų naudingas tiek bendruose baltų mitologijos tyrimuose, tiek atskiruose lietuvių ir latvių mitologijos darbų kontekstuose. Darbo tikslas – pateikti medžio vaizdinį baltų mitologijoje bei medžių paskirtį ir funkcijas senojoje baltų religijoje, įvertinant ar medžiai buvo tiesioginis garbinimo objektas, ar atliko tarpininko vaidmenį. Metodai. Darbe daugiausiai remiamasi ankstyvųjų rašytinių šaltinių medžiaga. Atsižvelgiant į šios medžiagos pobūdį taikomi šie metodai: lyginamasis – skirtingų baltų tautų medžiagai, istorinis-lyginamasis – skirtingų laikotarpių medžiagai. Šaltinių patikimumo pagrindimui ir juose pateiktos medžiagos įvertinimui bei suvokimui taikomas šaltinių analizės metodas. Lyginamasis metodas taip pat taikomas lietuvių ir latvių tautosakos medžiagai. Baltiškų hidronimų geografinio paplitimo nustatymui taikomas onomastinės kartografijos metodas, o paplitimo tendencijoms nustatyti – statistinės analizės metodas. Rezultatai ir išvados: 1) medis yra mediumas, o ne tiesioginis garbinimo objektas; 2) kulto medžių ir jų masyvų pasirinkimą lemia fizinės savybės; 3) medis simbolizuoja cikliškai atsinaujinančios gyvybės idėją; 4) skirtingų medžių rūšių įvaizdžiai baltų kultūrose paplitę nevienodai.